Šeštadienis, 23 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Č. Iškauskas. Juodasis 1940-ųjų birželis: galėjome priešintis dvi savaites

Česlovas Iškauskas, www.delfi.lt
2015 06 07 10:20
9
0
SHARES
1939 m. Lietuvos kariuomenės Vilniaus rinktinės kariai peržengė demarkacinę liniją, skyrusią Vilnių ir kitas rytines lietuvių etnines žemes nuo nepriklausomos Lietuvos | J. Miežlaiškio nuotr.

1939 m. Lietuvos kariuomenės Vilniaus rinktinės kariai peržengė demarkacinę liniją, skyrusią Vilnių ir kitas rytines lietuvių etnines žemes nuo nepriklausomos Lietuvos | J. Miežlaiškio nuotr.

1939 m. Lietuvos kariuomenės Vilniaus rinktinės kariai peržengė demarkacinę liniją, skyrusią Vilnių ir kitas rytines lietuvių etnines žemes nuo nepriklausomos Lietuvos | J. Miežlaiškio nuotr.
1939 m. Lietuvos kariuomenės Vilniaus rinktinės kariai peržengė demarkacinę liniją, skyrusią Vilnių ir kitas rytines lietuvių etnines žemes nuo nepriklausomos Lietuvos | J. Miežlaiškio nuotr.

75-eri mus skiria nuo tos datos, kai Lietuva prarado nepriklausomybę. Prie jos vairo stojo okupantų atsiųsti vykdytojai, dažniausiai lietuviškomis pavardėmis, tačiau prižiūrimi sovietinių prižiūrėtojų. Kai kurie valdžios vyrai dėjo į kojas, kiti buvo suimti ir sušaudyti, pateko į lagerius, treti susigūžę laukė atėjūnų malonės ir santvarkos pasikeitimo. Buvo dar vieni – jie nesiliovė kovoję…

Tokia istorinė tikrovė. Gali ja tikėti ar ne, vienus aukštinti, kitus smerkti, tačiau nereikia užmiršti, kad tai buvo sudėtingas laikmetis, kuris patikrino visos tautos, jos išrinktųjų ir kiekvieno jos atstovo brandą. Iš šių dienų aukštumos bepigu jį vertinti, bet gal geriau nutieskime kai kurias paraleles: kaip elgtumės šiandien?

O šiandien galima tik apgailestauti, kad tada visa karinė Lietuvos jėga nebuvo panaudota krašto gynybai, prieš penkerius metus ministerijos portale rašė buvusi Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė. Ji tada nebuvo tokia jau maža. Bet apie viską iš eilės.

Tarpukario užgrūdinta kariuomenė

1918 m. lapkričio 23 d. tuometinis Lietuvos ministras pirmininkas Augustinas Voldemaras pasirašė įsakymą Nr. 1, kuriuo buvo pradėtos kurti šalies reguliariosios karinės pajėgos – įsteigta Apsaugos Taryba. Pirmasis krikštas – 1918 – 1920 m. mūšiuose su rusų bolševikais, bermontininkais bei lenkais. Iš jų atiteko ir pirmoji ginkluotė.

Tuo metu kariuomenėje jau buvo apie 100 karininkų, valdininkų, gydytojų ir apie 50 savanorių karių. Vokietija pažadėjo Lietuvos kariuomenei materialinę ir ginkluotės paramą. 1919 m. sausio pradžioje, prie Vilniaus artėjant bolševikams, vyriausybė persikėlė į Kauną. Buvo pradėti organizuoti nauji daliniai visoje Lietuvoje.

Trūko karininkų, todėl buvo paskelbta jų mobilizacija. Bet iš pradžių atvyko tik 400 savanorių. 1919 m. sausio 25 d. Kaune buvo įsteigta karo mokykla, o jos vadu buvo paskirtas pulkininkas Jonas Galvydis-Bikauskas – carinės kariuomenės auklėtinis. 1919 m. kovo 1 d. iš 8 vokiškų lėktuvų buvo suformuota aviacijos kuopa, o netrukus įkurta ir aviacijos mokykla. Priimti laikinieji kariuomenės rūšių statutai. Iki kovo pradžios jau buvo apie 3000 savanorių, o kovo 5 d., paskelbus pirmąją mobilizaciją, kariuomenės kūrimas labai paspartėjo.

Beveik 22 metus Lietuvos kariuomenė gyveno nuolatinių išbandymų laikus. Ypač aršios buvo kovos su lenkų okupantais pietų ir rytų Lietuvoje. Šios kovos baigėsi Vilniaus gražinimu, o ne jo, kaip daugelis tikėjosi, išvadavimu. Dar ir dabar istorikai kritikuoja tuometinius vadus, kad jie laukė sovietų malonės, kuri pasireiškė taip pat be skrupulų – įvedant Raudonąją armiją į Lietuvą.

Lemiama birželio naktis

Dar didesnis išbandymas – 1940-ųjų birželis, dažnai vadinamas „juoduoju“. Birželio 14 d. vėlų vakarą Maskva pateikė ultimatumą Lietuvai. Šalies politinė valdžia – prezidentas ir Vyriausybė – rinkosi į paskutinį naktinį posėdį spręsti, ar priimti ultimatumą, ar gintis. Skubiai sušauktame Vyriausybės pasitarime prezidentas Antanas Smetona siūlė priešintis sovietų agresijai, tačiau nemažai Vyriausybės narių, ypač ministras pirmininkas Antanas Merkys, linko priimti ultimatumą. Kapituliuoti norėjusių ministrų nuomonę palaikė ir abu kariuomenės vadai: buvęs – Stasys Raštikis ir esamas – Vincas Vitkauskas.

Nulėmė pastarieji, ir A. Smetona nuo kitų sprendimų nusišalino. Beje, kaip rašo karo istorikai, kariuomenės dalinių vadai apie vykstančius procesus net nebuvo informuoti. Tuometinė žiniasklaida taip pat nerašė apie kaimyninėje šalyje – Sovietų Sąjungoje – vykstančius įvykius, nebuvo diskusijos ir apie kompromisinius susitarimus dėl Vilniaus krašto grąžinimo, apie prie Lietuvos pasienio telkiamas Raudonosios armijos karines pajėgas.

Maskva jau anksčiau, dar tik kurdama ultimatumą, žinojo, kurie Lietuvos pareigūnai jai nepalankiausi. Tad jame buvo reikalaujama porą aukštų pareigūnų – Vidaus reikalų ministrą Kazimierą Skučą ir VSD direktorių Augustiną Povilaitį – atiduoti į teismą, be to pakeisti Vyriausybę ir įsileisti į šalies teritoriją papildomus Raudonosios Armijos dalinius (apie 20 tūkst. sovietų karių jau buvo dislokuota Lietuvos teritorijoje po 1939 m. spalio mėn. sudarytos sutarties).

Kodėl prezidentas pakėlė rankas?

Karo istorikas Stasys Knezys savo tyrime „Lietuvos kariuomenės naikinimas“ rašo, kad prezidentas žinojo, jog Baltarusijoje prie Lietuvos sienos sutelkta didelė sovietinės kariuomenės grupuotė, kuri yra pasirengusi puolimui. Kariuomenės štabo II-ojo (žvalgybos ir kontržvalgybos) skyriaus viršininkas generolas Kostas Dulksnys buvo apie tai išsamiai informavęs A. Smetoną. Tad ir Maskvos ultimatumas prezidentui neturėjo būti netikėtas. Prezidentas, kaip vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, privalėjo pasirūpinti, kad kariuomenėje būtų paskelbta kovinė parengtis.

Dar birželio 7 d. kariuomenės štabas išsiuntinėjo slaptą telegramą, kurioje dalinių, rinktinių ir valdybų viršininkams įsakoma „neatidėliojant sunaikinti visas Kariuomenės Štabo II-jo skyriaus išleistas slaptas žinių santraukas pradedant nuo 1939.IX.17“. Todėl Raudonosios armijos invazijos į Lietuvą dienos – birželio 15-osios – popietę mūsų karininkai ir kareiviai nustebę žvelgė į Lietuvos keliais žygiuojančias apdulkėjusias sovietinės armijos kolonas.

Paskui galima buvo nuspėti, kuo tai baigsis mūsų kariuomenei. Birželio 15-ąją vakare į Kauną atskrido Sovietų Sąjungos užsienio reikalų liaudies komisaro pavaduotojas Vladimiras Dekanozovas. Jis buvo paskirtas SSRS vyriausybės ypatinguoju įgaliotiniu Lietuvoje. Atvyko ne vienas, o su grupe aukštų pareigūnų. Įkūręs savo štabą buvusios SSRS pasiuntinybės Lietuvoje pastate, jis nedelsdamas ėmėsi veiklos. Ypatingas dėmesys buvo skirtas Lietuvos kariuomenei kaip vienam iš svarbiausių patriotizmą ugdžiusių valstybės institutų.

Birželio 17 d. vadovaujant V. Dekanozovui buvo sudaryta marionetinė vyriausybė su Justu Paleckiu priešakyje. Kariuomenės vadu buvo paliktas sovietams tinkantis divizijos generolas V. Vitkauskas.

Jau liepos 12–ąją kaip nevykdantis okupantų nurodymų jis buvo atleistas iš kariuomenės vado pareigų, o jo vietą užėmė iš Maskvos komandiruotas generolas Feliksas Baltušis-Žemaitis. Tiesa, jam buvo paliktas krašto apsaugos ministro postas (karo pradžioje pasitraukė į Maskvą).

Daugelis karininkų, ypač aukštesnio laipsnio, buvo atleista, kiti suimti ir pateko į sovietinius lagerius. Generolo S. Raštikio duomenimis, 1940 metų liepos— gruodžio mėnesį šis valymas palietė apie 15 proc. žemesniųjų, apie 30 proc. aukštesniųjų karininkų ir beveik 50 proc. generolų. Iki 1941 m. birželio 10 d. beveik visus vadus lietuvius kariuomenėje pakeitė rusai. Kiti išsiųsti į „tobulinimosi kursus“ Rusijoje, teisingiau – į Gorkio kalėjimą, iš kur pateko į Krasnojarsko sritį.

Nesipriešinta tada, o dabar?

Klausimas tas pats: ar galėjome priešintis? Klaipėdos universiteto istorikas Vytautas Jakubauskas pastebi, kad 1940 m. mūsų šalis turėjo visas sąlygas priešintis agresoriui, tam netrūko nei gyvosios jėgos, nei ginklų, nei veikimo planų, nei amunicijos. Prieš pat okupaciją Lietuva turėjo apie 200 tūkst. parengtų atsargos karių, o su reguliariosiomis pajėgomis ir šauliais gyvosios jėgos rezervas siekė beveik ketvirtį milijono vyrų. Santykinai, atsižvelgiant į valstybių gyventojų skaičių ginkluotės kiekiui, Lietuva nenusileido kitoms tuo metu į karą įsitraukusioms valstybėms.

Kariuomenė buvo apginkluota užsienyje pagamintais ginklais ir karine technika. Sava ginklų pramonė buvo dar tik kuriama, tačiau visų rūšių ginklai buvo remontuojami ir atnaujinami Lietuvoje. Taip pat vietoje buvo gaminami šoviniai, prieštankinių ir priešlėktuvinių pabūklų ir patrankų sviediniai bei dujokaukės. Kaune buvo Žaliakalnio parako fabrikas, o Kauno karo aviacijos gamykloje buvo pradėta savos konstrukcijos lėktuvų gamyba.

KAM portalas rašo, kad įvairūs istoriniai dokumentai liudija, jog 1940 m. birželio 1 d. kariuomenėje buvo 28 005 žmonės: 26 084 kariai ir 2031 civilis tarnautojas, iš jų 1728 karininkai, 2091 liktinis (372 viršilos, 985 puskarininkiai, 393 jaunesnieji puskarininkiai, 341 puskarininkis kandidatas), 22 265 kareiviai. Mobilizacijos atveju būtų galima pašaukti 120 400 atsargos karių. Mobilizuota kariuomenė kovos veiksmus be pertraukos galėjo tęsti dvi savaites. Kariuomenės gynybinį pajėgumą ypač didino Lietuvos Šaulių sąjunga.

Dabar galima tik apgailestauti, kad visa ši jėga bent pradiniame etape nebuvo panaudota krašto gynybai. Šiandien tai istorija, svarstymas „kas būtų, jeigu būtų“. Tačiau ji perspėja – ir baisia kaina: per 50 metų trukusią sovietinę okupaciją Lietuva neteko apie 800 tūkst. savo gyventojų. Apie 300 tūkst. žmonių patyrė komunistinio režimo baisumus – kalėjimus, lagerius, tremtį Sibire ir tolimojoje šiaurėje. Kas trečias suimtasis mirė nuo kankinimų, bado ar nepakėlęs atšiauraus klimato. Daugiau kaip 30 tūkst. žmonių okupantai nužudė Lietuvoje. Bėgdami nuo komunistų teroro, iš Lietuvos pasitraukė daugiau kaip 440 tūkst. šalies gyventojų.

Šiandien oficialiai skelbiama, kad prieš metus Lietuvos ginkluotąsias pajėgas sudarė beveik 15 000 karių bei tarnautojų, o 2015 m. buvo planuojama jų turėti 17 730. Tai mažiau negu 1940 m., tačiau dabar jie geriau ginkluoti, apmokyti, praėję pasaulinių konfliktų mokyklą, be to pridengti patikimo NATO skydo. Vykdomos naujos kariuomenės formavimo šauktiniais akcijos.

Betgi svarbi ir politinė valia: kaip elgsimės, jei susidarys pavojinga padėtis kaip prieškariu? Ar sutars mūsų valdžios vyrai? Kokia politinė sankloda bus toje valdžioje? Kaip veiks Penktoji kolona? Svarbiausia – kokie būsime mes?

Juk panašu, kad katilas pamažėl kaista.

Susiję straipsniai:

  1. Č. Iškauskas. Kaip įrodėme Tėvynės meilę?
  2. Č. Iškauskas. Skaldyta ir skaldoma Lietuva: kas gresia jos vientisumui?
  3. Č. Iškauskas. 16-oji lietuviškoji divizija: J.Stalinas nepasitikėjo lietuviais…
  4. Č. Iškauskas. Kad nepasikartotų Lietuvos tragedija
  5. Č. Iškauskas. Ar koloradai vėl atšliauš iki Klaipėdos?
  6. Č. Iškauskas. Lietuviškasis parlamentarizmas: vizijos ir realybė
  7. Č. Iškauskas. Ką davė Lietuvai A. Smetonos diktatūra?
  8. Č. Iškauskas. Lietuva – ant naujos okupacijos slenksčio?
  9. Č. Iškauskas. 1939-ųjų pasirinkimas: tarp kūjo ir priekalo
  10. Č. Iškauskas. 1863 m. sukilimo vertinimai: lenkai ar lietuviai?
  11. Č.Iškauskas. Ar įmanoma nauja Baltijos šalių okupacija?
  12. Č. Iškauskas. Nacių okupacija: kaip lietuviai užtarė žydus
  13. Č. Iškauskas. Kaip sovietai ir Armija krajova Vilnių „vadavo“
  14. Č. Iškauskas. J. Pilsudskio širdies kapas: ar verta prie jo nusilenkti?
  15. Seime pristatoma paroda „1939–1940 m. Lietuvoje internuoti lenkai“
  16. Č. Iškauskas. Ar ikikarinės Lietuvos vyriausybės buvo lepšės?
  17. Č. Iškauskas. SSRS gimimas: V.Lenino ir J.Stalino dvikova
  18. Č. Iškauskas. Vokiečiai Sovietų Sąjungoje: belaisvių kančios
  19. Č. Iškauskas. Kam mums reikalinga suniokota Karaliaučiaus žemė?
  20. Č.Iškauskas. Suvalkų trikampis, 1920-ieji: kaip mus mindė
  21. Č. Iškauskas. 1914 m. tapo 1939 m. nusikalstamo pakto repeticija
  22. Č. Iškauskas. Kaip Hitlerio ir Stalino meilė baigėsi išdavyste
  23. Č. Iškauskas. Ar bus Lietuvoje lenkų autonomija?
  24. Č. Iškauskas. Tas prakeiktas lietuviškas nuolankumas… (pirmadienio mintys)
  25. Č. Iškauskas. Kuo pakeitėme Motinos dieną? (pirmadienio mintys)
  26. Č.Iškauskas. 1953-ieji: buvo sužibusios nepriklausomybės viltys
  27. Č. Iškauskas. Kas bendra tarp šviesos ir švietimo? (pirmadienio mintys)
  28. Č. Iškauskas. Lenkijos ultimatumai Lietuvai: 1938-ieji ir šiandiena
  29. Č. Iškauskas. Slaptieji protokolai: o gal jų esama ir šiandien?
  30. Č. Iškauskas. Ar šiandien veikia sovietinis „kagėbė“?

Comments 9

  1. tikras lietuvis says:
    6 m. ago

    Visų pirma nusikaltimas buvo išduoti savo Tėvynei dirbusius Skučą ir Povilaitį.
    O gintis irgi derėjo – kitaip visiškai nepateisinamas buvo kariuomenės tiek laiko šėrimas, o ir tai kariuomenei būtų geriau jau žūti mūšio lauke, o ne kalėjimuose nei už šį, nei už tą.

    Atsakyti
  2. linelis says:
    6 m. ago

    vokiečiai ragino atsiimti vilniu bet musu runkeliai bijojo

    Atsakyti
    • Vaitas says:
      6 m. ago

      Žinoma, reikėjo patiems atsiimti Vilnių, būtų išvengta okupacijos, bet tuometinė vyriausybė dar 1919 m. sausio pradžioje kapituliantiškai iš Vilniaus persikėlė į Kauną, 1934 m. birželio 8-tą išprovokavus karininkų pučą siekiu nuversti Tūbelio vyriausybę ir susidorojo su tais, kurie siekė vaduoti Vilnių. Prof. Mykolas Romeris paryškino Lietuvos svainių vyriausybės su žento generolo Stasio Raštikio pradėta nuolankia kapituliacija lenkų užmačiai iššaukė ir kitas kapituliacijas.

      Atsakyti
      • Vilna says:
        6 m. ago

        Prie to kas pasakyta dar būtina pridurti, kad į 1938 m. kovo 17 d. Lenkijos ultimatumą Smetona privalėjo Lenkijai atstatyti šautuvą, juolab, kad ginkluote Lietuva pranoko Lenkiją, o į 1939 m. spalio pradžios Sovietų siūlymus mainyti Vilnių parodyti jiems špygą. Šiais atvejais Lietuvis tai turėjo daryti be jokių svarstymų, kas iš to būtų… Beje, prie proLenkijos jėgų darbo derėtų priskirti ir vadinamą 1926 m. perversmą, kuriuo Lenkija pasistatė prezidentu sau patikimą Smetoną ir tuo užsitikrinti, kad Lietuva vaduoti Vilniaus nesiims. Taigi, kaip norite, bet Smetona į lietuviškas gretas nerikiuotinas, – nemeluokime sau…

        Atsakyti
    • Bartas says:
      6 m. ago

      Vokiečiai siūlė atsiimti Vilnių , o rusai nesuprato , kodėl Lietuva neatsiima Vilniaus. Brangi kvailystė.

      Atsakyti
      • Vilna says:
        6 m. ago

        Būtent rusai nesuprato Lietuvos neveikimo dėl Vilniaus, nes pagal Sovietų ir Vokietijos teritorijų pasidalinimo 1939 m. rugpjūčio 23 d. Molotovo-Ribentropo paktą Lietuva atiteko Vokietijai, laikant, kad Lenkijos užgrobtas Vilnius su atitinkama teritorija yra priklausantis Lietuvai. Matyt, kad dėl to Lietuvos veiksmų nesupratimo sovietinė kariuomenė Lenkijos užgrobtos Lietuvos teritorijos sienas peržengė berods tik 1939 m. rugsėjo 17 d., t.y. tada, kai dienos iki Lenkijos kapituliacijos buvo suskaičiuotos. Vokietija Lietuvai atsiimti Vilnių pasiūlė rugsėjo pradžioje, taigi laiko (pora savaičių) spręsti tą klausimą buvo iki valiai. Tokio Smetonos elgesio dėl Vilniaus, jeigu rimtai kalbant, tai nėra kuo pateisinti, juolab, kad tuojau pat, t.y jau 1939 m. spalio pirmomis dienomis dalyvaujama gėdinguose, nelygiaverčiuose Vilniaus mainuose su Sovietais.

        Atsakyti
  3. tampax'as says:
    6 m. ago

    “Lenkija pasistatė prezidentu sau patikimą Smetoną ” – čia tai Vilna prapylė pro šalį. Smetona visą laiką 1926-1940 m. buvo aršiaUSIAS lenkų okupantų prtiešas ir skatino Vilniaus atsiėmimą, bet kartu klausė, ką sako Vakarai ir Maskva…

    Atsakyti
    • Vaitas says:
      6 m. ago

      Žodžiais – taip, o darbais – deja atvirkščiai.

      Atsakyti
    • Vilna says:
      6 m. ago

      Čia tik paties akiniai kreivai rodo…

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Č. Iškauskas. Tarp Lenkijos ir Lietuvos Taikos sutarties vis dar nėra…

Č. Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?

2021 01 19
Laisvės gynėjų dienai – virtuali paroda „1991 m. sausis Lietuvos nepriklausomybės gynėjų liudijimuose“

Laisvės gynėjų dienai – virtuali paroda „1991 m. sausis Lietuvos nepriklausomybės gynėjų liudijimuose“

2021 01 12
Kunigas R. Grigas. Prarasdami šventumo, išskirtinumo nuojautą, mes prarandam esminį žmogiško gyvenimo dėmenį

Č. Iškauskas. UNI-tazų problemos Seime

2021 01 10
Lietuvos kariuomenė džiaugiasi naujomis kareivinėmis (video)

Šiauliuose, Rokantiškėse ir Pajūryje bus statomi nauji kariniai miesteliai

2021 01 10
Žmogus, atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi (video)

Žmogus, atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi (video)

2021 01 08
Protestai prie Kapitolijaus 2021 sausio 6 d. | tutby.com nuotr.

R. Trimakas. Laplaso demonas. JAV prezidento rinkimus laimėjo komunistinė Kinija

2021 01 07
Č. Iškauskas. V. Dekanozovas – susitepęs Stalino emisaras

Č. Iškauskas. V. Dekanozovas – susitepęs Stalino emisaras

2020 12 28
Prof. dr.Alvydas Butkus | VDU, J. Petronio nuotr.

A. Butkus: Tauta yra kalboje

2020 12 27
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Seimas ieško būdų, kaip sudaryti geresnes sąlygas gydytojams padedantiems savanoriams

2020 12 23
J. Survilaitė. Gyvenimas laikinume

J. Survilaitė. Atstumtoji išeivijos karta

2020 12 22
Rodyti daugiau

Naujienos

Kauno V. Kudirkos viešoji biblioteka įvertinta tarptautiniu apdovanojimu
Lietuvoje

Kauno V. Kudirkos viešoji biblioteka įvertinta tarptautiniu apdovanojimu

2021 01 23
Kelio matomumas žiemą – klaidos, kurios gali kainuoti itin brangiai
Gamta ir žmogus

Kokių priemonių imtis užšalus automobilio durelėms ar langams?

2021 01 23
Kokia varškės nauda ir ką iš jos gaminti?
Gamta ir žmogus

Varškė – ir greitiems užkandžiams ir smaližiams

2021 01 23
Iš beveik penkių dešimčių kandidatų išrinkti 2020-ųjų Metų panevėžiečiai
Lietuvoje

Iš beveik penkių dešimčių kandidatų išrinkti 2020-ųjų Metų panevėžiečiai

2021 01 23
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

2020-ieji – didžiausių iššūkių aviacijai metai

2021 01 23
Marija Gimbutienė. 1947m. Topanga, JAV | LMAVB F339-69 nuotr.
Etninė kultūra

Minime prof. Marijos Gimbutienės 100-ąsias gimimo metines

2021 01 23
Vilniuje kils naujos mokyklos, ligoninės ir sporto aikštynai
Lietuvoje

Vilniuje kils naujos mokyklos, ligoninės ir sporto aikštynai

2021 01 23
Pasauliniame maisto ir žemės ūkio forume dėmesys skirtas maisto tiekimui ir klimato kaitai
Lietuvoje

Pasauliniame maisto ir žemės ūkio forume dėmesys skirtas maisto tiekimui ir klimato kaitai

2021 01 23


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Memelschvanz apie K. Masiulis. Kokios Lietuvos regionų politikos norėtume
  • Žemyna apie Seime verda aistros dėl padėjėjų
  • Žemyna apie Seime verda aistros dėl padėjėjų
  • Pajūrietis apie Seime verda aistros dėl padėjėjų

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kauno V. Kudirkos viešoji biblioteka įvertinta tarptautiniu apdovanojimu
  • Kokių priemonių imtis užšalus automobilio durelėms ar langams?
  • Marijai Gimbutienei – 100 (video, nuotraukos)
  • Varškė – ir greitiems užkandžiams ir smaližiams

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 2388; komentarų: 18
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 2021; komentarų: 21
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1739; komentarų: 32
  • I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo peržiūrėta: 1423; komentarų: 4
  • Visuomenininkai toliau muša pavojaus varpais dėl Panevėžyje griaunamo kino teatro „Garsas“ (nuotraukos) peržiūrėta: 1334; komentarų: 1
  • A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę peržiūrėta: 1305; komentarų: 13

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Č. Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 19
5
Č. Iškauskas. Tarp Lenkijos ir Lietuvos Taikos sutarties vis dar nėra…

Baigėsi švenčių laikotarpis. Tyliai, susikaupę ir susigūžę sakėme virtualias kalbas, deginome laisvės laužus, namuose žiebėm žvakutes, taip pagerbdami Sausio 13-osios...

Skaityti toliau

Laisvės gynėjų dienai – virtuali paroda „1991 m. sausis Lietuvos nepriklausomybės gynėjų liudijimuose“

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 12
0
Laisvės gynėjų dienai – virtuali paroda „1991 m. sausis Lietuvos nepriklausomybės gynėjų liudijimuose“

Minėdamas Sausio 13-osios trisdešimtmetį Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pristato virtualią parodą „1991 m. sausis Lietuvos nepriklausomybės gynėjų...

Skaityti toliau

Č. Iškauskas. UNI-tazų problemos Seime

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 10
2
Kunigas R. Grigas. Prarasdami šventumo, išskirtinumo nuojautą, mes prarandam esminį žmogiško gyvenimo dėmenį

Sausio 8 d. per Delfi TV laidoje „Jūs rimtai?“ su Seimo nariu Tomu Vytautu Raskevičiumi buvo aptartos pasaulinės ir/arba Seimo...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Memelschvanz apie K. Masiulis. Kokios Lietuvos regionų politikos norėtume
  • Žemyna apie Seime verda aistros dėl padėjėjų
  • Žemyna apie Seime verda aistros dėl padėjėjų
  • Pajūrietis apie Seime verda aistros dėl padėjėjų
  • Pajūrietis apie Seime verda aistros dėl padėjėjų

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Kviečia šienavimo varžytuvės į Verkių regioninį parką

Kviečia šienavimo varžytuvės į Verkių regioninį parką

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai