Senojo baltų tikėjimo tęsėjai šventė pirmosios pavasario žalumos šventę – Jorę (nuotraukos, video)

Senojo baltų tikėjimo tęsėjai Kulionyse jau 19-tą kartą šventė pirmosios pavasario žalumos šventę Jorę.

Pirmoji Jorės šventė čia buvo atšvęsta 1997 metais. Nuo to laiko Molėtų krašto muziejus kartu su Lietuvos Romuva čia kviečia visus senojo baltų tikėjimo gerbėjus kiekvienų metų paskutinį balandžio savaitgalį švęsti senovinę mūsų protėvių gamtos atbudimo šventę.

Jorė – pirmoji pavasario žaluma – atgyjančios gyvasties ūkas apgaubiantis žemę, medžius, gyvulius ir žmones. Atgimstanti pirmoji žaluma skelbia Naujuosius metus ir naują gyvybės klestėjimo ratą.

Jorė tai metas, kai po žiemos naujam vešėjimui kyla gyvybė, kai sprogsta lapuočių pumpurai ir visa gamta apsigaubia šviesiai žalia jore – pirmąja pavasario žaluma.

„Tai laikas kai gyvybinės galios bunda ne tik aplink mus, bet ir mūsų viduje. Tokiomis dienomis kiekvienam būtina rasti laiko kuo ilgiau pabūti prisikeliančios gamtos apsuptyje“, – sako šventės rengėjai Daiva ir Jonas Vaiškūnai.

„Jorėje senu protėvių papročiu renkamės bendrai išgyventi pavasarinio gamtos virsmo, pasisemti gamtos galių. Jorė – ne pramoga, ne spektaklis kuriame susirinkę žiūrovai laukia kas ir kada juos pralinksmins. Tai pačių mūsų pastangomis kuriama šventė kurios sėkmė priklauso nuo kiekvieno mūsų nuotaikos,nuo nusiteikimą įsijungti į šventės sūkurį, įsitraukti į pasiruošimą šventei, užtraukti senovinę giesmę, ištarti kits kitam gero linkintį žodį ir tiesiog pasidžiaugti,“ – teigia šventės rengėjai.

Jorės vakaronė prie laužo ir šokis su ugnimi:

 Eisena į Kulionių piliakalnį ir apeigos ant piliakalnio:

Išventimas į romuvius, eisena nuo Kulionių piliakalnio, apeigos Dangaus stebykloje ir Perkūno šventovėje, švento viralo ragavimas ir kiaušinienės kepimas:

Po Jorės apeigų Etnografinėje sodyboje vyko pokalbis „Romuva ir dvasinis tobulėjimas: tarp Vakarų ir Rytų tradicijų“, kuriame dalyvavo mitologas dr. Dainius Razauskas, etnokosmologas Jonas Vaiškūnas, Senovės baltų tikėjimo Romuva Krivė Inija Trinkūnienė, orientalistas prof. dr. Audrius Beinorius, psichologas Rimvydas Budrys, politikas ir visuomenininkas Gintaras Songaila: