Lietuvos nomenklatūra ir toliau demonstruoja teisinius fokusus. Tai, žiūrėk, ji sukuria teisinį miražą „triusikų“, vyndėmių, pedofilijos istorijose, tai tampa įtartinai „principinga“ Žydrūno Ilgausko lietuviškos pilietybės atėmimo epopėjoje.
Pastarojo atvejo absurdiškumas tampa ypač akivaizdus po paskutinio Migracijos departamento, su Vygantu Ivanausku priešakyje, sprendimo neatimti Lietuvos pilietybės Ukrainoje pilietybę įgijusiam tos šalies ekonomikos ministrui Aivarui Abromavičiui.
Šis atvejis demonstruoja kelis dalykus. Pirma, visišką teisės viršenybės principo nepaisymą. Šiandieniniame Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme nėra straipsnio, pagal kurį lietuvis, priėmęs Ukrainos pilietybę, galėtų išlaikyti ir Lietuvos pilietybę. Antra, nomenklatūra visuomenei eilinį kartą demonstruoja, kad ji su teise elgiasi kaip su politikos tarnaite, t.y. „minko“ įstatymą pagal politinį užsakymą. Kas gali paneigti, jog tai ir yra tikrasis sprendimo motyvas? Trečia, dar kartą pasitvirtina mūsų ne kartą deklaruota mintis apie tai, kad kalbos apie Konstitucijos 12–ojo straipsnio keitimo būtinumą yra be pagrindo. Praktika rodo, jog ir galiojant dabartinei šio Konstitucijos straipsnio redakcijai bei dabartiniam Pilietybės įstatymo variantui yra galimybės „manevruoti“. Tereikia, kad to užsireiktų įtakingiems politikams ar „aparatčikams“.
Palyginkime Žydrūno Ilgausko, Izabelos Tobias ir Aivaro Abromavičiaus atvejus. Pamenat, kaip po ilgų abejonių buvo suteikta pilietybė Amerikos čiuožėjai? Dabar ji jau čiuožinėja Gruzijoje. Kas žino, kur ji čiuoš toliau? Pagal griežtą nomenklatūrinių teisininkų nuomonę, nepakeitus Konstitucijos pilietybė I.Tobias neturėjo būti suteikta. Bet ji buvo suteikta. Mat labai to reikėjo.
Manau, dauguma žmonių prisimena ir pilietybės atėmimo iš Ž.Ilgausko atvejį. Gal ir kiek neatidus buvo žinomas krepšininkas, nusprendęs priimti JAV pilietybę. Bet ar čia savo vaidmens nesuvaidino nelabai elegantiškas jo pareiškimas – pasiūlymas pabučiuoti jam sėdimąją kūno dalį? Kas galėtų paneigti, kad šiuo atveju svarbiausią vaidmenį galėjo suvaidinti būtent mūsų biurokratų įžeidumas?
O kokiais motyvais vadovavosi žmonės, priėmę sprendimą dėl Aivaro Abromavičiaus? Juk jo ir Ž.Ilgausko atvejai praktiškai analogiški. Abu gimę ir augę Lietuvoje, čia gyvendami tapo mūsų piliečiais. Ir visai nesvarbu, kada ir kur buvo jų seneliai. Svarbu, kad abu jie – krepšininkas ir politikas – buvo tiek rezidentai, tiek piliečiai.
Tai kodėl kitos šalies pilietybę įgijusiam krepšininkui pilietybė buvo atimta, o politikui – ne? Tai klausimas mūsų teisininkams. Ypač – vieninteliam Lietuvoje konstitucinės teisės specialistui Vytautui Sinkevičiui.
Priklausau tiems, kurie mano, jog mūsų Konstitucijos 12-ojo straipsnio keisti nereikia. Jis yra pakankamai išsamus. Kad būtų aiškiau, pacituosiu jį: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.“
Kaip matome, Konstitucijos tėvai pabrėžė, kad Lietuvos pilietybė įgyjama: 1) gimstant mūsų krašte; 2) įstatymo nustatyta tvarka. Vadinasi, daugeliu atvejų valstybė gali reguliuoti pilietybės klausimą per įstatymų leidybą.
Deja, per daug dažnai nesilaikome įstatymo. Arba jis traktuojamas skirtingai konkrečiose situacijose. Pavyzdžiai pateikti – Ž.Ilgausko atveju kertama iš peties, o A.Abromavičiaus – veikiama pagal didžiausio palankumo principą. O juk prieš Konstituciją ir įstatymą jie turėtų būti lygūs. Net jei kažkuris iš jų nesusivaldo ir pasiūlo pabučiuoti jam sėdimąją.
Kad būtų aiškiau: nesu prieš tai, kad A.Abromavičiui būtų leista išlaikyti Lietuvos pilietybę. Manau, kad ir Ž.Ilgauskui galima buvo leisti likti Lietuvos piliečiu. Juk I.Tobias pilietybė buvo suteikta. Tačiau viską reikia daryti pagal įstatymą. Jeigu reikia, pastarąjį galima tobulinti.
Vis tik reikia pripažinti, gerbiamas Povilai, kad Lietuva pilietybės NEATIMINĖJA – pilietybės atsisakoma SĄMONINGAI priimant KITOS ŠALIES PILIETYBĘ. Jeigu aš iškilmingai prisiekiau (Ž. Ilgausko atvejas), kad atsisakau visų ryšių su savo žmona ir pasižadu kitai – VEDU KITĄ, tai kas iš manęs ką ATĖMĖ?.
Aš suprantu, kad gali norėtis pasilaikyti jas abi – juk smagu būtų ar ne? Ypač jeigu jokių įsipareigojimų jai neliktų – vien tik malonumas.
Pilietybė turi prasmę tik tada, kai ji viena.
Jeigu pilietybė nėra viena, tada jų gali būti nors ir šimtas.
Pilietybės prasmės esmė yra ši:
– Jeigu tu prisiekei būti lojalus dviems valstybėms,
kurią iš jų tu ginsi karinio konflikto tarp šių valstybių metu?
Ir kurią remsi/išlaikysi savo mokesčiais?
Pilietybė ne medalis, ne garbės raštas, ne lipdukas ir ne titulas.
deja, liūdna, kad pilietybė suvedama į du dalykus – mokesčių melžimą ir patrankų mėsą. Globalusis pasaulis eina link to, kad Lietuva, įstojusi į Nato tapo eiline policijos nuovada ir ne visai vykusiu poligonu. Todėl emigrantų vaikų ir anūkų kariavimo argumentas galės būti ir toks “O mes jus ginsime tobulesniais ginklais!”. Mokesčių mokėjimas irgi yra toks santykinis dalykas. Kai Lietuva bus galutinai praskolinta, tai Anglijos ir kitų turtingesnių valstybių emigrantų vaikų ir anūkų mokesčiais turės Lietuvos pensininkus (lietuvius, arabus, afrikiečius etc.) išlaikyti? Įdomu, koks bus ginčas dėl pilietybės už maždaug 10-20 metų, kai visi turės tik mėlynus pasus?
Kol gyvename Lietuvoje. Ginsime pilietybę kaip pilį. Pabėgėliams ir dezertyrams jos suteikti neleisime. Lai būna piliečiais pilių į kurias pabėgo. Kai grįš atgal į pilį tuomet tegul prašosi priimami.
Tai kodėl niekas ligi šiol negynė? Dabar senoji pilis jau beveik išardyta ir gabaliukais į Briuselį pervežta. Nejaugi nesuprantate, kad karas JAU praloštas ir Lietuva užgrobta “aksominiu” būdu? Žemės irgi bus tuoj supirktos svetimšalių. Ir, jei viskas toliau vyks pagal planą, VISUS pilietybės klausimus neužilgo spręs Briuselis. P.S. kodėl manote, kad apšaukti lietuvius dezertyrais (kur žiūri Kemblys?.. 🙂 ) ir juos atstumti yra naudingiau negu stengtis juos pritraukti? Juo labiau KOLKAS , esant bendroje karinėje Sąjungoje, pilietybės keitimas yra labiau panašesnis tik į karinės apygardos keitimą? Žmonos pavyzdys irgi atkrenta, nes ginti teks uošvienę… 🙂
Užskaitau šitą demagogijos rašliavėlę!:)
Gerb. Jonai, ar sutnkate, kad Ilgausko ir Abromavičiaus pilietybės klausimai buvo sprendžiami remiantis skirtingais kriterijais?
Antra, labai sudėtingas glabalizacijos sąlygomis yra pilietybės išlaikymo ar gavimo klausimas. Bet diskusija šiuo klausimu yra gana sekli.
Sutinku. Nes visur pas mus galioja dvigubi standartai. Pilietybė tegali būti viena – tuomet ir dvigubiems standartams vietos neliks automatiškai.
Teisus esi dėl pilietybės, bet man svarbiau, kad jie visi išliktų LIETUVIAIS!
Pala, jeigu teisingai suprantu, vadovautasi šituo apibrėžimu: “Šiuo metu dviguba pilietybė leidžiama tik tiems piliečiams, kurie išvyko iš Lietuvos okupacijos laikotarpiu, ir jų palikuonims, tačiau nėra suteikiama išvykusiems po nepriklausomybės atkūrimo.” Taigi, grynai pagal įstatymo raidę, Abromavičius dvigubą pilietybę gali turėti, o Ilgauskas – ne. Aišku, kad čia pritempimas (dar būtų suprantama, jei A. Abromavičius toj Brazilijoj ir gyventų), bet čia jau bėda, kad įstatymas nepakankamai tiksliai suformuluotas. Aišku, papildomos aplinkybės (Lietuvos santykiai su Ukraina ir Ilgausko pasisklaidymai) irgi turėjo įtakos sprendimui. Su Tobias – visai kitokia istorija: ten “progresyvios” purvasklaidos bei visokių “entelektualų” buvo TOKIA viešųjų ryšių kampanija užsukta, kad pasisakantieji prieš tą pilietybės davimą vos ne fošystais ir valstybės priešais, Lietuvai blogo linkinčiais laikyti. Visiškai sutinku, kad kvaila, kai valstybinius sprendimus įtakoja tokio lygmens veikėjai – čia be kalbų.
Kas galima žydukams,tas negalima gojukams… p.s.AtA signatarė R.Gajauskaitė rašė kad 4500 izraeliečių turi LT pilietybę.
Nepainiokim pilietybės su tautybe. Jei aš kreipiuosi dėl Anglijos pilietybės, tai automatškai atsisakau lietuvių pilietybės, bet jokiu būdu netampu anglu pagal tautybę. Tiesiog, anglijos lietuvis… O kadangi pas mus norima nuglobalinti, tai viską suplaka į vieną vietą, tai ir gaunasi nesąmonė….
Pritariu šiam Puteikio paraginimui jo veidaknygėje:
,,Prašyčiau paremti mūsų komandos pasiruošimą 2016 Seimo rinkimams:
perveskite 1% Jūsų gyventojų pajamų mokesčio Krikščioniškosios demokratijos partijai,kuri sutiko man padėti. Ji įsteigta a.a.kun.A.Svarinsko,tai ne TS-LKD.
Kiekvienas gali 1% savo GPM skirti partijai ir dar 2% nevyriausybinėms organizacijoms,viso 3%
Jei patys to 1 proc. niekam neskiriate, jis lieka biudžeto remiamoms didžiosioms partijoms.
Per el.bankininkystę deklaracijų skiltyje pasirinkus PARAMA įrašykite partijų eilutėje 1% ir šios partijos kodą 195725042. Pavadinimo rašyti nereikia.
Paskirtyje įrašykite Jūsų savivaldybės pavadinimą – mokesčių inspekcija 2015 rudenį perduos LKDP
iždininkui duomenis, kiek ties kiekvienos savivaldybės pavadinimu sukaupta lėšų – galėsite jas visas naudoti politinei veiklai, pvz.agitacinių kelionių kurui apmokėti ir pan. Taip sutarta su KD vadovybe.
Jei neturite el.bankin., parašykite man sms 865276250, arba paskambinkite – paaiškinsiu, kaip tai padaryti popieriniu būdu.”
O neišvengiamoms LS partijos laidotuvėms lėšas tegu renka partietis L. Šopauskas, atkirtęs nepartinį Puteikį nuo draugystės su LS…:):)
Labai rimta tema, labai.
O …” pasiūlymas pabučiuoti jam sėdimąją kūno dalį”. Nelabai aišku, gal kas pasakys tiksliau.