Bitininkystė ir medunešių bičių laikymas Europoje gyvuoja jau kelis tūkstantmečius. Apdulkindamos pasėlius ir laukinius augalus bitės gamtoje užtikrina biologinę įvairovę. Jos gamindamos medų, vašką ir kitus bičių produktus, tokius kaip žiedadulkes, bičių pikį, bičių pienelį, naudojamą kaip maisto papildą, tiesiogiai prisideda prie žmonių gerovės. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) apskaičiavo, kad iš 100 javų rūšių, kurių 90 proc. pasaulyje sunaudojama maistui, 71 rūšis yra apdulkinama bičių. Apskaičiuota, kad be pagrindinės savo kaip apdulkintojų funkcijos užtikrinančios biologinę įvairovę, bitės dar kasmet atneša šimtus milijardų eurų pelno. Todėl atsižvelgiant į ekologinę ir ekonominę bičių naudą, būtina stebėti ir užtikrinti bičių sveikatą ne tik savo šalyje, bet ir visame pasaulyje.
Siekiant užtikrinti bičių sveikatingumą Europos Sąjungoje (ES) bičių sveikatos apsaugai yra taikomi ES gyvūnų sveikatos reikalavimai. Galiojančiuose teisės aktuose nustatyti gyvūnų sveikatos sertifikatai ir bičių judėjimui iš vienos valstybės narės į kitą taikomi reikalavimai. Minėti reikalavimai skirti bičių ligų, kaip antai amerikinis ir europinis puvinys, mažasis avilių vabalas ir Tropilaelaps erkė, galinčių išplisti bitėms judant, profilaktikai ir kontrolei. Mažasis avilių vabalas (Aethina tumida) ir Tropilaelaps erkė yra Europos Sąjungai nebūdingos ligos. Todėl apie šias ligas pranešti privaloma, kad įvykus protrūkiui valstybės narės galėtų nedelsdamos imtis priemonių.
Siekiant išvengti, kad į ES būtų įvežtos egzotinės bičių ligos, iš trečiųjų šalių importuojamoms gyvoms bitėms ir kamanėms taip pat taikomi gyvūnų sveikatos reikalavimai. Dėl mažojo avilių vabalo ir Tropilaelaps erkės bitininkystės sektorius tose šalyse, į kurias buvo įvežtos minėtos ligos, patyrė didelių nuostolių, todėl ES importo taisyklėse nustatyta, kad iš trečiųjų šalių gali būti importuojamos tik bitės motinėlės ir kamanių šeimos iš biologiškai saugių patalpų. Minėti reikalavimai buvo nustatyti siekiant mažinti naujų ligų paplitimo ES riziką.
ES naminių bičių populiacijai (Apis mellifera) priskiriamas svarbus vaidmuo tiek kalbant apie apdulkinimą, tiek apie medaus ir kitų bitininkystės produktų gamybą. Todėl ES nustatė tam tikras suderintas taisykles bičių sveikatai saugoti ir prižiūrėti, o valstybės narės gali reglamentuoti kitus bitininkystės ir su ja susijusios veiklos aspektus. Kitose nereglamentuojamosiose srityse, pvz., naudojant gerąją bitininkystės patirtį ir gaires, veiklos imasi patys bitininkai ir jų asociacijos. Tokia sudėtinga sistema dešimtmečiais veikė sėkmingai. Tačiau neseniai Europos Sąjungos ir kitose šalyse buvo pranešta apie padidėjusį bičių mirtingumą. Bitininkai pastebi, kad per pastaruosius kelis metus smarkiai sumažėjo bičių ir jų kolonijų skaičius, ypač Vakarų Europos šalyse: Prancūzijoje, Belgijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje (JK), Nyderlanduose, Italijoje ir Ispanijoje. Šiaurės Amerikoje nuo 2005 metų stebimas bičių kolonijų sumažėjimas yra didžiausias per pastaruosius 50 metų. Amerikos mokslininkai tokį bičių kolonijų sumažėjimą vadina netikėtu kolonijų išnykimo reiškiniu. CCD reiškinys dažnai charakterizuojamas kaip staigus suaugusių bičių darbininkių populiacijos išnykimas.
Manoma, kad bičių skaičiaus mažėjimą įtakoja intensyvi žemdirbystė ir pesticidų naudojimas, maisto trūkumas bitėms, virusai, įvairūs patogenai ir invazinės rūšys, tokios kaip Varoa genties erkės, Azijinės širšės, smulkieji avilių vabalai ir bičių erkės , aplinkos pasikeitimai, veikdami pavieniui ar kartu. Siekiant išsiaiškinti bičių skaičiaus mažėjimo priežastį yra vykdomi įvairūs moksliniai tyrimai, iškeliamos ir aptariamos įvairios mokslinės hipotezės. Yra nustatyta, kad bičių sveikatai poveikį daro biologinės įvairovės nykimas. Viena iš pagrindinių biologinės įvairovės nykimo priežasčių yra pakitęs žemės naudojimas, netinkamai valdomas jos intensyvėjimas ir apleidimas bei vis rečiau taikomi tradiciniai ūkininkavimo bei miškininkystės metodai, dėl kurių buveinėse pagausėdavo rūšių. Po šia tendencija slypi tokie galimi veiksniai, kaip buveinių nykimas ir fragmentacija, tarša ir ligų sukėlėjai. Kiti veiksniai gali būti apdulkinimo laiko sutrikdymas dėl klimato kaitos, invazinių rūšių vabzdžių, išstumiančių vietos apdulkintojus, plitimas ir invaziniai augalai, atitraukiantys vietinius apdulkintojus nuo vietinių augalų. Europos žemės ūkiui pagal kaimo plėtros programas siūloma daug įvairių žemės ūkio ir aplinkos apsaugos priemonių biologinei įvairovei puoselėti. Čia priskiriamos ir bitininkams svarbios priemonės, kaip antai namines bites pritraukiančių augalų naudojimas. Įrodyta, kad tokios priemonės yra labai naudingos aplinkai, nes jomis visų pirma per žemės ūkį skatinama biologinė įvairovė, ir naminėms bitėms, nes jomis sumažinamas nepakankamo apdulkinimo pavojus.
Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas (NMVRVI) dalyvauja Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos vykdomoje programoje „Dėl paramos Lietuvos bitininkystės sektoriui 2011–2013 metais“. Programos bendrasis tikslas – pagerinti bičių produktų gamybos ir pardavimo sąlygas Lietuvoje bei padidinti medingųjų augalų derlingumą ir produkcijos kokybę remiant pavienius bitininkus, jų grupes ir sąlygų tenkinti bendrus bitininkų poreikius šalies mastu sudarymą. NMVRVI dalyvauja vienoje iš šios programos numatytų priemonių „Bitininkystei ir bičių produktams skirtos taikomųjų mokslinių tyrimų programos“.
Pagal šią programą 2011 metais NMVRVI buvo atliekama „Bičių amerikinio ir europinio puvinių geografinio paplitimo analizė Lietuvos bitynuose“, „Medaus taršos nitrofuranų ir jų metabolitų liekanomis geografinio paplitimo analizė Lietuvos bitynuose“, „Medaus taršos tetraciklinų grupės antibiotikų liekanomis geografinio paplitimo analizė Lietuvos bitynuose“, „Medaus taršos sulfonamidų grupės antibiotikų liekanomis geografinio paplitimo analizė Lietuvos bitynuose“, „Bičių nozematozės sukėlėjų Nosema apis ir Nosema ceranae geografinio paplitimo analizė Lietuvos bitynuose“.
2012 metais NMVRVI dalyvauja programoje numatytose priemonėse: „Medaus taršos antimikrobinių medžiagų liekanomis geografinio paplitimo analizė Lietuvos bitynuose“ – Lietuvoje pirmą kartą yra atliekami išsamūs tyrimai, siekiant nustatyti galimą medaus taršą antimikrobinių medžiagų (sulfonamidų, beta laktamų, kvinolonų, tetraciklinų, aminoglikozidų ir makrolidų) liekanomis, „Bičių lėtinio paralyžiaus, ūmaus paralyžiaus ir deformuotų sparnų virusinių ligų geografinio paplitimo analizė Lietuvos bitynuose“ – atlikus šiuos tyrimus bus atlikta šių ligų epidemiologinė analizė bei pateiktos rekomendacijos dėl šių ligų paplitimo sumažinimo, „Medaus taršos genetiškai modifikuotų augalų žiedadulkėmis geografinio paplitimo analizė Lietuvos bitynuose“ – yra atliekami medaus tyrimai siekiant nustatyti medaus taršą genetiškai modifikuotų augalų žiedadulkėmis, „Medaus taršos pesticidų liekanomis geografinio paplitimo analizė Lietuvos bitynuose“ – Lietuvoje iki šiol nebuvo atliekami išsamūs tyrimai, siekiant nustatyti galima medaus taršą pesticidų liekanomis. Taip pat toliau yra atliekami tęstiniai tyrimai pagal „Bičių amerikinio ir europinio puvinių paplitimas Lietuvos bitynuose“ priemonę.
Siekiant išsiaiškinti bičių kolonijų nykimo priežastis Europos Sąjungos (ES) šalyse nuo 2012 metų NMVRVI dalyvaus ES koofinansuojamoje „Bičių kolonijų nykimo priežasčių studijų programoje“, kurios tikslas yra harmonizuoti bičių ligų ir bičių kenkėjų priežiūrą ES šalyse.
