Lapkričio 20 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje, filosofui, Mažosios Lietuvos kultūros tyrėjui, humanitarinių mokslų daktarui Vaclovui Bagdonavičiuibuvo įteikta 2014 metų Valstybinė Jono Basanavičiaus premija.
Premija skirta už reikšmingiausius darbus ugdant tautinę savimonę, Vydūno idėjų skleidimą ir įprasminimą, Mažosios Lietuvos kultūros paveldo įamžinimą ir sklaidą. Anot premjero, V. Bagdonavičius – garsiausias Vydūno tyrinėtojas, neabejotinai esantis pavyzdžiu daugeliui jaunų mokslininkų ir tyrinėtojų.
Garbingą apdovanojimą V. Bagdonavičiui įteikė Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius ir kultūros ministras Šarūnas Birutis.
„Šių metų Valstybinė Jono Basanavičiaus premija peržengė visas šios premijos ribas gerąja ir pavyzdine prasme. Šių metų Jono Basanavičiaus premija paskirta didžiam žmogui, kuris savo darbais į mūsų gyvenimus sugrąžino ir paskatino gilesnę pažintį su Vilhelmu Storosta–Vydūnu. Įteikiame Jums šią premiją už Jūsų gyvenimo darbą, kuris palietė ir dabar liečia kiekvieną iš mūsų“, – sakė kultūros ministras Š. Birutis įteikiant 2014 metų Valstybinę J. Basanavičiaus premiją filosofui, Vydūno palikimo tyrinėtojui ir atminimo puoselėtojui dr. Vaclovui Bagdonavičiui.
„Simboliška, kad šiemet mes savo mintimis, darbais grįžtame prie mūsų tautos ir jos kultūros ištakų. Matyt, tam atėjo laikas, mes esame pasiruošę pripažinti, kad tai, ko ieškojo Vydūnas – kas yra tauta ir kokie svarbiausi veiksniai lemia tautos autentiškumą, atsparumą, – šiandien išlieka aktualūs kaip ir anuomet, kai gyveno šis didis mąstytojas, kūrėjas“, – pabrėžė kultūros ministras.
Šių metų premijos laureatas V. Bagdonavičius 1965 m. baigė Vilniaus universitetą, jame dirbo, baigė aspirantūrą. 1972–1992 m. dirbo Lietuvos filosofijos, sociologijos ir teisės institute moksliniu bendradarbiu, nuo 1992 m. V. Bagdonavičius paskirtas jo direktoriumi. 1987 m. apgynė filosofijos mokslų kandidato disertaciją. Pirmąsias Vydūno idėjas V. Bagdonavičius atrado dar 1967–1969 m. – tautinio, etnokultūrinio judėjimo laikotarpiu. Tuo metu subrendo lituanisto, filosofo, vydūnisto V. Bagdonavičiaus visuomeninis, pilietinis apsisprendimas, pasiryžimas atskleisti Vydūno idėjų aktualiąją ir fundamentaliąją vertę Lietuvai. Ši vientisa mokslininko veiklos kryptis trunka jau keturis dešimtmečius.
1988 m. V. Bagdonavičiaus iniciatyva ir pastangomis įkurta Vydūno draugija, besirūpinanti vydūniškųjų humanistinių pažiūrų puoselėjimu, išsaugojimu bei sklaida, Vydūno raštiškojo palikimo įamžinimu ir plėtote. Šiai draugijai V.Bagdonavičius vadovavo 23 metus, nuo 2011 m. yra garbės pirmininkas. Svarbiausias draugijos pasiekimas – Vydūnas tapo visuotinai žinomas, tautos sąmonėje pradeda užimti vieną iš garbingiausių vietų tarp jos didžiųjų asmenybių.
Vydūno draugija daug prisidėjo, kad Bitėnų kapinėse (Pagėgių sav.) atsirastų Mažosios Lietuvos panteonas. Jo kūrimas prasidėjo 1991 m. perlaidojant čia Vydūno palaikus. V.Bagdonavičius buvo vienas iš iniciatorių įsteigti Kintuose (Šilutės r.) Vydūno kultūros centrą, per 20 šios įstaigos gyvavimo metų Vydūno draugija ir V.Bagdonavičius kasmet čia skleidžia Vydūno mintis, organizuoja stovyklas ir kitus renginius.
Gilindamasis į su vydūnistikos tyrimais susijusį istorinį kontekstą, V.Bagdonavičius daug dėmesio skiria Mažajai Lietuvai – dalyvavo rengiant keturių tomų Mažosios Lietuvos enciklopediją. 2008–2013 m. V.Bagdonavičius parengė ir išleido 3 monografijas, parengė ar sudarė 6 leidinius, publikavo 46 straipsnius, skaitė daugybę pranešimų konferencijose.
1992 m. Kultūros ministerijos įsteigta Valstybinė Jono Basanavičiaus premija skiriama kasmet už reikšmingus pastarųjų penkerių metų Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių lietuvių darbus, susijusius su etninės kultūros tradicijų plėtojimu, puoselėjimu, ugdymu ir tyrinėjimu, taip pat kūrybinę ir mokslinę veiklą etninės kultūros srityje. 65 tūkstančių litų dydžio premija skiriama iki lapkričio 15 d., o įteikiama J. Basanavičiaus gimimo dienos, lapkričio 23-iosios, proga Lietuvos nacionaliniame muziejuje.
1992 m. įsteigta Valstybinė Jono Basanavičiaus premija kasmet skiriama už reikšmingus pastarųjų penkerių metų Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių lietuvių darbus, susijusius su etninės kultūros tradicijų plėtojimu, puoselėjimu, ugdymu ir tyrinėjimu, taip pat kūrybinę ir mokslinę veiklą etninės kultūros srityje.
