Saulės užtemimo dieną vyks dangaus sodų vėrimo mokymai (0)

Sodas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kovo 20 d., Saulės užtemimo dieną, 17 val. Kulionių kaime, šalia Observatorijos, Molėtų krašto muziejaus Etnografinės sodybos tradicinėje aukštaitiškoje pirkioje VVG  finansinės paramos dėka įrengtame amatų kiemelyje vyks renginys „Sodai virš Velykų stalo“.  Renginyje bus pristatytas kino režisieriaus Algirdo Tarvydo pilnametražis dokumentinis filmas „Dangaus sodai“, o tautodailininkė Jurgita Badaraitė visus norinčius mokys sodų vėrimo paslapčių. Dalyvaus filmo „Dangaus sodai“ režisierius ir operatorius Algirdas Tarvydas bei filmo mokslinis konsultantas dr. Vytautas Tumėnas.

Norintys dalyvauti sodų vėrimo mokyme prašomi registruotis el. paštu: daiva.vaiskuniene@gmail.com arba telefonu 8-682 14559 (užsiėmimo mokestis 4 Eur).

Galintys į renginį atvykti anksčiau nuo 10.55 val.  iki 13.14 val. galės dalyvauti greta Etnografinės sodybos esančioje Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto observatorijoje vyksiančiame Saulės užtemimo stebėjime. Nuo 13.30 val. observatorijoje bus galima paklausyti ir dr. Erikos Pakštienės paskaitos apie Saulę, jos paviršių ir vyksmus gelmėse.

Šiaudiniai sodai – viena įspūdingiausių lietuvių paprotinės dekoratyvinės dailės rūšių, gyvybingų iki šių dienų. Tai tūriniai griežtai geometrinės formos šiaudų dirbiniai. Lietuvoje vyrauja keturšlaitės piramidės silueto ir iš jos kilusių sudėtingesnės struktūros sodai. Labiausiai mėgstamą sodų pavidalą sudaro okteadras – dvigubos to paties keturkampio pagrindo piramidės, kurių viršūnės simetriškai nukreiptos į prieštaringas puses – viršų ir apačią.

Sodas būdavo kabinamas palubėje ir per vestuves, ir per didžiąsias metų šventes – Kalėdas bei Velykas. Sodo vėrimas, kaip ir sutartinių ar Kalėdinių giesmių giedojimas, – ypatingas veiksmas, paslaptinga būsena, kurios metu kuriamas kiekvieno iš mūsų vidinis sodas.

Etnokosmologas Jonas Vaiškūnas, tyrinėjęs lietuviškus sodus, teigia, kad mūsų protėvių tradicijose tai buvo apeiginiai papuošalai skirti šventinei apeigų erdvei sukurti. Pasak J. Vaiškūno sodai vaizdžiai išreiškia kosmoso kaip tobulo pasaulio idėją ir yra siejami su dangaus sodu, rojaus sodu, arba Dausomis. Pakabintas palubėje virš stalo sodas sukuria šventinę erdvę apie stalą ir pripildo ją darnos.

J. Vaiškūnas atkreipia dėmesį į kelias žodžio „sodas“ prasmines reikšmes. „Lietuvių kalboje žodis „sodas“ šiandien suvokiamas kaip „žemės plotas, kuriame auga vaismedžiai ir vaiskrūmiai“, Tos pačios šaknies yra žodžiai „sodyba“ arba „soda“ – neišskirstytas kaimas. Lietuviški žodžiai su ta pačia šaknimi „sodrus“, „sotus“ nusako sotumo, prisisotinimo, pertekliaus būseną. Galima sakyti, kad „sodas“ – žmogaus sukultūrinta erdvė. Sodo kūrimas pasak J. Vaiškūno turėjo sutapti su žmogaus vidinės darnos augimu, saugumo didėjimu. Ši būsena mūsų kalboje nusakoma žodžiu „sodnus“ – ramus, nuo aistrų atsiribojęs, vidinės darnos sodą susikūręs žmogus. „O simbolinio apeiginio sodo kūrimas – tai kelias į gamtos darną, į dvasinę Romuvą“, – pabrėžia J. Vaiškūnas.