Penktadienis, 11 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

P. Gylys. Ar antrasis šaltasis karas griaus Europos Sąjungą?

Povilas Gylys, www.alkas.lt
2015-01-08 01:37:02
9
Povilas Gylys | Penki.lt nuotr.

Povilas Gylys | Penki.lt nuotr.

Povilas Gylys | Penki.lt nuotr.
Povilas Gylys | Penki.lt nuotr.

Vyksta antrasis šaltasis karas. Ir esama žmonių bei jėgų, kurios sąmoningai ar nesąmoningai bando, ir gana sėkmingai, kurti perdėtos baimės ir isterijos atmosferą. Dalis visuomenės tam nepasiduoda. Ta dalis bando išlaikyti šaltą protą ir stengiasi suvokti tikrąją situaciją bei tikrąsias vykstančio propagandinio, politinio, ekonominio (sankcijos) konflikto tarp Vakarų ir Rusijos civilizacijų priežastis ir pasekmes. Pastarųjų žmonių, bėgant laikui ir esant, kad ir ribojamai, galimybei internete, per televizijos, radijo kanalus sekti situaciją, lyginti globaliu mastu cirkuliuojančias žinias bei argumentus, nuolat daugėja. Visgi net tarp šių žmonių dažniausiai kalbama apie konkrečius įvykius įvairiose naujojo šaltojo karo frontuose ir dalinius jų vertinimus. Tačiau apie tai, koks yra bendras paveikslas ir kokios gali būti bendrosios pasekmės, pavyzdžiui, Europos kontinento ateičiai, kalbama akivaizdžiai nepakankamai.

Jau esu rašęs apie tai, kad šio, kol kas šalto, karo nelaimės nei viena pusė, tačiau žalą patirs abi. Ir Rusijoje, ir Vakarų, ir ypač Vidurio Europoje bus patirti dideli ekonominiai nuostoliai, didės ekonominio nuosmukio grėsmė. Pietų Europoje, tarkim Graikijoje, ekonominės krizės požymiai akivaizdūs jau dabar. Tie požymiai būtų vis ryškesni, jei abi pusės ekonomines sankcijas plėstų ir jos taptų ilgai trunkančiomis. Nėra abejonių – ekonominės sankcijos turi neigiamų pasekmių ir Rusijos ekonomikai. Bet tai – kito rašinio tema.

Verta aptarti grėsmę, apie kurią praktiškai nėra kalbama, kuri dėl pasaulėžiūrinių priežasčių nėra rimtai analizuojama. Tai grėsmė Europos Sąjungos šalių sanglaudai, solidarumui. Jis sietinas su socialiniu kapitalu. Socialinis kapitalas, tai subjektų – žmonių, bendruomenių, šalių – gebėjimas veikti bendrų tikslų, bendrojo gėrio labui. Taigi, kuo Europos Sąjungos šalys yra solidaresnės, tuo didesnis jų socialinis kapitalas. O tai reiškia didesnį ES gyvybingumą. Ir atvirkščiai, kuo socialinis europinio masto kapitalas yra menkesnis, kuo silpnesnės yra įcentrinės jėgos ir kuo labiau veikia išcentrinės jėgos, tuo mažesnė europinio bendrojo gėrio apimtis yra sukuriama. Taip pat ir reprodukuojama. Kita vertus, žmonės ir tautos, negaudamos pakankamo kiekio to nematomo, bet gyvybiškai svarbaus gėrio, o už   jo kūrimą atsakingos ne tik „apačios“, bet ir Briuselio „centras“, nusivilia ir nenoriai prisideda arba iš viso neprisideda prie kai kurių šio gėrio rūšių, pavyzdžiui, plačiai suprantamo teisingumo, kūrimo. Taigi, susiformuoja ydingas ratas: nėra deramo bendrojo gėrio suvokimo ir atitinkamų veiksmų – to gėrio ima stigti – esant šiam stygiui, tautos ir individai nemato prasmės integracijoje ir joje nelinkę dalyvauti – bendrojo gėrio stygius, deficitas didėja ir t.t. Taip europinė bendrybių tragedija (Garretto Hardino terminas) tampa vis dramatiškesnė.

Tai, kas pasakyta apie solidarumo, socialinio kapitalo stoką, manau, turėtų būti priimtina, nesukelti noro prieštarauti visiems besivadovaujantiems sveika nuovoka. Tuomet, rodos, tai turėtų būti dominuojanti europinės integracijos nuostata. Tačiau taip nėra, nes tiek Vidurio, tiek ir Vakarų Europoje vyrauja neoliberali, savo esme individualistinė, pasaulėžiūra arba kitaip – paradigma, kuri kol kas yra nurungusi holistinę pasaulėžiūrą. Tik pastarosios rėmuose galimas sąmoningas, nuoseklus ir produktyvus socialinio kapitalo, solidarumo, bendrojo gėrio sąvokų taikymas.

Dabar holisto akimis pažvelkime, kokį poveikį antrasis šaltasis karas daro europinei sanglaudai, socialiniam kapitalui. Kalbu apie giluminius šio reiškinio klodus – europinį solidarumą, besireiškiantį individų, šeimų, bendruomenių, tautų lygmenyse. Tam tikrą europinį solidarumą elitų ar kitaip – nomenklatūrų lygmenyje galima aiškiai matyti. Tačiau vien elitinis, „nomenklatūrinis“ solidarumas nėra pakankamas tikrai, tvariai europinei integracijai užtikrinti. Būtina tai, kas vadinama grass roots solidarity. Viešosios nuomonės tyrimai rodo neigiamas tendencijas šiuo požiūriu – didėja skeptiškai eurointegraciją vertinančių europiečių procentas. Grėsmes Europinio socialinio kapitalo tvirtumui, tvarumui rodo ir taip vadinamų euroskeptiškų partijų įtakos didėjimas. Tiesa, ne visi euroskeptikais vadinami yra tikri euroskeptikai. Dalis jų nėra prieš europinę integraciją apskritai, jie tiesiog pasisako prieš dabartinę jos formą, prieš proceso biurokratizavimą, jo forsavimą ir pan.

Tačiau taip vadinami nacionaliniai ir briuseliniai elitai, „nomenklatūros“, būdamos neoliberalizmo adeptais, tikrų to išcentrinio proceso priežasčių gerai nesuvokia. Jie net nenujaučia, kad vis didesnės, per „centrą“ formuojamos teisinės administracinės „mašinos“ kūrimas susiduria ir ateityje susidurs su vis stipresne „atmetimo reakcija“ iš apačios.

Juolab, kad, pavyzdžiui, eurozona nėra išbaigtas projektas. Eurozonos rėmuose išsisprendžia tik viena integracinė problema – atsiranda vieninga monetarinė, lietuviškai sakant – pinigų politika. Tačiau šioje bendroje ekonominėje zonoje nėra kito privalomo elemento – vieningos fiskalinės politikos. O jai reikia rimtus biudžetinius išteklius turinčio europinio masto fiskalinę politiką vykdančio centro. Tačiau jo praktiškai nėra. Ir atsirasti jis gali tik po fundamentinių permainų Europos integraciniame procese. Turiu galvoje Europos Sąjungos ar bent eurozonos masto federaciją. Neišbaigtas tas projektas ir kitu požiūriu – dalis ES šalių nėra eurozonos šalys ir šia prasme jos yra mažiau integruotos. Vadinasi, jos federacijai dar mažiau pasiruošusios.

Betgi apie europinę federaciją šiandien nedrįsta kalbėti net svarbiausių Europos šalių lyderiai. Nedrąsūs šiuo požiūriu ir Briuselio politikai bei administratoriai. Kai kas pastaruosius švelniai vadina eurokratais. Tiesa, yra drąsuolių ir entuziastų, – esama jų ir Lietuvoje, – kurie mano, jog federacija šiandien yra realus projektas. Deja, jų – P.Auštrevičiaus, G.Kirkilo ir kitų – mastymo yda yra ta, kad jie mano, jog tokią federaciją – Jungtines Europos Valstijas galima sukurti subūrus entuziastingąją nacionalinių elitų dalį ir federalizaciją vykdant „iš viršaus“. Jie tiki, kad nacionalinių darinių skepticizmas, to projekto naudos nematymas nėra rimta kliūtis. Tai yra biurokratinis, technokratinis ir, tuo pačiu, nedemokratinis požiūris į europinę integraciją. Jeigu Europos tautos nematys tos naudos, kurią turėtų atnešti tolesnio nacionalinio suvereniteto aukojimas, jo atidavimas į Briuselio politikų ir administratorių rankas, Europos Sąjunga ir jos dalis – eurozona – nebus tvarus tarptautinis darinys.

Dominuojant neoliberaliai integracijos paradigmai, ES ir eurozonai bus sunku pasitikti rimtus vidinės ir tarptautinės politikos iššūkius. Tai gerai matyti iš situacijos, susijusios su šaltuoju karu, vykstančiu tarp Vakarų ir Rusijos civilizacijų. Reikia pripažinti – jeigu ES būtų tikra federacija, jos galios ir galimybės šiame konflikte būtų didesnės. Kas kita yra JAV – ji yra federacija ir šios šalies galimybės manevruoti yra didesnės. Vadinasi, JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Victoria Nuland neformaliame pokalbyje pažeminančiai apibūdindama ES pademonstravo, kad ji nesuvokia, jog ES nėra federacija ir todėl joje sprendimai priimami sunkiau ir lėčiau. Bent formaliai čia sprendimai priimami konsensusu – pritarus visoms ES šalims. Dėl to ES tarptautinėje arenoje negali veikti taip kaip veikia JAV. Ir dar ilgai, jei iš viso, ji taip veikti negalės.

Įsidėmėtina yra tai, kad šiandien ES „centras“ neturi savo dispozicijoje pakankamų išteklių, kuriais galėtų išlyginti, suniveliuoti tą žalą, kurią skirtingu mastu patiria šaltajame kare dalyvaujančios ES šalys. Juk maža būti solidariais skelbiant sankcijas Rusijai. Dar reikia turėti bendrus resursus, kurie būtų pakankami neutralizuoti tų sankcijų neigiamą grįžtamąjį poveikį nacionalinių valstybių ekonomikoms. Nekalbant apie atsakomųjų Rusijos veiksmų poveikį atskirų ES šalių ekonomikoms. Juk Lietuva, Lenkija ir kitos Vidurio Europos šalys patiria didesnius nuostolius nei daugelis kitų, nuo Rusijos mažiau priklausančių šalių. Tikro solidarumo principai reikalautų, kad tie nuostoliai būtų teisingai kompensuoti. Bet tam būtinos nemažos bendro naudojimo lėšos. Šiandien tokių beveik nėra.

Šaltasis karas bus rimtas išbandymas europiniam solidarumui. Taip pat ir Europą užvaldžiusiai savo prigimtimi individualistinei neoliberaliai pasaulėžiūrai. Pastarosios pagrindinė silpnybė yra ta, kad jos rėmuose yra geriausiu atveju marginalizuota bendrojo gėrio samprata, o solidarumas suprantamas formaliai. Socialinio kapitalo sąvoka joje apskritai nenaudojama. Dideliu mastu dėl to ES yra darinys, kurio valstybės narės yra lyg ir kartu, bet veikia lyg ir pavieniui.

Aptariamu atveju, sprendimą dėl sankcijų Rusijos atžvilgiu ES šalys priėmė kartu, tačiau su ekonominio karo pasekmėmis jos turi kovoti beveik paskirai. O tai stiprina išcentrines jėgas ES.

Abejoju, ar šią aplinkybę gerai suvokia dabartiniai Europos lyderiai. Jeigu esu teisus, užsitęsęs ekonominis karas su Rusija gerokai sustiprins dezintegracines tendencijas Europos Sąjungoje. Reikia tikėtis, jog tos tendencijos ES nesugriaus. Nes ES griuvimas reikštų didžiulius nuostolius visiems. Europinio projekto nereikia griauti. Tačiau jį būtina rimtai taisyti. Ir tai reikia daryti ne individualistinės, neoliberalios, o holistinės paradigmos rėmuose.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. P. Gylys. Antrasis „šaltasis“ karas: ekonominis frontas
  2. P. Gylys. Ar antrasis „šaltasis“ karas virs trečiuoju „karštuoju“ pasauliniu karu?
  3. P. Gylys. Euro entuziazmas ir tikrovė
  4. R. Juknevičienė: Kremliaus informacinis karas yra ginklas
  5. A. Kubilius. Rytų kaimynystė – Rusijos ir Europos likimas sprendžiamas Kijevo demonstracijose
  6. Rusija ir Janukovyčius neigia susitarę dėl Ukrainos stojimo į Muitų sąjungą, Maidano dalyvių tai neįtikina
  7. D.Grybauskaitė: Rusija mėgina perbraižyti Europos žemėlapį (video)
  8. Prezidentė su JAV senatoriais aptarė Europos saugumo situaciją (video)
  9. D. Grybauskaitė: Saugi ir demokratinė Ukraina – visos Europos interesas
  10. EK pirmininkas Ž.M.Barozu atvirai prabilo apie federacinės Europos kūrimo planus
  11. P.Maksimavičius. Geopolitinių žaidimų spąstuose
  12. J.Matuza. Politnekorektiška politinformacija (I)
  13. A. Patackas. Trumpai – kas gero laukia Ukrainos
  14. V. Rubavičius. Rusija tikrina NATO atlapus
  15. V. Mazuronis. Sveikinimai ir palinkėjimai Moldovai

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 9

  1. )..( says:
    11 metų ago

    ,,Vienu zodziu, amerikietis Dzordzas Sorosas, kuris pats turi Ukrainos vyriausybes obligaciju ir bijo Ukrainos defolto, ragina ES skirti 20 mlrd $ Ukrainai, kad Ukraina galetu kariauti pries Rusija.
    Kredita ES turi duoti net jei tai ES biudzeta padarytu deficitini. ES turi mesti visas pastangas ir finansinius resursus is ES mokesciu moketoju, Ukrainos karui pries Rusija.
    Va teip, skants.
    Kas idomiausia, jis nei zodeliu neuzsimena, kad nors kiek prisidetu JAV. ”

    Atsakyti
    • JUOZAS says:
      11 metų ago

      jei nepadėsim kovojančiai už savo laisvę Ukrainai, tai greitai galim tapti pasieniu tarp Rytų ir Vakarų. Tuomet tai kainuos daug brangiau. Reikia pagaliau suvokti, kad Ukraina kovoja ne tik už save, bet ir už miegančią Europą.

      Atsakyti
  2. Žaltys says:
    11 metų ago

    Seimo narys rašo vėjus. Gaudė gaudė pedofilų klaną, praganė Gerb. Teisėją Neringą ir gyvena lyg niekur nieko. Reikia kažkaip sugrąžinti tikėjimą teisingumu, pričiupti bent vieną niekdarį. Kokia mums nauda iš Gylio rašinėlio apie šaltus karus?

    Atsakyti
  3. Kažin says:
    11 metų ago

    ES griūti nėra prasmės, ji demokratinė, tai gali būti išardoma pačių jos narių sprendimu geruoju. Gylio galvojimas ir toliau lieka praeito amžiaus kategorijomis. Užšąlusi yra Rusija, taigi šaltasis karas ir tegali griauti ją… Apskritai kalboms dėl ES griuvimo mažiausiai yra pagrindo, be to, mažiausiai tai turėtų Lietuvai terūpėti.

    Atsakyti
  4. Pikc says:
    11 metų ago

    Kokia prasmė yra lyginti Europą, susidedančią iš atskirų nacionalinių (daugiausia) valstybių, su JAV, kuri yra iš esmės skirtinga, nes ten niekad jokių (ne tik tautinių) valstybių nebuvo. Tada jau daugiau prasmės ES lyginti su SSRS – tik su tuo skirtumu, kad ES atveju nėra “buriančios centrinės tautos”. Aišku, jei iš Europos irgi norima padaryti “tautų sulydymo katilą” – tada kitas reikalas. Panašu, kad tas federalizmas tokį siekį ir turi, tačiau ačiū, nereikia – sajūzine respublika jau buvom (ir vėl po truputį tokia virstam), tad to “gero” kuo mažiau, tuo geriau. O ir lietuviais dar norisi pabūti – kažkaip perspektyva pavirsti “sajūziniais piliečiais” nevilioja. 🙂

    Atsakyti
  5. taip says:
    11 metų ago

    JEI TESIS PEDERSTINIMO IR VALSTYBINGUMO ATIMINEJIMAS KAI VALSTYBIU
    ISTATYMAI IR KONSTITUCIJOS NIEKO NEBEREISKIA- TAI TOKIOS ES MUSM NEREIKIA
    IR JA REIKIA GRIAUT KUO GREICIAU. AR TAI PADARYS DIDZIOJI BRITANIJA
    ISHSTODAMA IS SITO DARINIO AR PRANCUZIJA- NESVARBU- SVARBU KAD TOKIO
    DARINIO NEBELIKTU. O JEI ES REMTUSI TIK EKONOMINIU BENDRADARBIAVIMU IR
    NELISTU I VALSTYBIU VIDAUS REIKALUS NURODINEDAMA KA REIKIA TOLERUOT IR KAIP
    GALVOT- TAI TADA DAR GALIMA KALBETIS- JEI NE TAI KUO GRECIAU SUGRIUS – TUO
    GERIAU VISIEMS BUS. BE ES GYVENOM TUKsTANCIUS METU IR DAR TIEK PAT
    PRAGYVENSIM.

    Atsakyti
  6. Liutauras says:
    11 metų ago

    Kaip sakoma senos dainos-naujos dainos. Tikriausiai ponas draugas Gylys prisiminė senas LKP daineles 1990 metais, kai šios partijos atstovai pranašavo, kad jei Lietuva nenusilenks sovietų sąjungai-tai gyvuos tik 20 dienų. Ką gi nenuslenkėm ir gyvuojam jau 25 metus. Pranašavo, kad Lietuvoje draudžiams laisvas žodis, o nepriklausomos LKP nariai bus susodinti. Kažkaip nesusodino, nors gal ir vertėjos kaikuriuos. Juk net AMB giedojo tas giesmeles nuvykęs į Prancūziją. Antra ES būtent ir buvo sukrta, kad vienytų vakarų Europos valstybes prieš sovietų sąjungos skv erbimasi. Dabar tas pačias valstybes vienija priešinimasis rusijos invazijai. Iš straipsnio aiškiai matosi, kad ponas draugas Gylys nėra ES šalininkas.

    Atsakyti
    • Svirba says:
      10 metų ago

      kaip buvo komunistelis taip ir LIKO,
      PRUNCKIENE(KGB) iskrito is “zaidimo” jos vieta GYLYS uzeme, po GYLIO bus kiti. KOMUNISTAI neturedami stipraus uznugario NEDRYSTU reikstis.
      taigi reikia RUOSTIS.

      Atsakyti
  7. Tai laikas keisti musu Konstitucija says:
    11 metų ago

    nes Lietuva ten ivardinta kaip suvereni valstybe…Ir kam toks didelis valdzios aparatas,jei daugeli klausimu sprendzia Briuselis ?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Lietus
Gamta ir žmogus

Lietūs tikrina kelininkų budrumą

2025 07 10
Kultūros ministerija
Lietuvoje

Ministerija parengė tvarką dėl Sovietų karių palaikų perkėlimo

2025 07 10
Valstybės kontrolė
Lietuvoje

Valstybės kontrolė: pilietinio pasipriešinimo mokymai turi būti prieinamesni

2025 07 10
Andrius Vyšniauskas
Lietuvoje

Buvęs Seimo narys A. Vyšniauskas pripažintas kaltu dėl korupcinių nusikaltimų

2025 07 10
Gintautas Paluckas
Lietuvoje

Liberalai jau 7-ą kartą į frakciją kviečią G. Palucką

2025 07 10
Temidė
Lietuvoje

K. Bartoševičius pripažintas kaltu dėl seksualinių nusikaltimų

2025 07 10
Gitanas Nausėda ir Michaelas Higinsas
Lietuvoje

Prezidentas ragina pasimokyti iš Airijos, kaip saugoti tautinę tapatybę

2025 07 10
„Sodra“
Lietuvoje

Apie 36 tūkst. žmonių pradėjo pensijų kaupimą, dar yra galimybė atsisakyti

2025 07 10

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Jonas apie Įsibėgėja darbai kelyje Vilnius–Utena
  • Jonas apie Nacionalinis susivienijimas: Čekiukų skandalas – Prezidento principingumo testas
  • Rimgaudas apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • Jonas apie Teismui perduota byla dėl A. Ramanauskui–Vanagui atminti skirto paminklo išniekinimo

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 5‑oji diena (VI)
  • J. Vaiškūnas. Diena kai pabunda miegantys broliai
  • Lietūs tikrina kelininkų budrumą
  • Ministerija parengė tvarką dėl Sovietų karių palaikų perkėlimo

Kiti Straipsniai

Susitikimas ministerijoje

Lietuva sieks didesnių ES investicijų į karinio mobilumo projektus

2025 07 10
Baltijos šalių žemės ūkio ministrai

Baltijos šalių minisrai aptarė svarbiausius žemės ūkio klausimus

2025 07 09
Aplinkos ministras Povilas Poderskis

P. Poderskis siūlo ES imtis veiksmų prieš Rusijos šešėlinį laivyną

2025 07 09
Euras

Nuo kitų metų Bulgarija taps 21-ąja euro zonos nare

2025 07 08
Dovilė Šakalienė

Propagandos taikinyje – Prezidentas, ministrė ir Šaulių sąjunga

2025 07 08
Maskirovka

Maskvos maskirovka

2025 07 06
Frankas-Valteris Šteinmejeris ir Gitanas Nausėda

G. Nausėda susitiko su Vokietijos Prezidentu

2025 07 06
„Rail Baltica“

„Rail Baltica“ projektui – papildomos ES lėšos

2025 07 04
Europos Sąjunga | 123RF.com nuotr.

Lietuva ruošiasi pirmininkavimui ES Tarybai

2025 06 30
ICBM vilkikas ir T-72 tankai priešais Šv. Vasilijaus soborą Maskvoje dienos šviesoje

Ar tikrai Rusija mažina karines išlaidas?

2025 06 29

Skaitytojų nuomonės:

  • Jonas apie Įsibėgėja darbai kelyje Vilnius–Utena
  • Jonas apie Nacionalinis susivienijimas: Čekiukų skandalas – Prezidento principingumo testas
  • Rimgaudas apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • Jonas apie Teismui perduota byla dėl A. Ramanauskui–Vanagui atminti skirto paminklo išniekinimo
  • Mikabalis apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Švietimo ir mokslo ministerija organizuoja seminarą užsienio lietuviškų mokyklų vadovams

Švietimo ir mokslo ministerija organizuoja seminarą užsienio lietuviškų mokyklų vadovams

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai