Atominės jėgainės kaimynystė kels pavojų ir Lietuvos požeminiams vandenims (0)

Neris | vstt.lt nuotr.

Nors Lietuvai negresia nei stiprūs žemės drebėjimai, nei cunamiai, dėl kurių labai nukenčia ir požeminio geriamojo vandens ištekliai, bet šiems ištekliams kiltų pavojus įvykus avarijai Astravo atominėje elektrinėje, kuri sparčiai statoma Baltarusijoje, vos už 50 km nuo Vilniaus.

Apie tai mūsų hidrogeologai kalbėjo per neseniai Vilniuje vykusį Tarptautinės geologijos mokslų sąjungos seminarą „Gėlo požeminio vandens panaudojimas geriamojo vandens tiekimui pavojingose situacijose“. Jame pranešimus skaitė pasaulinio garso mokslininkai: Tarptautinės hidrogeologijos asociacijos prezidentas prof. Kenas Hovardas, prof. Hišasi Nirei (Hishasi Nirei) iš Ibaraki universiteto (Japonija), prof. Igoris Zekceris iš Rusijos mokslų akademijos Vandens problemų instituto ir kt.

Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir Vilniaus universiteto atstovai seminaro dalyvius supažindino su parengta moksline studija apie galimą Astravo atominės jėgainės poveikį Lietuvos priekrantinių vandenvietėms, kurios gali būti maitinamos šios jėgainės paveiktu, pavyzdžiui, avarijos metu užterštu radioaktyviomis medžiagomis, paviršiniu vandeniu.

Neries slėnyje yra nemažai priekrantinių vandenviečių, kurios aprūpina geriamuoju vandeniu Vilnių, Jonavą ir dalį Kauno. Galimą Astravo AE poveikį šioms vandenvietėms mokslininkai vertino naudodamiesi erdviniu požeminio vandens filtracijos ir taršos migracijos matematiniu modeliu. Jos dėl atominės elektrinės keliamo pavojaus, kaip rodo modeliavimo rezultatai, gali netekti nuo 57 proc. iki 89 proc. savo išteklių. Mokslininkų išvada: susidarius pavojingai padėčiai Neries upėje ir padidėjus radioaktyvumui, šios vandenvietės būtų užterštos, o Vilniaus, Jonavos ir Kauno gyventojams truktų geriamojo vandens.

Geologai, įvertinę Astravo AE galimą poveikį Vilniaus, Jonavos ir Kauno krantinių vandenvietėms, teigia, kad reikia paruošti planą, kaip aprūpinti šių miestų gyventojus geriamuoju vandeniu bet kokiu atveju. Jame turėtų būti numatyti praktiniai veiksmai – pradedant labiausiai pažeidžiamų vandenviečių stebėsenos sustiprinimu ir baigiant visišku pavojingų vandenviečių išjungimu, jų pakeitimu saugesnėmis.