Lietuvoje padangų perdirbimo pajėgumų netrūksta, gaminių iš perdirbtos gumos poreikis auga, tačiau dalis senų padangų vis tiek nepasiekia tvarkytojų – nugula miškuose ar metų metais juoduoja padangų kalnais autoservisų ar ūkių pašonėje.
Kokia tokio teršimo priežastis?
Vieni kalba apie sąmoningumo stoką, kiti – apie skylėtą sistemą, kurioje per daug atsakomybės užkraunama ant paties žmogaus pečių.
Didelė dalis atliekų miškuose nugula būtent pavasarį, kai vairuotojai keičia padangas. Paradoksalu tai, kad verslas sako galintis priimti ir perdirbti gerokai daugiau, tačiau žaliavos trūksta, o metų metais nesikeičianti sistema – stringa.
Didžiausia padangų perdirbimo įmonė Baltijos šalyse „Ekobazė“ nurodo, kad jos techninės galimybės leidžia per metus perdirbti apie 30 tūkst. tonų padangų arba beveik visas Lietuvoje kasmet sudėvimas padangas.
Tačiau tikri kiekiai mažesni. Pasak įmonės vadovės Marinos Curko-Notkuvienės, 2024 m. perdirbta apie 19 tūkst. tonų, o 2025 m. – apie 16 tūkst. tonų padangų ir nepanašu, kad padėtis smarkiai gerės, jeigu nesikeis pati padangų perdavimo perdirbėjams motyvacinė sistema.
„Mes galime gerokai daugiau senų padangų paversti naujais, paklausą turinčiais gumos gaminiais. Problema, kad vis dar didelė dalis sudėvėtų padangų perdirbėjų net nepasiekia – pranyksta pamiškėse, stovi sukrautos, tačiau neišvežtos pakiemėse ar net išvežamos apeinant sistemą į trečiąsias šalis.
Labai trūksta padangas keičiančių ir senas padangas priimančių servisų kontrolės. Mūsų žiniomis, kol kas per metus patikrinama tik labai maža dalis servisų. Svarbu ir tai, kad dalį naudotų padangų bandoma rinkti neturint reikalingų leidimų, ir, užuot perdirbus, eksportuoti į Azijos šalis“, – aiškina „Ekobazės“ atstovė.
M. Curko-Notkuvienė sako, kad visi autoservisai turėtų būti aiškiai įpareigoti sudaryti sutartis su atliekų tvarkytojais. Tačiau praktikoje kontrolė vis dar nepakankama.
„Leidimų verstis padangų tvarkymu neturintys veikėjai padangų prikaupusius žmones ir įmones vilioja labai mažomis tvarkymo kainomis, o šie nepasidomi, ar tikrai padangos bus sutvarkytos tinkamai.
Rezultatas – miškuose paliekamos tonos naudotų padangų, kuriomis atsikrato nelegalūs atliekų surinkėjai. Vėliau šios padangos iš miškų surenkamos ir tvarkomos už mokesčių mokėtojų pinigus“, – aiškina M. Curko-Notkuvienė.
„Viskas nukrenta ant vartotojo pečių“
Tomas Janušauskis, „WIDEN Legal“ advokatų profesinės bendrijos vadovaujantis teisininkas sako, kad Lietuvoje vis dar cirkuliuoja didelis kiekis neapskaitytų padangų.
Jos patenka į rinką, tačiau nėra susiejamos su atliekų tvarkymo sistema. Tai – perparduodamos naudotos padangos, parvežtos iš užsienio ar įsigytos internetu iš trečiųjų šalių.
„Dėl to padangų atliekų matome gerokai daugiau, negu oficialiai turime padangų. Didžiausia problema yra ta, jog mes nesugebame užkardyti neapskaityto nelegalaus srauto, o legalus srautas gauna vis daugiau administracinės naštos“, – sako T. Janušauskis.
Jo žodžiais, sistema šiuo metu per daug atsakomybės numeta ant galutinio vartotojo. Nors žmogus už padangos sutvarkymą jau būna sumokėjęs ją pirkdamas, praktikoje padangų pridavimas vis dar yra ribojamas.
„Viskas nukrenta ant vartotojo pečių. Turime ribojimą, kiek padangų nemokamai galima palikti, bet žmogus dėl įvairių priežasčių padangų gali turėti daugiau. Sistema tiesiog neleidžia vartotojui priduoti visų naudotų padangų nemokamai ir patogiai“, – kalba teisininkas.
Jo nuomone, vienas iš galimų sprendimų būtų unikalus žymėjimas ir skaitmeninė padangų apskaita. Tai leistų sistemoje visuomet matyti, kiek yra padangų, kam jos priklauso ir kur patenka.
Išskirtinis žymėjimas turėtų dvigubą naudą – padangų legalumo valdymą užtikrintų ne tik priežiūros institucijos, bet ir patys žmonės, kurie būtų suinteresuoti rinktis legaliai į rinką patenkančias padangas. T. Janušauskis neatmeta ir depozito modelio.
„Grąžini padangą – atgauni depozitą. Viskas, jokios problemos. Tada tikrai į mišką nevežtų, o radę dar ir surinktų“, – teigia jis.
Vis dėlto, teisininkas pripažįsta, kad kol kas nesimato politinės valios iš esmės keisti sistemą. Problema tikra ir įveikiama, tačiau su sprendimais niekas neskuba.
„Sistema nepatogi ir vartotojui, ir gamtai. O iki logiško sprendimo mes vis dar nepaeiname ilgus metus. Skaitmenizavimas, išskirtinis žymėjimas yra tik vienas iš instrumentų, kurių yra gerokai daugiau. Belieka tik sulaukti kažkur užstrigusios politinės valios“, – pabrėžia teisininkas.
Iš antrinių žaliavų pagamintos gamybos paklausa auga
„Ekobazė“ padangas surenka ne tik iš servisų, bet ir iš savivaldybių aikštelių, ūkininkų, gamintojų-importuotojų organizacijų, taip pat priima padangas savo padaliniuose.
Įmonė gali tvarkyti ne tik lengvųjų automobilių, bet ir traktorių, kombainų, vilkikų ir net aviacijos padangas. Iš padangų išgaunama guma virsta gaminiais, kurių paklausa auga tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
„Mes gaminame gumos granules, kurias parduodame ir patys naudojame gaminiams. Mūsų gaminius galima įsigyti Lietuvos prekybos centruose, taip pat Europos rinkoje. Kiekvienais metais pagaminamų gaminių kiekiai auga. Šiemet žadame įrengti antrąją gumos granulių gamybos liniją“, – pabrėžia M. Curko-Notkuvienė.
Yra ir dar neišnaudotų galimybių. „Ekobazė“ gilinasi į naujas technologijas, kurios leistų padangų gumą panaudoti tiesiant kelius, ar modifikuojant gumos granules polimerais bei kitais priedais.
Įmonės partnerė, UAB „Breinas“ specializuojasi aukštos kokybės perdirbtos gumos gaminių distribucija ir tiekia juos didiesiems prekybos centrams bei kitiems pirkėjams. Įmonės direktorė Emilija Naudžiūnaitė, sako, kad šių gaminių paklausa rinkoje sparčiai auga.
„Pardavimai nuo 2024 metų augo dvigubai. Pradėjome eksportą, žadame ir didesnį augimą. Šiuo metu prekiaujame guminiais kilimėliais, vaikų žaidimų aikštelėms skirta danga, trinkelių formos guminėmis plytelėmis, automobilių parkavimo aikštelių borteliais, garso izoliacinėmis plokštėmis.
Dabar bus ir naujų gaminių – vadinamieji „stepping stones“, pavyzdžiui, medžio kamieno imitacijos“, – vardija ji.
Pasak „Breino“ atstovės, iš perdirbtų padangų pagamintų gaminių kokybė niekaip nenusileidžia pagamintiems iš pirminių medžiagų. O pirkėjų sąmoningumas šioje vietoje taip pat gerėja.
„Jeigu kažkada buvo požiūris, kad čia tiesiog verslas, kažkas šiukšles perdirba, kad pasipelnytų, tai dabar tikrai nėra to. Perdirbtos gumos gaminius perkantys prekybos tinklai ir platintojai dabar ir patys ieško iš antrinių žaliavų gaminamų gaminių, nes mato pridėtinę vertę pozicionuodami tokias prekes galutiniam pirkėjui“, – sako pašnekovė.
Iš padangų gumos – saugi vaikų žaidimų aikštelė
Perdirbtos padangos virsta apčiuopiama nauda visuomenei – tai rodo švietimo įstaigų patirtis. Buvusi Elektrėnų vaikų lopšelio-darželio „Drugelis“ vadovė, dabar Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazijos direktorė Justina Zaleckienė pasakoja, kaip darželyje prigijo atnaujinta sporto aikštelė su gumine danga.
„Dar 2023 metais „Drugelyje“ sporto aikštelės atnaujinimui panaudojome iš senų padangų pagamintą dangą. Šis sprendimas pasiteisino visu 100 procentų – danga puikiai užtikrina vaikų saugumą, atitinka visus higienos reikalavimus, yra patvari ir lengvai prižiūrima. Be to, spalvų įvairovė leido sukurti žaismingą, estetiškai patrauklią aplinką“, – sako ji.
Anot J. Zaleckienės, tokia danga ne tik sumažina traumų pavojų, bet ir keičia pačių vaikų elgesį.
„Po aikštelės atnaujinimo pastebėjome, kad sumažėjo smulkesnių traumų – nubrozdinimų, sumušimų. Ant guminės dangos kritimas yra minkštesnis, todėl vaikai greičiau atsistoja ir tęsia žaidimą, be ašarų. Pasikeitė ir pats žaidimo pobūdis – vaikai drąsiau juda, aktyviau įsitraukia į fizinę veiklą, nes jaučiasi saugiau“, – teigia ji.
Toks sprendimas tampa ir ugdymo priemone aiškinant vaikams apie gamtai draugišką gyvenimo būdą bei atsakomybę.
„Mokytojai šias žinias įtraukia į ugdymo procesą. Tokie konkretūs pavyzdžiai yra labai veiksmingi – vaikai geriau supranta tvarumo prasmę, kai gali ją paliesti ir patirti kasdienėje aplinkoje“, – aiškina pašnekovė.
Jos teigimu, vaikai ima atsakingiau žiūrėti į rūšiavimą, domėtis, kelti klausimus ir dalintis tuo su tėvais. O suaugusiesiems ji turi labai aiškią žinią.
„Kiekviena tinkamai priduota padanga yra mažesnė tarša aplinkai ir galimybė sukurti kažką naudingo – pavyzdžiui, saugią vaikų žaidimų aikštelę, kurioje galbūt žais jūsų pačių vaikai“, – sako J. Zaleckienė.
Sumanymai rodo: padangų krūvos miškuose nemažėja
Vienas didžiausių autoservisų tinklų Lietuvoje „Melga“ kartu su partneriu jau ne vienerius metus rengia savanorystės sumanymą „Rinkis Veikti Atsakingai“, per kurią surenkamos gamtoje išmestos padangos. Skaičiai nedžiugina.
„Užpernai per dieną surinkome šešias tonas, o pernai – devynias. Tos krūvos tikrai nemažėja. Šiais metais sumanymą tęsime, tik kiek kitokiu formatu.
Norime, kad žmonės patys galėtų pažymėti vietą, kurioje rado išmestas padangas, o mes ir partneriai kartas nuo karto važiuosime surinkti. Tai būtų jau ne vienadienis, o ilgesnio laikotarpio sumanymas“, – sako „Melgos“ marketingo vadovė Kotryna Sabauskienė.
Pasak jos, vienareikšmiškai teigti, kad padangų gamtoje daugėja, negalime, nes tam įtakos turi ir akcijos mastas, ir apvažiuotų vietų skaičius. Vis dėlto, stebtina tai, kad pats reiškinys egzistuoja, nors teisėtų būdų priduoti padangas netrūksta.
„Melgos“ surinktos padangos vėliau keliauja į „Ekobazę“, kuri pagal susitarimą surinktas atliekas priima nemokamai ir taip prisideda prie gamtos švarinimo.
K. Sabauskienės teigimu, atsakomybę turi prisiimti visi. Tiek padangų pardavėjai ir autoservisai, sąžiningai tvarkydami susidariusias atliekas, tiek atliekų tvarkytojai, tvarkydami atliekas taip, kad nekeltų žalos aplinkai, tiek patys gyventojai, domėdamiesi ir sąmoningai pasirinkdami padangų pardavėją ar servisą, kuris atsakingai tvarko susidariusias atliekas.
Gyventojai, keisdami padangas autoservise, gali nemokamai palikti tiek padangų, kiek keičia. Jei palieki daugiau padangų nei keiti, priemoka vidutiniškai siekia 2 eurus už vienetą. Tuo metu už netinkamai išmestą padangą gali grėsti nuo 200 iki 500 eurų bauda už vieną vienetą.
Akivaizdu, kad solidžios baudos neveikia, nes naujos padangų krūvos vis dar dygsta miškuose. O kol sistema taps draugiškesnė gamtai ir motyvuojanti vartotoją, kiekvienam lieka asmeninės atsakomybės klausimas – atiduoti senų padangų komplektą nemokamai, primokėti kelis eurus kaip duoklę gamtai, jei padangų prisikaupė daugiau ar teršti gamtą, kurioje vėliau lankysiesi pats ir tavo šeima.
