Tunelis į Kuršių neriją lieka vienintele alternatyva (8)

tunelis i Kursiu Nerija

Tunelis į Kuršių neriją | VŠĮ „Vilniaus metro“

Vasario 26 d. žiniasklaidos priemonės nušvietė Rusų skundo iššauktą UNESCO specialistų vizitą į Kuršių neriją ir pateiktą vertinimą dėl tilto, kuris, pasak UNESCO atstovų, negali būti statomas šioje vietoje. Neringos meras Darius Jasaitis dar kartą užsiminė apie tunelį, kuris, po UNESCO išvadų, lieka vienintele įmanoma jungtimi tarp  Kuršių nerijos ir Klaipėdos. Asociacijos „Metro sąjūdis“ specialistai jau ilgiau nei metus dirba ties tunelio į Kuršių neriją idėja, todėl pateikiame tunelio prieš tiltą privalumus.

Tunelis nesukuria vizualinės taršos. Skirtingai nei gremėzdiška aukštai virš vandens sumontuota tilto konstrukcija, kompaktiškas tunelis po vandeniu nedarytų jokios įtakos kraštovaizdžiui.„Metro sąjūdžio“ siūlomas tunelio variantas būtų tokių gabaritų, kad juo marias kirsti galėtų tik pėstieji, dviratininkai, lengvieji automobiliai ir autobusai, bet ne sunkiasvorė technika. Todėl net teoriškai nebūtų galimybės Kuršių nerijai tapti tranzitine vieta į Kaliningradą.

Įrengti tunelį kainuotų net tris kartus pigiau, nei pastatyti tiltą. Uosto vystytojai planuoja mariose įrengti sūraus vandens barjerą, kurio viršumi galėtų eiti kelias. Taip gerokai sutrumpėtų paties tunelio ilgs, kurio įrengimas dėl nedidelio marių gylio kainuotų nebrangiai, lyginant su analogiškais tuneliais Europoje. Dalis sutaupytų pinigų, kurie dabar išleidžiami keltų eksploatacijai, pastačius tunelį turėtų būti paskirti aplinkosauginės veiklos projektams finansuoti. Teritorija prie tunelio Klaipėdos pusėje taptų palankia erdve verslui vystyti. Tokioje teritorijoje galėtų atsirasti rekreacinės, pramoginės ir prekybinės zonos, steigtis viešbučiai.

Suprojektuoti ir įrengti planuojamą tunelį kainuotų apie 20 mln. eurų. Darbai truktų dvejus metus.

Tunelisi Kursiu nerija_VSI Vilniaus metro

Tunelis į Kuršių neriją | VŠĮ„ Vilniaus metro“

Kategorijos: Gamta ir ekologija, Gamta ir žmogus, Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , .

8 komentarai

  1. Tunelis dar didesnė blogybė negu tiltas. Visas tas pats neigiamas poveikis + geologinių Kuršių Nerijossluoksnių sunaikinimas. Tad – jokio tunelio.

  2. G pavardės nesakysiu:

    O kuo blogai palikti kaip dabar yra?

    • Matyt, jei nebus vykdomi jokie projektai – niekam nenubirės jokie pinigai. Iš kur tada jų imti?

      • Lamatas:

        Labai teisingas pastebėjimas . Nors šiek tiek pasukus galvą galima sugalvoti ir kitų , ne tiek Kuršių Nerijai kenksmingų projektų . O nuo jų taip pat būtų galima pinigėlio nusivarvinti . Vienas , kaip galimas iš tokių, būtų dviejų papildomų , gal sezoninių, perkėlų įrengimas . Ventės Ragas -Nida ir Dreverna- Juodkrantė . Su erdviomis stovėjimo aikštelėmis , kempingais , bei privažiavimo keliais kontinentinėje teritorijoje . Ir masinio poilsio pėsčiomis infrastruktūros organizvimo Kuršių Nerijoje . Gautusi daugiau išlaidūnų prie jūros , bet be mašinų , ar bent be tolimų pervažiavimų jomis . Ir žmonėms nereikėtų prakatuoti kamščiuose per Klaipėdą.

  3. Lamatas:

    Gal geriau už tuos milijonus pagerinti , ar dalinai kompensuoti perkėlų darbą . Visiems , manau , būtų geriau . Tikrai nevertėtų paversti Kuršių Nerijos tranzitine magistrale į Kaliningrado srytį . Tam yra kelias per Tilžę . Jį ir tobulinkime . O vykstantiems poilsiauti , perkėla , manau , jau ir yra to poilsio sudedamoji dalis . Be jos nebūs jokio esminio skirtumo su kitomis pajūrio vietomis . Be to pavertus Kuršių Neriją tranzitine magistrale , tuoj iškiltu apsauginių aptvarų poreikis . Ir kas liks ?

  4. Rita:

    jokių tiltų ir tunelių.

    tai tik rusų stumiamas projektas , jų armijai patogiau susisiekti sausuma su Kaliningrado sritimi.

  5. Romualdas:

    Būti tiltui ar ne, šis klausimas iškeltas, visų pirma, dėl Neringos kaip unikalios teritorijos apsaugos. Tunelis vargu ar bus mažiau pavojingas negu tiltas. Apie kitus statybos aspektus nekalbu. Neringos mero ir Co argumentai nesolidūs-dėl kelių tūkstančių gyventojų, iš kurių tik dalis reguliariai ir dažnai juda į žemyną, statyti tokį objektą neprotinga. O jeigu kas nors galvoja, kad mūsų žmonės be automobilio jau nebejuda iš vietos, palikime neringqą kaip “rezervatą” beračiams. Eksperimentui, ilgam. Beje, yra dar viena alternatyva, kuri buvo svarstoma 10 dešimtmetyje (archit. V. Stauskas, Lamauskas ir kt.) – laivų kelias iš žemyno į Nidą, Juodkrantę, žinoma ir Smiltynę nuo Kintų, Rusnės ir pan. (galima ir nuo Kauno). Tai tikrai paskatintų pamario kultūrinę ir socialinę pažangą, sukurtų naujų darbo vietų, beje, ir patiems neringiškiams. O tiems, kurie iš tiesų be automobilio nenueina 100 metrų, tegul Neringa sukuria savo taksi, geriau ekologiškų, parką ir tevežioja pasiturinčius tinginius po pusiasalį. Gali ir rikšų sistemą sukurti. Vėlgi, naujos darbo vietos.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *