Jėgų semiasi iš sodybos ąžuolų (19)

Antanas Gendrolis | R.Kondratjevo nuotr.

Antanas Gendrolis | R.Kondratjevo nuotr.

Žiemą bitės dūzgia avilyje, o žinomas farmacininkas, mokslininkas, parašęs penkias knygas apie bičių produktus prof. habil. dr. Antanas  Gendrolis, kai gamta ilsisi, laiką leidžia rašydamas naują knygą. Joje bus pasakojama apie bičių produktų panaudojimą pirtyje. Neseniai visuomenei buvo pristatyta naujausia profesoriaus knyga „Bičių produktai. Sveikata. Ilgaamžiškumas“. Farmacininkas ją baigė šią vasarą savo vienkiemyje Šapurų kaime, Lazdijų rajone.

Angelai sargai

Sodybos kieme, kurioje Zofija ir Antanas Gendroliai leidžia vasaras, auga du seni ąžuolai.

Nuo jų ir prasidėjo pokalbis apie gyvenimą gamtoje ir kūrybą. „Kai pavargstu nuo darbo kompiuteriu, atsisėdu ant suoliuko po ąžuolu ir žiūriu į besiganančiais aveles. O jaučiuosi esąs visai be jėgų, apkabinu ąžuolą, pastoviu dešimt minučių ir kaipmat atsigaumu.

Tikiu, kad šie medžiai skleidžia ypatingą energiją“, – sakė už pusantrų metų devyniasdešimtmetį švęsiantis A.Gendrolis. Opimizmo, sveikatos ir kūrybingumo jam gali pavydėti jaunuoliai. Su šimtamečiais ąžuolais, kurių kamienus gali apkabinti trys suaugę žmonės, susijusi kita istorija. Sutuoktiniai praminė juos medžiais gelbėtojais, sodybos angelais sargais, mat kai prieš kelerius metus ūkininiame pastate kilo gaisras, ąžuolų lapų laja sulaikė ugnį. Ir dabar dar matyti apdegusių ąžuolų šakų.

Nedidelis ūkelis

Kai prieš 25 metus Gendroliai pirko apleistą sodybą, jos kieme augo brūzgynai, o senas namas jau buvo be langų. Dabar jaukiai sutvarkytoje senoje dzūkų sodyboje – visi miestietiški patogumai. Čia vasaroja gausi Gendrolių šeima. Atvažiuoja vaikai, penki anūkai ir net aštuoni proanūkiai. „Kiekvieną pavasarį lyg gandrai keliame sparnus ir su Zosele skubame iš Kauno į Dzūkiją. Turime nemažą ūkį – penkias antis, penkias avis, įžuvintą tvenkinį. Taigi mano rytas sodyboje prasideda nuo ūkio darbų. Pirmiausia aplankau antis, pašeriu avis, tada einu pusryčiauti. Pavalgęs imuosi rašto darbų, nes esu įsipareigojęs numatytu laiku atiduoti knygą leidyklai“, – pasakojo pašnekovas.

Vietoj žoliapjovės – avys

Avys atsirado neseniai, gal prieš trejus metus, kai tapo per sunku pjauti žolę. Pasak profesoriaus, joms pavesto darbo buriukės imasi noriai, žolės pjauti nebereikia, tačiau jos „surenka“ ir uogakrūmių derlių. „Kai nugeniu medžių šakas, duodu jas apgraužti avims. Jos su malonumu tai daro. Kai įsigijome avių, bijojome, kad jos neįkristų į tvenkinį, nes labai statūs šlaitai, tačiau netrukome įsitikinti, kad gebėjimu laipioti ir pasiekti tai, ko nori, avys mažai kuo skiriasi nuo ožkų“, – pasakojo A.Gendrolis. Augintinėms iš šiaudų ryšulių jis įrengė ekologišką stoginę. Gyvuliai joje būna naktį ir slepiasi, kai ima pulti kraujasiurbiai mašalai. Avys žiemoja kaimynų Onutės ir Rimo Juozulynų tvartelyje.

Šeimininkauja voverės

Nedideliame darže per vasarą Gendroliai užsiaugina viską, kas tik auga smėlėtoje Dzūkijos žemėje. Cheminių trąšų jie nenaudoja, daržoves tręšia kompostu, pagamintu iš organinių atliekų, tad šeimyna valgo ekologišką derlių. Įdomu tai, kad lengvoje žemėje puikiai auga ąžuolai. Į dangų stiebiasi jau 130 ąžuoliukų. „Sodinukų užsiauginu pats iš mūsų kieme augančių ąžuolų gilių. Daug jų išnešioja kėkštai, voverės, bet lieka ir mums“, – šypsojosi pašnekovas. Palei tvenkinį auga juosta miško lazdynų, kuriuos profesorius irgi sodino pats, tačiau jų riešutų beveik neparagauja, nes visus surenka voverės. Jas, o ne Gendrolius galima laikyti tikrosiomis sodybos šeimininkėmis, nes gyvena joje visada. „Kartą atvažiuojame ir randame po ąžuolu krūvą kankorėžių skujų. Pamanėme, gal kaimynų vaikai žaidė ir paliko. Tik vėliau išsiaiškinome, kad varnėnų inkiluose voverės laiko žiemos atsargas.Visa jų šeimyna įsikūrusi ūkinio pastato palėpėje“, – pasakojo A.Gendrolis. Jis ant vagilių nepyksta, atvirkščiai, džiaugiasi jas matydamas.

Dovana Antaninių proga

Kitas daug malonumo profesoriui teikiantis pomėgis – medelių formavimas. Medelį jis gali padaryti ir iš lazdyno, ir iš ožekšnio. Seno gluosnio atžalas karpo taip, kad jos augtų dailiu kupstu. „Prie mažojo tvenkinio buvo gražus kampelis, augo daug daugiamečių gėlių, spygliuočių, kitų gražių augalų, bet kai pradėjome auginti antis, neliko nieko“, – guodėsi A.Gendrolis ir papasakojo, kaip jų sodyboje atsirado antys. Pasirodo vieną kartą jis prasitarė, kad norėtų laikyti kelias anteles. Tai nugirdo kaimynė Onutė. „Žiūriu, Antaninių dieną, ateina pro vartelius Onutė ir jos vyras: vienas neša dėšutę su ančiukais, kitas – maišelį lesalų. Antelės ypatingos – užauga labai greitai, gal per mėnesį. Tačiau valgyti jų neskubame, lai plaukioja“, – augintinėmis džiaugėsi A.Gendrolis.

Pasigenda reklamos

Jaukioje Gendrolių sodyboje lankėsi ir kanalo „Travel“ filmavimo grupė. Laidų ciklui apie įdomias Baltijos šalių asmenybes Lietuvoje jie pasirinko profesorių A.Gendrolį. „Britų žurnalistus domino mano knygos, senosios midaus gamininmo tradicijos. Kartu su jais važiavome į Stakliškes, kur pagal mano sukurtą receptą gaminamas midus ir kiti gėrimai su bičių produktais. Vienu metu buvo filmuojama keturiomis kameromis. Laidos rengėjai sakė, kad jų auditorija – 350 mln. žiūrovų, todėl tenka labai kruopščiai atsirinkti temas ir herojus“, – pasakojo profesorius. Jis pabrėžė, kad apie bičių produktus reikia kalbėti kuo dažniau, nes žmonės to, ką turi vertingo ir lengvai pasiekiamo, dažnai nevertina. „Man nė viename televizijos kanale neteko matyti bičių produktų reklamos, o apie cheminius, sintetinius preparatus kalbama beveik kas pusvalandį“, – apgailestavo žinomas farmacininkas.

Talkina kaimynė

Šapurų kaimo vienkiemyje – keturi aviliai. Viename jų gyvena labai piktos bitės, kituose – ramios, tačiau medaus daugiausiai prineša piktutės. A.Gendrolis savęs nelaiko patyrusiu bitininku, tad pagalbos ir patarimų visada kreipiasi į kitoje keliuko pusėje gyvenančią Onutę. Jauna moteris pradėjo bitininkauti prieš aštuonerius metus, o dabar jos kieme jau beveik dešimt avilių. Pasak Onutės, perprasti bičių gyvenimą nesudėtinga, tik reikia turėti kantrybės ir žinoti, kaip keisti motinas, kaip paruošti bites žiemai, plėsti ar siaurinti lizdą. Visų gudrybių ji mokėsi iš patyrusio bitininko. Dabar Onutė jau gali pamokyti ir kitus. Pasak A.Gendrolio, bitės dar ilgai stebins ne tik paprastus žmones, bet ir įvairių sričių mokslininkus. Juk kiekvienais metais sužinoma vis daugiau apie jų gebėjimus bei kitas bičių šeimų gyvenimo paslaptis.

Ne tik maistas

Zofija ir Antanas Gendroliaivalstietis.lt

Zofija ir Antanas Gendroliai | valstietis.lt nuotr.

Nuo 2010 metų prof. A.Gendrolis kasmet išleidžia po knygą apie bičių produktų naudą žmogaus sveikatai. Knygose jis išsamiai pasakoja, kuo naudingas propolis, medus, žiedadulkės, bičių duona, bičių pienas, vaškas, kaip šiomis gamtos dovanomis stiprinti sveikatą. „Naujausi tyrimai rodo, kad 50 proc. sveikatos lemia maistas, o medicina – 10 proc. Bičių produktai – ne tik maistas. Jie svarbūs tuo, kad turi daug biologiškai aktyvių medžiagų, kurios gali labai padėti palaikyti žmonių sveikatą“, – pabrėžė pašnekovas. Jis pasidžiaugė, kad pagaliau pradėti gaminti lietuviški akių lašai su propoliu. Teigiamu jų poveikiu pavargusioms akims profesorius jau įsitikino.

Prof. A.Gendrolio patarimai, kaip įveikti gripą

Pajutę pirmus gripo požymius, į stiklinę šilto vandens įpilkite šaukštą obuolių acto, įdėkite šaukštą medaus ir įlašinkite 10 lašų propolio ekstrakto. Mišinį gerai išmaišykite ir išgerkite.

Veiksmingas ir propolio tepalas. Juo tepama nosies gleivinė. Tai vieta, kur dauginasi ligos sukėlėjai. Siaučiant gripo epidemijai arba susirgus šeimos nariui, 3 kartus per dieną į nosį reikėtų įsilašinti mišinio iš 2 dalių česnakų sulčių ir vienos dalies medaus. Česnakai, kaip ir propolis, turi antivirusinių savybių, todėl juos vartodami profilaktiškai galite išvengti gripo.

Žmogaus, persirgusio gripu ar viršutinių kvėpavimo takų kataru, organizmas greičiau atsigaus, jei tris kartus per dieną, likus pusvalandžiui iki valgio, jis suvalgys po pusę šaukštelio medaus su propoliu.

Norint išvalyti burnos ertmę nuo ligas sukeliančių bakterijų, reikia apie 15 minučių kramtyti korį su medumi ir paskui jį išspjauti. Vaškas sugers daugybę burnos ertmėje esančių mikroorganizmų, galinčių sukelti ligų. Penkias minutes pakramčius korių su medumi, normalizuojasi nosies takų praeinamumas. Jei sloga labai stipri, korius reikia kramtyti visą dieną kas valandą po 15 minučių.

Sergant viršutinių kvėpavimo takų kataru ar bronchitu, atsikosėjimui palengvinti bei kosuliui gydyti patariama 3–4 kartus per dieną gerti šaukštą juodųjų ridikų sulčių, sumaišytų su medumi santykiu 1:1.

Nuo kosulio padės ir alavijas su medumi. Pusėje stiklinės virinto vandens ištirpinkite  300 g medaus, įdėkite vidutinio dydžio smulkiai supjaustytą alavijo lapą ir valandą kaitinkite ant mažos ugnies. Tada gerai išmaišykite ir palikite ataušti. Sirupą gerkite po šaukštą 3 kartus per dieną.

Kategorijos: Gamta ir žmogus, Sveikata, Visi įrašai, Visuomenė, Žmonės | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , .

19 komentarų

  1. Kemblys:

    ,,O jaučiuosi esąs visai be jėgų, apkabinu ąžuolą, pastoviu dešimt minučių ir kaipmat atsigaumu.”
    ,,Jėgų semiasi iš sodybos ąžuolų”

    Tokiu rašymu skatina vartotojišką santykį su Gamta. Kodėl kitos gyvybės apraiškos turi atiduoti kažkam savo jėgas? Aš, pvz., liečiu visą, kas gyva, tik tuomet, kai jaučiu jėgą rankose, liesdamas, palinkiu sveikam gyventi.

    • Perkūno Paukštis:

      Tokį panašų klausimą klausiau Petro Lukoševišiaus iš Prūsų Jotvingių gyvenvietės Punske, ir dar vienos tokios neapsakomos moters ant Altoniškių Piliakalnio prie Kauno (ji, jei neklystu, Zapyškio kultūros namų vadovė). Tai jie panašiai atsakė, kad Gamta savo galiomis tokia stipri, kad Jos niekaip “neišvampyrinsi”, be to, Dievai taip atsidėkoja už prisilietimą, apkabinimą, pabendravimą…
      Tai visvien abipusis ryšys ?

    • Na, Kembliuk, neberadai tarptautinių žodžių, tai vis tiek kabiniesi ir bambi. Prisiglausti (tik geriau nugara, visu stuburu) prie artimo draugiško medžio, kad atgautum jėgas, nėra joks nusikaltimas ar skriauda gamtai. Tai tiesiog puiki galių apykaita, pvz., su ąžuolu ar liepa. Kai žmogus pavargsta, atsiranda tuštuma į kurią ir plūsteli hėgos iš aplinkos. ir tai daug doresnis būdas atgauti jėgas, negu nudobti kokį jautį ir suryti…

      • Perkūno Paukštis:

        Važiuoji auto, pajutai, kad jėgos senka, sustojai prie pakelės medžio, pasikrovei ir toliau varai.
        CHA

      • Kemblys:

        Straipsnis perspausdintas iš http://www.valstietis.lt. Nėra prasmės rašyti pastabas Nijolei Baronienei, kuri gal net nežino ‘alkas.lt’.
        Vacloviuk, ‘tarptautiniai’ žodžiai skiriasi nuo svetimžodžių, t.y. nuo svetimų kalbų žodžių, kuriais išstumiami lietuviški žodžiai. Ir visai kvailai atrodo, pvz., kai tu vartojai tuos žodžius nesuprasdamas tiksliai jų prasmės.

        Galime panagrinėti tokį sakinį, išspausdintą šiame straipsnyje:

        ,,Augintinėms iš šiaudų ryšulių jis įrengė ekologišką stoginę.” – stoginė negali būti EKOLOGIŠKA, šis žodis turi visai kitą prasmę. Žodynuose prasmė apibrėžta tiksliai.

  2. tampax'as:

    Ar sąmoningai, ar apsirūkę kažko kai kas nesuvokia simbolinės medžio apglėbimo prasmės. Ar kas nors nebandė priglusti prie savo GIMTINĖS medžio? Ne? tada neputokit prieš tuos, kurie kažką jaučia… Stebiuosi, kiek vulgarių pragmatikų privisę…

  3. dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com:

    Matau, kad cia komentatoriai bando juoktis is medzio galiu. Suprantama, jeigu patys tos galios nepatyre. As tokias galias patyriau ir galiu pasakyti, kad seni su storais kamienais medziai, ar tai azuolas ar klevas duoda zmogui jegu, jeigu tarp ju vaiscioji. Ta poveiki aiskiai pajutau per kokia savaite, nes turejau galimybe vaikscioti slenyje tarp galingu medziu, kokiu 150 metu senumo. Trumpai pasakysiu taip, raumenys pradejo net “trasketi”, jeigu taip galima issireiksti!, toks tvirtumas pasijaute. Buvo siek tiek desines kojos pirstu gal artritas….primynti negalejau, skaudejo. Tai po triju dienu to vaiksciojimo… skausmas isnyko…. ir jau 8 metai jokiu pozymiu, kad kazkada skaudejo. Galeciau dar papasakoti apie medzio rysi su zmogaus gyvenimu. Nepatikesite, nepatikeciau ir as, jei savo akimis nebuciau mates…… galinga azuola saka nuluzo vakare be vejo…. is senas zmogus, isgyvenes kartu su tuo medziu 57 metus…. numire! Zinau nepatikesite, tai ir nereikia. Man uztenka, kas as pats ta maciau ir zinau. Taigi tas rysis tarp medzio ir zmogaus gali buti ir labai tvirtas. Gal ir ne be reikalo…. lietuviams miskas yra gyvybes saltinis.

    • Kemblys:

      Tau praėjo skausmas, o MEDŽIAMS kokia nauda? Kuo tavo gyvenimas prasmingas, kad Gamta tave gydytų?

      • Perkūno Paukštis:

        Galima atsakyti taip: Gamta (Medžiai) stiprina (tiesiog tokia Dievybių PAREIGA !) Baltiškąją tapatybę. Už tai pakanka savais žodžiais padėkoti. Gamta irgi atsidėkos tikintiesiems ja.

    • Perkūno Paukštis:

      Vaclovo Mikailionio, Jono Ramanausko ir kitų visai rimtai noriu paklausti:
      Jeigu niekas iš niekur neatsiranda ir niekas niekur neišnyksta…, tai tuomet iš kur semia galias mūsų broliai ir sesės Medžiai… ?
      ——-
      Prisiminiau, kaip Krivis Jonas Trinkūnas žemu tonu dainuodavo: Ąžuolo jėgos, Ąžuolo galios….

  4. Marija:

    Medžiai, kaip ir visi gyvi organizmai, turi energetinį lauką, artimą žmogaus energetiniam laukui. Be abejo didžiausią energetiką turi mūsų miško galiūnas ąžuolas ir tai, kaip įrodymas yra jo ilgaamžiškumas, juk Stelmužės ąžuolui net apie 1500 metų. Tačiau tai nereiškia, kad visi turime pulti apkabinti būtent šiuos galiūnus, nes ne kiekvienam gali tikti jų stipri vyriška energetika, todėl reikia surasti ir atpažinti sau artimą sielai medį.
    Na, o bonsų, dirbtinai suformuotų miniatiūrinių medelių, nepatartina laikyti namuose, nes apribojus jų augimą, buvo pažeistas energetinis laukas ir jie skleidžia neigiamą energiją. Manoma, kad taip šie medžiai keršija žmogui už padarytą jiems žalą, ėjimą prieš gamtą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: