Sukūrė planą, kaip gintis nuo „žaliųjų žmogeliukų“ hibridinis karas faktiškai neturi atskirties tarp taikos ir karo meto (0)

Juozas Olekas ir Jonas Vytautas Žukas | delfi.lt, K. Čachovskio nuotr.

Juozas Olekas ir Jonas Vytautas Žukas | delfi.lt, K. Čachovskio nuotr.

Lietuva kuria greitojo reagavimo pajėgas, kurios galėtų reaguoti nedelsiant ir turėtų pakankamai kovinės galios užkirsti kelią priešų veiksmams šalies teritorijoje oficialiai nepaskelbus karo.

Tai turėtų padėti, jei, pavyzdžiui, Lietuvoje pasikartotų Ukrainos įvykiai, kurios teritorijoje veikė „žalieji žmogeliukai“.

Apie tai pirmadienį paskelbė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas ir kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas. Jie pristatė Karinės jėgos panaudojimo statuto projektą, kuris apibrėžia karinės jėgos panaudojimą šalies teritorijoje taikos metu. Naujos teisinės ir praktinės priemonės skirtos kariuomenės reagavimui į naujo tipo – nekonvencinio karo grėsmes.

Minėtas įstatymo projektas pirmadienį įregistruotas Seime.

Kariuomenės vadas: tai bus pirma užkarda

Pasak J. V. Žuko, sumanymas – suformuoti ir parengti greitojo reagavimo pajėgas, gebančias greitai reaguoti į nekonvencines grėsmes šalies teritorijoje. Greitojo reagavimo pajėgas sudarys dvi bataliono kovinės grupės, karinių oro pajėgų, specialiųjų pajėgų ir logistinės paramos elementai. Greitojo reagavimo pajėgas sudarys per 2500 karių. Pajėgos turėtų būti baigtos formuoti iki lapkričio 1-osios.

„Mes norime įkurti tam tikras pajėgas, kurios galėtų būti pirma užkarda – pirmos reagavimo pajėgos į tai, jeigu kas nors įvyktų Lietuvos teritorijoje. Kad šitos pajėgos, turėdamos tokį reakcijos laiką, per 24 valandas, galėtų sureaguoti ir duoti galimybę kitoms kariuomenės pajėgoms ir daliniams taip pat įvykdyti mobilizaciją arba iš rezervo pašaukus karius, tinkamai sukomplektuotas pajėgas“, – kalbėjo J. V. Žukas. Pajėgos į galimą grėsmę reaguotų per 2-24 valandas.

Kariuomenės vado teigimu, nebegalime vien tik koncentruotis į sąjungininkų paramą bei planuojamas ateityje kurti NATO greito reagavimo pajėgas. Pasak J. V. Žuko, turime dėti visas pastangas, kad Lietuvos kariuomenė būtų pirmiausiai pati pasirengusi tinkamai ir nedelsiant reaguoti į visus šalies saugumui kylančius iššūkius. „Reaguoti į hibridines grėsmes turime gebėti jau dabar, nes hibridinis karas faktiškai neturi atskirties tarp taikos ir karo meto“, – pabrėžė kariuomenės vadas.

Kovą su „žaliaisiais žmogeliukais“ skelbtų prezidentė

Ministras J. Olekas paaiškino, kaip siūlomos pataisos veiktų praktiškai. Pagal įstatymo projektą, šalyje užfiksavus „žaliuosius žmogeliukus“ ar kitas grėsmes, prezidentė pasirašytų dekretą, kuriuo tam tikra teritorija būtų paskelbta kaip karinė. Minėtu dekretu kariuomenė įgautų teisę nustatytoje teritorijoje naudoti pajėgas gesinant židinį. Seimas turėtų galimybę atšaukti prezidentės dekretą.

„Ne visai tinkamas, bet labai artimas variantas: kai buvo nukritęs Rusijos naikintuvas. Toje teritorijoje mes savarankiškai, ne pagal įstatymo apribojimus, įvedėme savo teritoriją, kuri buvo kariškių atskira nuo kitų. Ten kariškiai, o paskui ekspertai padarė, ką reikėjo“, – aiškino J. Olekas.

J. Olekas kol kas negalėjo pasakyti, kiek lėšų prireiks kuriamoms greitojo reagavimo pajėgoms. Jis akcentavo, kad pajėgos jau kuriamos reorganizuojant esamus kariuomenės dalinius.

Pagal įstatymo pataisas, kariuomenė taip pat įgautų daugiau teisių. Pavyzdžiui, būtų galima karinę jėgą naudoti didesne apimtimi reaguojant į ginkluotus incidentus, kai siekiama apsaugoti valstybės teritoriją, stabdyti civilinius orlaivius, sustabdyti laivą, pažeidusį taikaus plaukimo taisykles. Karinė jėga būtų naudojama didesne apimtimi ir teikiant pagalbą kitoms valstybės institucijoms vykdant nepaprastosios padėties bei teroro išpuolio likvidavimo operacijas. Kariai gautų papildomų teisių, pavyzdžiui, tikrinti asmens dokumentus, persekioti ir sulaikyti asmenis, patekti į patalpas ir jas apžiūrėti, stabdyti ir apžiūrėti transporto priemones.

Pasak. J. Oleko, rengiant įstatymo projektą buvo išnagrinėta kitų šalių, tarp jų Ukrainos, patirtis. Prieita prie išvadų, kad veiksmingam kariuomenės reagavimus nepakankamas įstatyminis reguliavimas. Ministro teigimu, kariuomenė turi turėti įgaliojimus tinkamai, laiku reaguoti į incidentus Lietuvos teritorijoje, kurie gali turėti grėsmės šalies teritoriniam vientisumui.

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *