Rusijos akiplėšiškumas: pati puola, pati rėkia

Rusijos reakcija į Ukrainos dronų atakas šią savaitę pasiekė naują veidmainystės lygį. Maskva, pati kasdien bombarduojanti Ukrainos miestus, skubiai reikalauja tarptautinės bendruomenės užuojautos ir pasmerkimo dėl smūgių jos teritorijai. Tokios atvirai ciniškos retorikos, kai agresorius apsimeta auka, Europa dar nematė.

„Auka“ su kruvinomis rankomis

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Maskva „tikisi tarptautinės reakcijos“ į Ukrainos dronų atakas prieš Rusijos „civilinius objektus“ ir kaltina Jungtinių Tautų vadovybę „nenoru ar nesugebėjimu laikytis savo pareigų“. 

Tuo pat metu Rusijos kariuomenė naktį į gegužės 24 d. surengė vieną masyviausių raketų ir dronų atakų prieš Kijevą – buvo sužeista bent 15 žmonių, apgadinti daugiabučiai, infrastruktūra, prekybos centras, kilo gaisrai.

Maskva tvirtina, kad „skirtingai nei Ukraina“, ji „pasirenka tik karinius objektus“, tačiau realybė – nuolatinės atakos prieš gyvenamuosius rajonus, ligonines ir civilius gyventojus visoje Ukrainoje. Vien per pastarąją savaitę Ukrainos pajėgos numušė šimtus Rusijos paleistų dronų ir raketų, tačiau dalis jų pasiekė taikinius, žuvo ir buvo sužeisti civiliai.

Ciniška propaganda ir dvigubi standartai

Rusijos valdžia, kuri 2022 m. pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, dabar viešai reikalauja laikytis tarptautinės humanitarinės teisės ir draudimo smogti civiliams. Tuo pat metu Maskva atvirai grasina „adekvačiu atsaku“ ir žada tęsti smūgius, kaltindama Kijevą „teroristinėmis atakomis“.

S. Lavrovas ir kiti Kremliaus atstovai mėgina įtikinti pasaulį, kad Ukraina, ginanti savo teritoriją ir atsakydama į kasdienius Rusijos smūgius, yra „agresorė“. Maskva netgi teigia, kad Ukrainos dronų atakos skirtos „sukliudyti taikos deryboms“ – nors pati Rusija nuolat bombarduoja Ukrainos miestus ir atvirai pareiškia, kad neleis Ukrainai išlikti nepriklausomai ar išsaugoti dabartinę valdžią.

Faktai kalba patys už save

• Pastarosiomis dienomis Ukrainos dronų atakos Rusijos teritorijoje tapo dažnesnės ir intensyvesnės, tačiau jos nesulyginamos su kasdieniais Rusijos smūgiais Ukrainos miestams.

• Rusijos valdžia reaguoja į dronų atakas masiniu mobiliųjų tinklų išjungimu, tačiau pati nesiliauja atakuoti Ukrainos infrastruktūros ir civilių.

• Kremlius nuolat kartoja naratyvą apie „Ukrainos terorizmą“, tačiau pasaulio akyse būtent Rusija išlieka agresore, kasdien vykdančia karo nusikaltimus prieš kaimyninę šalį.

Rusijos bandymas apsimesti auka, kai pati kasdien žudo ir terorizuoja Ukrainos gyventojus, – tai akiplėšiškumo viršūnė. Tarptautinė bendruomenė neturėtų leistis klaidinama Kremliaus propagandos: agresorius negali reikalauti užuojautos ar teisingumo, kai pats nuolat laužo visas karo ir humanitarines normas.