Iškylos į gamtą neįsivaizduojamos be kepsnių, dešrelių, daržovių ar kitų užkandžių ruošimo. Tačiau šiltuoju metų laiku padaugėja ir apsinuodijimų maistu, kitų per maistą plintančių susirgimų atvejų. Bakterijų yra visoje mus supančioje aplinkoje (dirvožemyje, ore, vandenyje, žmonių ir gyvūnų organizmuose). Būtent vasarą, kai karšta, šios bakterijos dauginasi greičiau. Tad norint ne tik smagiai paiškylauti, bet ir nesusirgti, reikia laikytis paprastų, bet svarių maisto saugos principų.
Gaminiai
Perkant gaminius, saugiau pasirinkti ne taip greitai gendančius vaisius, daržoves, kietus sūrius, konservuotus ar džiovintus mėsos gaminius, duoną, riešutus, krekerius ar stalo vandenį. Reikia atkreipti dėmesį į gaminių spalvą, formą, konsistenciją, laikymo sąlygas, tinkamumo vartoti terminus. Žalią mėsą, paukštieną ar žuvį reikia supakuoti taip, kad jų skysčiai nepatektų ant kitų maisto gaminių. Namuose visus greitai gendančius gaminius (šaldytą mėsą, paukštieną ar žuvį, iš kurių ketinama ruošti patiekalus iškylai) būtina laikyti šaldytuve +1°C – + 4°C temperatūroje. Norint užšaldytus gaminius greičiau atšildyti, galima pasinaudoti atšildymo funkcija orkaitėje ar mikrobangų krosnelėje arba nepažeistas gaminių pakuotes palaikyti po tekančiu šaltu vandeniu.
Pervežimas
Ruošiantis iškylai, visų pirma reikėtų pagalvoti apie įrangą ir priemones greitai gendantiems maisto gaminiams pervežti ir laikyti gamtoje. Praverstų įsigyti automobilinį šaldytuvą ar šaltkrepšį. Prieš išvyką būtina patikrinti, ar juose palaikoma tinkama temperatūra (iki + 4°C). Išvykoje automobilį su šaldytuvu ar šaltkrepšius reikėtų pastatyti šešėlyje, saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Maisto gaminius geriau vežti sandariai uždaromuose induose, o ne plastikiniuose ar popieriniuose maišeliuose.
Vanduo
Gamtoje sunkiau užtikrinti tinkamą maisto ruošimo higieną, todėl reikėtų iš anksto žinoti, ar apsistojimo vietoje bus geriamojo vandens, vandens rankoms, gaminiams ar indams plauti. Visuomet pravartu pasirūpinti geriamuoju vandeniu, drėgnomis servetėlėmis, popieriniais rankšluosčiais, vienkartiniais indais.
Mėsa
Ruošiant mėsos ar paukštienos gaminius, svarbiausia juos gerai iškepti ar išvirti. Kepant mėsą, reikia stengtis, kad jau iškeptas ar bebaigiantis kepti gaminys nesiliestų su žalia mėsa ar pusgaminiais. Dešrelių, kitų mėsos gaminių, kurių ženklinimo etiketėse nurodytas maisto priedas E 250, nederėtų kepti lauže. Norint apsaugoti gaminius nuo tiesioginės liepsnos, galima juos suvynioti į foliją – tada mėsa kepa žemesnėje temperatūroje ir neapdega. Jeigu kepsniai apdega, būtina apanglėjusias vietas nupjaustyti. Norint išvengti kenksmingų bakterijų dauginimosi, labai svarbu karštą maistą laikyti karštai, o šaltą – šaltai. Todėl paruoštus šaltus gaminius reikėtų laikyti šaltkrepšiuose, o karštus – virš žarijų (ne ilgiau kaip dvi valandas, palaikant +68°C temperatūrą).
Svarbiausias maisto ruošimo principas
Kad ir kur bestovyklaujant, privalu laikytis svarbiausio maisto ruošimo principo – švaros ir asmens higienos. Rankos turėtų būti plaunamos su muilu prieš ir po maisto gaminių tvarkymo, ypač po žalios mėsos, žuvies ar kiaušinių. Mėsai, žuviai, salotoms ar jau paruoštiems patiekalams pjaustyti turėtų būti naudojami atskiri įrankiai ir pjaustymo lentelės, tačiau neturint tokių galimybių, įrankius reikėtų švariai nuplauti prieš pakartotinai naudojant.
Maisto likučiai
Viena iš dažniausiai pasitaikančių apsinuodijimo maistu priežasčių – likučių po iškylų gamtoje ar pobūvyje vartojimas. Karštame ore laikomas maistas, neapsaugotas nuo aplinkos dulkių, vabzdžių ar kitų taršos šaltinių, labai greitai genda, jame sparčiai dauginasi sveikatai pavojingi mikroorganizmai. Todėl tokiomis sąlygomis ilgiau palaikytas Todėl tokiomis sąlygomis ilgiau palaikytų maisto likučių vartoti nerekomenduojama.
