Sveikatingumo judėjimas – lyg rakštis ydingai sistemai

Nerijus Didžiokas – sveikuolis, masažuotojas, visuomenės sveikatos specialistas, sveikatingumo svetainės „Terapija Tau“ įkūrėjas. Kaunietis mielai sutiko pasidalinti savo sveikos gyvensenos istorija ir prisidėti prie projekto „Aš – už sveiką Lietuvą“.

Vegetarizmas – nuo trylikos metų

28-erių metų vaikinas pasakoja, jog jokio reikšminio postūmio eiti link sveikos gyvensenos nebuvo. „Dabar galiu tik pasidžiaugti, kad mano mama, dar man būnant vaikui, pradėjo domėtis sveika mityba, fiziniu aktyvumu ir pan. Tuo metu kaip tik kūrėsi pirmosios Dainiaus Kepenio (Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidento) sveikatos mokyklos, kuriose kartu su mama dalyvaudavom. Taigi, man būnant trylikos metų, mama manęs pasiteiravo: „O gal nebevalgom mėsos?“. Tuo metu apskritai nelabai turėjau nuomonės apie mėsą, tad pradėjau ir pats domėtis sveika gyvensena, rytų filosofija, skaityti knygas apie jogą. Kuo vyresnis dariausi, tuo fanatiškiau į tai žiūrėjau – būdamas paauglys keldavausi 4 valandą ryto atlikti jogos praktikų ir pan.“ – juokiasi pašnekovas – „Po to pradėjau bėgioti, dar vėliau mane patraukė lengvoji atletika, paskui ir plaukimas. Pasiekiau neblogų rezultatų – po poros metų gavau plaukimo meistro vardą, kurio kiti plaukikai siekdavo nuo mažumės. Net ir laikraščiai tais laikais rašė, kaip jaunas vaikinas, būdamas vegetaru, pasiekė tokių rezultatų“ – prisimena Nerijus.

Sveikatos studijos nuvylė

Kaunietis apgailestauja, kad domėdamasis sveiku gyvenimo būdu ir nusprendęs studijuoti sveikatos pakraipos studijas, jomis nusivylė. „Žinoma, fiziologinių ir anatominių žinių gavau, tačiau visos kitos paskaitos man buvo nelabai naudingos. Ginčytis su dėstytojais, dėstančiais tradicinę mitybą, buvo beprasmiška. Mokslas apie sveikatą ir tokia sistema mane nuvylė, tačiau internete yra begalė informacijos, kuri man buvo ir priimtina, ir prieinama. Tad po studijų pradėjau domėtis savarankiškai. Atradau skirtingų sveikatingumo metodikų, įvairiausių paskaitų ir mokytojų. Stengiausi sukurti vientisą koncepciją, bendrą sistemą, kuri tiktų visiems ir būtų suderinta. Dabar tokia holistinė sistema darosi populiaresnė, nes žmonės turi daugiau sąmoningumo ir supranta, jog reikia dirbti ir su fiziniu aktyvumu, ir su mityba, ir su dvasiniu tobulėjimu. Informacijos apie sveikatinimą labai daug, tačiau joje atsirinkti tai, kas išties reikalinga, ypač menkai su šia sritimi susipažinusiam žmogui, sudėtinga. Noras bent minimaliai susisteminti informaciją ir pateikti ją vienoje vietoje, paskatino sukurti tinklalapį,“ – atvirauja sveikatingumo svetainės „Terapija Tau“ įkūrėjas.

Sveikuoliai yra rakštis sistemai

Sveikatos treneris įsitikinęs, jog visi sveikai gyvenantys ir tobulėti norintys žmonės, maisto ir farmacijos pramonei yra kliūtis verslui. „Pažiūrėkime į reklamas televizijoje, gatvėse ir lankstinukuose – reklamuojamos ne morkos, o vitaminai A ir karotinas. Nors ir daugėja žmonių, besidominčių sveika gyvensena, tačiau didžiausia kliūtis, kodėl ne visi gyvena sveikai, yra pramonė. Pramonė neleidžia domėtis, slopina entuziazmą ir tarsi suteikia alternatyvų sveikai mitybai, fiziniam aktyvumui. Einant sveikatingumo keliu, pradedi mąstyti sąmoningai, pradedi suprasti, kuriose vietose tau nesakoma tiesa. Sistemai juk reikia žmogų valdyti. Tavo organizmas valosi, mintys šviesėja, supratimas didėja.“

Paklausus, ar svarbi tik fizinė sveikata, Nerijus tęsia: „Fizinė sveikata yra tarsi pamatai, ant kurių statoma visa kita. Turėdamas sveiką fizinį kūną, gali toliau eiti ir tobulėti dvasiškai.  Žmogus toks ypatingas, tikrai turi būti energija, kuri mus čia sukūrė. Tačiau, mano nuomone, nereikėtų apsiriboti sukurtomis šventraščių dogmomis, nes niekas iš tikrųjų nežino, kada jos buvo parašytos, ir kiek kartų perrašytos.“ – svarsto pašnekovas.

Nuo streso – savimasažas ir gamta

Paklausus masažuotojo, kaip atsipalaiduoja nuo kasdienio streso, jis džiaugiasi, kad streso patiria labai mažai. „Žinoma, būnu pavargęs, bet nervinio streso beveik nepatiriu. Atsipalaiduoti man padeda savimasažas. Prisitaikau tam tikras technikas, ir savo klientams jas rekomenduoju. Taip pat nuo įtampos labai padeda gamta. Moksliniai tyrimai rodo, jog mūsų kasdieninėje veikloje naudojama įranga turi didelį elektromagnetinės spinduliuotės lygį, kuri sudaro neigiamą jonų koncentraciją. Tuo tarpu gamtoje yra didelė teigiamų jonų koncentracija, todėl po įtemptos dienos pabuvus gamtoje, miške ar parke, jonų koncentracija yra subalansuojama, ir žmogus jaučiasi kur kas geriau. Tik patarčiau išsirinkti mėgstamą vietelę, kurioje pabuvus pasijaustumėte tikrai geriau. Mat požeminės vandens srovės, tekėdamos dideliu slėgiu po žeme, taip pat gali sukurti elektromagnetinę spinduliuotę, nors žmogus to nė nepajus. Tad pasistatęs namą būtent toje vietoje, žmogus gali per gyvenimą užgyventi vėžį, net ir sveikai gyvendamas. Todėl jeigu, pavyzdžiui, šeimoje yra tokia vieta, kurioje gyvenantys žmonės dažnai serga, reiktų tos vietos vengti.“ – pataria sveikuolis.

Paprašytas atskleisti fizinės ir dvasinės sveikatos receptą, vaikinas tik nusišypso: „Pats žmogus apie save turi žinoti viską ir geriausiai. Tik jis pats gali žinoti, ko nori ir kaip tai pasiekti. Bet, dažniausiai, žmogaus netenkina procesas (dažnokai ne trumpas, kartais net skausmingas), kuris reikalingas, norint pasiekti rezultatą. Rezultato norisi greito, o gyvenime, deja, norint jį pasiekti, reikia laiko ir sąžiningo darbo su savimi. Laiko, per kurį vyksta procesas, vertė yra labai didelė. Kartais kelias link rezultato būna ir duobėtas, ir vingiuotas, tačiau tik toks jis gydo, stiprina, moko. Toks yra žmogaus dvasinio augimo ir fizinio kūno sveikatos išsaugojimo kelias. Noriu palinkėti suvokimo, jog tik mes patys esame savo gyvenimo šeimininkai, jog savo mintimis ir veiksmais kuriame gyvenimo kokybę, o tuo pačiu savo ateitį, laimę.“ – įsitikinęs Nerijus Didžiokas.

Straipsnis parengtas vykdant 2014-ųjų – Sveikatingumo metų sveiko gyvenimo pavyzdžių projektą „Aš – už sveiką Lietuvą“, Evelina Valiulytė, internetinė svetainė sveikuoliai.lt.