Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010 m. lapkričio 3 d. priėmė nutarimą skirti Valstybinę Jono Basanavičiaus premiją etnologei Irenai Aušrelei Čepienei ir kultūros veikėjai Marijai Remienei.
Alkas.lt nuoširdžiai sveikina Irena Aušrelė Čepienė ir Marija Remienė su garbingu apdovanojimu ir linki neišsenkančių galių einant lietuvių tautinės kultūros keliu.
Etnologė Irena Aušrelė Čepienė visą savo gyvenimą paskyrė etninės kultūros tyrinėjimui ir sklaidai. Mokslinį darbą puikiai derino su pedagogine veikla, aktyviai dalyvavo visuomeniniame gyvenime, įsijungdama į Kraštotyros, Etninės kultūros draugijų veiklą, kraštotyros ekspedicijų metu įvairiuose Lietuvos regionuose kaupė medžiagą apie liaudies pedagogiką, šeimos ir tradicinio kalendoriaus šventes. Mokslinių ir populiarinančių publikacijų pradžia – 1961 metai.
Nuo to laiko I. A. Čepienė praturtino etnologiją 211 publikacijų – knygų, straipsnių ir kt. Jos mokslinių tyrimų sritys – etninės kultūros paveldas ir jos vertybių tęstinumas, etninės kultūros ugdymas švietimo sistemoje, šio dalyko integravimas (ugdymo turinio interpretavimas, programinės struktūros formavimas ir t. t.), lokalinio, etninio tapatumo ir pilietinio ugdymo sąveika, patriotinis ugdymas, kraštotyra. Daugelis jos darbų susiję su taikomąja veikla, todėl gali būti apibrėžti taikomosios etnologijos vardu. I. A. Čepienės kandidatinės disertacijos pagrindu parengta knyga „Lietuvių valstiečių vestuvių veikėjai“ į Lietuvos etnologijos istoriją įeina ne tik kaip puikus struktūrinio funkcinio metodo taikymo etnologijoje pavyzdys, bet ir kaip puikus taikomasis darbas – sklandžiai ir aiškiai parašyta knyga naudojasi jau kelios piršlių, svočių ir pačių besituokiančiųjų kartos. Taikomojo pobūdžio yra ir didelė dalis jos kitų publikacijų: „Mokyklinė kraštotyra“, „Vandens ir medžio sakralumas“, „Etninė kultūra mokykloje“, „Etninė kultūra ir ekologija“.
Dirbdama Vilniaus pedagoginiame universitete, savo žiniomis prisidėjo prie pradinių klasių bei ikimokyklinio ugdymo pedagogų rengimo. Bakalauro studijose ji dėstė bendrauniversitetiniam kultūriniam rengimui skirtą Etnokultūros kursą, laisvai pasirenkamųjų dalykų ciklui priklausantį Lietuvių tradicijų ir kultūros puoselėjimo modulį. Jos skaitomi kursai vertingi ne tik dėl bendrosios pažinties su etninės kultūros tęstinumo problemomis, tradicijų puoselėjimo būdais, priemonėmis, įvairove, bet ir dėl to, jog būsimiems mokytojams svarbu išsiugdyti kultūrines vertybes, kurias jie ateityje puoselės ugdydami vaikus. Todėl gilesnė pažintis su liaudies tradicijose perteikiama vertybinių nuostatų ugdymo patirtimi pedagogams yra labai reikšminga.
Nuo 2002 iki 2005 metų Ugdymo pagrindų katedroje docentės I. A. Čepienės iniciatyva greta bakalauro studijų buvo organizuojama Etninės kultūros mokytojo specializacija. Ji tapo labai populiari tarp neakivaizdinių studijų formos studentų ir tarp jau dirbančių pradinių klasių mokytojų. Ypač reikšmingi I. A. Čepienės darbai „Lietuvių etninės kultūros istorija“ ir kapitalinis leidinys, apibendrinantis tyrinėjimus, „Lietuvių etninė kultūra: Raidos įžvalgos“ (2008 m.). Šiuos leidinius galima naudoti ir kaip etninės kultūros vadovėlius – I. A. Čepienės dėka sudarytos visos galimybės dėstyti etninę kultūrą vidurinėse mokyklose.
Marija Remienė – JAV Lietuvių bendruomenės krašto valdybos vicepirmininkė informacijai, ilgametė Kultūros tarybos (1998–2007) pirmininkė, dienraščio „Draugas“ leidėjų tarybos direktorė, „Draugo“ fondo pirmininkė, svarbių leidinių apie išeivijos kultūrinės tapatybės pagrindus rengimo ir leidybos vadovė, dailės parodų, etninės kultūros sklaidos, klasikinės muzikos koncertų, istorinės atminties rinkimo ekspedicijų, lietuvių dailės parodų, literatūros vakarų, menininkų jubiliejų ir kt. lietuvių kultūros ir meno projektų organizatorė.
M. Remienė inicijavo ir pilnai organizavo (nuo idėjos iki knygos išleidimo ir pristatymų JAV ir Vilniuje pristatymo) ekspedicijų ciklą po Pensilvaniją, kurių duomenys sugulė knygoje „Lietuvių pėdsakai Amerikoje“. Šiame leidinyje pateikiama medžiaga apie JAV gyvenančių lietuvių per daugiau kaip šimtą metų, nuo XIX a. pabaigos, sukurtą kultūros materialųjį paveldą – pastatytas bažnyčias, parapijų mokyklas, klubus, smulkiosios architektūros statinius – kryžius, paminklus, memorialines lentas, įsteigtas kapines, leistą ir leidžiamą spaudą. Knygoje gausu medžiagos apie tai, kaip kartais bemoksliai ir be politinių nuostatų lietuviai kūrėsi, būrėsi į parapijas, leido savo laikraščius, knygas, rūpinosi vaikų išsilavinimu ir lietuviškos dvasios palaikymu, kaupė tautos atmintį bei jos etninius ženklus.
M. Remienė nuo 1996 m. vadovauja seniausiai JAV lietuviškai radijo programai „Margutis“, kuri yra gausiai klausoma stotis. Be žinių ir kitos informacijos šis radijas daug dėmesio skiria ne tik kultūrai ir menui, bet ir etnokultūros populiarinimui, jos savitumo ir vertės atskleidimui. Ši radijo stotis propaguoja lietuvišką tradicinę kultūrą jos muzikiniais įrašais, tautosakos fondų pristatymu, istorinės atminties pasakojimais apie Lietuvą ir lietuvių kultūrinę veiklą JAV. Išskirtinėmis M. Remienės pastangomis „Margutis“ iš esmės yra etninių pagrindų puoselėjimo radijo stotis.
M. Remienė kaip aktyvi kultūrininkė tęsia ir naujai įgyvendina įvairius kultūros projektus, kurių pagrindas – lietuvių kalbos puoselėjimas, tautinės sąmonės stiprinimas, istorinės atminties gaivinimas, lietuviškos tapatybės atskleidimas. Jos įkurtas (1999 m.) teatras „Žaltvykslė“ yra ne tik svarbus meno centras, bet ir svarbi kartų jungtis, nes šiame teatre spektaklius kuria ir senosios generacijos lietuviai, ir trečiosios bangos jauni žmonės, atvykę į JAV. Kasmet M. Remienė rengia tautinės muzikos populiarinimo ir klasikinės muzikos sklaidos koncertus, organizuoja parodas, koordinavo Lietuvos tūkstantmečio programos parodos anglų kalba „Lietuva: kultūra ir istorija“ surengimą Čikagoje, kuris tapo ryškiausiu Lietuvos jubiliejaus renginiu šiame mieste.
M. Remienė padovanojo Lietuvai Adomo Galdiko, A. Varno, V. Kasiulio, P. Augiaus ir kt. dailininkų grafikos ir tapybos darbus.
M. Remienė nuolat asmeniškai remia ir finansuoja savo gimtųjų Musninkų kultūrinius projektus: finansavo bažnyčios interjerų ir eksterjerų restauravimą, prie šventovės pastatė skulptoriaus Antano Kmieliausko skulptūrą, finansavo kardinolo V. Sladkevičiaus tėviškėje Kryžiaus kelio pirmą koplyčią, nuo Nepriklausomybės atkūrimo finansuoja Musninkų mokyklos moksleivių kūrybos konkursus, skirdama premijas ir teikdama paramą gimtinės mokyklos kultūrinėms iniciatyvoms.
