Seime vėl ketinama stumti antikonstitucinį vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą (tiesioginė transliacija) (0)

Mitingas prie Seimo | R. Garuolio nuotr.

Birželio 30 d., antradienį, 9–11 val. Vilniuje, prie Seimo, Nepriklausomybės aikštėje valstybinės lietuvių kalbos gynėjai renkasi į mitingą „Šalin rankas nuo lietuvių kalbos ir nuo valstybės pamatų!“.

Mitingo dalyviai reikalaus: atmesti LSDP atstovų brukamą ir Vardų ir pavardžių projektą (XIIP-1653(2)), bei Civilinio kodekso įstatymo pataisas.

„Raginsime Seimo narius balsavime palaikyti Valentino Stundžio su kitais Seimo nariais parengtus ir Konstitucijos nepažeidžiančius Vardų ir pavardžių rašymo projektą (XIIP-1675),“, – sako vienas iš mitingo rengėjų, buvęs Seimo narys, tautininkas Gintaras Songaila.

Tuo metu Seime iš ryto vyksiančioje Seimo seniūnų sueigoje socialdemokratai siūlys papildyti birželio 30 d. Seimo darbotvarkę Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektų klausimo svarstymu. Patikimi šaltiniai iš Seimo praneša, kad Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė nesutinka, kad paskutinę Seimo sesijos dieną, būtų skubotai svarstomas tokios svarbos įstatymas. Tačiau tikėtina, kad Seimo seniūnų sueigoje šio antikonstitucinio įstatymo projekto stūmėjai surinks pakankamai balsų, kad klausimas būtų įtrauktas į Seimo pavasario sesijos paskutinės  dienos darbotvarkę.

Neatmestina galimybė sąmoningo susitarimo ir valdančiųjų politikų veiksmų derinimo su Lenkijos politikas jau daug metų darančių Lietuvai spaudimą dėl teisės, su Lenkija save siejantiems, lenkakalbiams Lietuvos gyventojams rašyti savo vardus ir pavardes lenkiškais rašmenimis oficialiuose Lietuvos valstybės dokumentuose, kuriuose jie iki šiol buvo rašomi valstybine lietuvių kalba. Tokio susitarimo ir galimo veiksmų derinimo įrodymu galėtų būti Lenkijos prezidento Bronislavo Komorovskio atvykimas į Lietuvą būtent birželio 30 d. Tą dieną jam Vytauto Didžiojo Universitete ketinama įteikti garbės daktaro regalijas…

Panašus spaudimas Lietuvos Respublikos Seimui buvo daromas ir 2010 m. kuomet tą pačia dieną kai buvo svarstomas Lenkijos reikalavimus tenkinantis vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas į Lietuvą „neplanuoto“vizito staiga atskrido tuometinis Lenkijos prezidentas Lechas Kačynskis. Tačiau tuomet kairieji, socialdemokratai ir kitos dabartinės valdžios partijos Lietuvoje  nepalaikė „kompromisinio“ pavardžių rašybos projekto ir tik vienas socialdemokratas, buvęs premjeras Gediminas Kirkilas, balsavo „už“…

Netrukus po to įvyko Smolensko aviakatastrofą kurioje be kito aukštių Lenkijos valdžios elito atstovų žuvo ir Lenkijos prezidentasi L. Kačynskis…

Jei Seimo seniūnų sueiga klausimas vis tik įtrauks į Seimo darbotvarkę tiesioginę Seimo posėdžio transliaciją stebėkite ČIA.

Tiesioginės transliacijos vaizdo įrašas bus paskelbtas čia:

Seimas | alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Alkas.lt primena, kad birželio 24 d. Seime vėl buvo pradėtas svarstyti socialdemokratų G. Kirkilo ir I. Šiaulienės Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto (XIIP-1653(2)),  kuriuo siekiama atverti galimybę oficialiuose Lietuvos dokumentuose Lietuvos respublikos piliečių vardus ir pavardes rašyti ne lietuviškais rašmenimis, svarstymas buvo sustabdytas.  Šio projekto svarstymą Seime sustabdė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė po TS-LKD frakcijos nario Valentino Stundžio pastabos, kad yra pažeidžiamas Seimo Statutas, nes su G. Kirkilo ir I. Šiaulienės projektu kartu nėra svarstomas jo ir grupės Seimo narių parengtas alternatyvus įstatymo projektas (XIIP-1675).

Tuomet Seimo pirmininkė atsižvelgė į šią pastabą ir laikydamasi Seimo statuto reikalavimų sustabdė klausimo svarstymą. Tą pačią dieną skubiai susirinkę Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto (STTK) nariai alternatyvų V. Stundžio ir grupės Seimo narių įstatymo projektą (XIIP-1675), neprieštaraujantį VLKK išvadoms ir Lietuvos Konstitucijai, balsavimu atmetė bijodami, kad jis ir toliau neužkirstų kelio G. Kirkilo ir I. Šiaulienės teikiamam antikonstituciniam projektui.

Alternatyvusis projektas (XIIP-1675) siūlo piliečiui šalia asmenvardžių užrašo valstybine kalba  ir teisę į užrašus kitomis kalbomis. Šis siūlymas atitinka jau daug metų veikiantį Latvijos asmenvardžių rašymo modelį, kuriam nei Lenkija, nei tarptautiniai teismai jokių priekaištų iki šiol neturėjo.