Opozicija vasario 10–12 d. panoro sušaukti neeilinę Seimo sesiją

Seimo opozicija, vadovaudamasi Seimo Statuto 86 straipsnio 1 dalimi, siūlo Seimo Pirmininkei vasario 10–12 dienomis sušaukti Seimo neeilinę sesiją. Tai turbūt pirmasis atvejis Seimo istorijoje, kai neeilinė sesija šaukiama opozicijos iniciatyva.

Sesijoje – per 40 įvairių įstatymų ir Seimo nutarimų projektų. Keletas klausimų – iš parlamentinės kontrolės srities: tai socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės ir užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus atsakymai, ką Vyriausybės atstovai daro padėdami lietuviams, kurių vaikai paimami Norvegijos atsakingų institucijų. Ministrė A. Pabedinskienė turės atsakyti ir į Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovų klausimus dėl iššvaistytų 5 mln. litų finansuojant socialinės politikos reformos projektą. Į darbų programą įtrauktas paklausimas sveikatos apsaugos ministrei Rimantei Šalaševičiūtei dėl sanatorijos „Pušyno kelias“ perspektyvų, nes darbuotojai sunerimę dėl planų naikinti šią įstaigą. Sesijos darbų programoje numatyta ir Vyriausybės valanda.

Neeilinę sesiją siūloma pradėti Seimo TS-LKD frakcijos pasiūlytos Seimo rezoliucijos „Dėl Rusijos agresijos ir teroristinių organizacijų Ukrainoje statuso“ projekto svarstymu. „Manau, kad būtų nenormalu, jei Seimas, pirmąkart susirinkęs po skaudžių Mariupolio įvykių, nereaguotų į Ukrainoje vykstančią tragediją“, – pažymėjo Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma.

Taip pat siūloma kuo greičiau išspręsti kompensacijų už laikinai sumažintas pensijas išmokėjimą, kad tai būtų padaryta dar šiais metais. Todėl teikiamas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2015 m. rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo projektas ir kiti atitinkami įstatymo projektai.

Ne tik paklausimu ministrams reaguojama į situaciją dėl lietuvių vaikų likimo Norvegijoje. Teikiamas ir Seimo nutarimas, kuris Lietuvos Vyriausybę turėtų paskatinti šią problemą išspręsti iš esmės.

Siūlomas Seimo nutarimas dėl pavedimo Seimo Antikorupcijos komisijai atlikti 2015 metų savivaldybių tarybų rinkimų Darbo partijos rinkimų kampanijos finansavimo parlamentinį tyrimą. Iš viešai prieinamos informacijos kyla abejonių dėl kai kurių Darbo partijos kandidatų aukų. Matant vangų Vyriausiosios rinkimų komisijos reagavimą, siūloma, kad parlamentinį tyrimą atliktų ir Seimo Antikorupcijos komisija. Kad ateityje kiltų kuo mažiau galimų neskaidrumų dėl aukotojų, bus pasiūlyta parengti Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pataisą, kurios esmė – nustatyti didesnius apribojimus savo rinkimų kampanijai aukojantiems kandidatams. Dabar kandidatai turi labai plačias galimybes aukoti sau net apie 40 tūkst. litų (11 585 Eur) siekiančias sumas. Opozicijos parlamentarų nuomone, aukojimas turėtų būti apribotas tiek atsižvelgiant į kandidatų pajamas, tiek į santaupas.

Taip pat siūloma įpareigoti laikinąją parlamentinę komisiją, sprendžiančią Seimo nario Rimo Antano Ručio neliečiamybės panaikinimo klausimą, tyrimą baigti iki 2015 m. vasario 12 d.

Darbotvarkėje – Prezidentės siūlomi klausimai. Siekiant sumažinti vaikų, patenkančių į valstybinius globos namus, skaičių ir paskatinti įvaikinimą, siūloma keisti tam tikras Civilio kodekso nuostatas.

Prezidentė teikia ir Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kuriomis siekiama sustiprinti kovą su propaganda bei apsaugoti Lietuvos nacionalinio saugumo interesus informacinio karo sąlygomis. Pataisomis būtų įvestos naujos su ES teise suderinamos efektyvios reguliavimo priemonės – baudos, atitikties nacionaliniam saugumui procedūra, galimybė teisme ginti viešąjį interesą bei išplėstos Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) pareigos ir atsakomybė.

Neeilinėje sesijoje – ir Seimo daugumos, ir Vyriausybės jau parengti visuomenei aktualūs įstatymų projektai. Pasak J. Razmos, formuojant sesijos darbotvarkę nesivadovauta politizuotu požiūriu surašyti tik opozicijos projektus.

„Nusprendėme inicijuoti neeilinės Seimo sesijos sušukimą, nes stebint valdančiųjų neveiklumą pribrendo poreikis neatidėliotinai spręsti kai kurias įsisenėjusius problemas. Pavyzdžiui, kol neišspręstas klausimas dėl Seimo nario R. A. Ručio teisinės neliečiamybės, teisėsauga negali visavertiškai pradėti tyrimo atitinkamoje korupcijos byloje. Matydami įtemptą geopolitinį kontekstą ir ES neryžtingumą siekiame priimti Seimo rezoliuciją, kuria ES bendruomenę skatiname imtis teisinių priemonių stabdant Rusijos agresiją Ukrainoje. Į darbotvarkę įtraukėme pluoštą Prezidentės teikiamų siūlymų, tarkim, dėl mums nedraugiškų valstybių transliuojamos dezinformuojančios propagandos stabdymo Lietuvoje, – darbotvarkę komentuoja TS-LKD frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma. – Esame atviri ir valdančiosioms partijoms atstovaujančių Seimo narių racionaliems pasiūlymams, kurių dalį jau įtraukėme ir kuriuos dar bus galima įtraukti sesijos eigoje“.