G. Šapoka: Tarpukario Vilniaus istorijos šiandien vengiama arba neišmanoma (6)

Gin­tau­tas Ša­po­ka | lzinios.lt, V. Sinicos nuotr.

Gin­tau­tas Ša­po­ka | lzinios.lt, V. Sinicos nuotr.

Rug­sė­jį kny­gy­nų len­ty­nas iš­vy­do is­to­ri­nių straips­nių rink­ti­nė „Ko­vos dėl Vil­niaus liu­di­nin­kų aki­mis“. Jos su­da­ry­to­jas – gar­sio­jo is­to­ri­ko Adol­fo Ša­po­kos sū­nė­nas Gin­tau­tas Ša­po­ka. Aly­taus ra­jo­ne ūki­nin­kau­jan­tis Vil­niaus is­to­ri­jos my­lė­to­jas Vil­niaus kraš­to ir mies­to is­to­ri­jos šal­ti­nius gar­si­na vi­suo­me­nei sa­vo lė­šo­mis ir ini­cia­ty­va.

Nau­jo­ji kny­ga yra jau tre­čio­ji jo su­da­ry­ta pub­li­ka­ci­ja šia te­ma­ti­ka. Jos cen­tre – My­ko­lo Bir­žiš­kos iš­ei­vi­jo­je ra­šy­ti ir Lie­tu­vo­je nie­ka­da anks­čiau ne­skelb­ti pri­si­mi­ni­mai apie su­dė­tin­gą, ta­čiau tur­tin­gą įspū­džiais gy­ve­ni­mą Vil­niu­je 1919-1920 me­tais be­si­kei­tu­sių oku­pa­ci­jų lai­ko­tar­piu.

Ko­dėl nu­spren­dė­te leis­ti šią kny­gą?

 XX a. pra­džia bu­vo ypa­tin­ga Lie­tu­vos ir Len­ki­jos san­ty­kiuo­se. Dau­ge­lis juos su­pran­ta tik Su­val­kų su­tar­ties su­lau­žy­mo švie­so­je, bet už­mirš­ta­ma, kad bu­vo ke­lios Len­ki­jos įvyk­dy­tos oku­pa­ci­jos. Pir­mo­ji te­tru­ko 1919 sau­sio 1-6 die­no­mis, an­tro­ji tę­sė­si nuo 1919-ųjų m. ba­lan­džio iki 1920-ųjų m. lie­pos mė­ne­sio ir tik tre­čio­ji pra­si­dė­jo po Su­val­kų su­tar­ties su­lau­žy­mo.

Se­niai do­mė­jau­si šiais rei­ka­lais ir per­nai iš­lei­dau pir­mą kny­gą „Vil­niaus klau­si­mas 1918-1922 me­tais. Liu­di­nin­kų aki­mis“, kur ano me­to am­ži­nin­kų at­si­mi­ni­mai, spaus­din­ti to me­to žur­na­luo­se, pir­mą­kart iš­ėjo kaip at­ski­ra kny­ga. Jo­je pub­li­kuo­ja­mi Vik­to­ro ir My­ko­lo Bir­žiš­kų, Juo­zo Pu­ric­kio ir ki­tų teks­tai.

An­tro­ji da­bar iš­leis­ta kny­ga su­da­ry­ta My­ko­lo Bir­žiš­kos iš­ei­vi­jo­je par­ašy­tų pri­si­mi­ni­mų apie 1919 m. lie­pos – 1920 m. spa­lio įvy­kius pa­grin­du.

 Ar ga­lė­tu­mė­te trum­pai pri­sta­ty­ti apie ką yra nau­ja jū­sų su­da­ry­ta kny­ga?

 Kny­go­je ap­ra­šo­mu lai­ko­tar­piu vy­ko daug įdo­mių da­ly­kų, ku­rių da­bar Lie­tu­vos is­to­ri­kai ar­ba ven­gia, ar­ba ne­iš­ma­no. Juk Lie­tu­vo­je vy­ko vė­liau lik­vi­duo­tas POW są­moks­las, Vil­niaus kraš­to lie­tu­viai bu­vo pra­ti­na­mi prie min­ties, jog gy­ve­na Len­ki­jo­je, my­lė­ti Len­ki­ją kaip sa­vo vals­ty­bę. Bir­žiš­kos at­si­mi­ni­mai ir at­spin­di lie­tu­vių prieš­ini­mą­si šioms Len­ki­jos vals­ty­bės už­ma­čioms.

Pats M. Bir­žiš­ka re­da­ga­vo daug teks­tų tiek lie­tu­vių, tiek len­kų kal­ba. Pa­sta­rą­ja ne­tgi dau­giau, mat pui­kiai mo­kė­jo len­kiš­kai. Jo lei­džia­mi lai­kraš­čiai bu­vo skir­ti len­kiš­kai kal­ban­tiems pi­lie­čiams, ku­rie ne­mo­kė­jo lie­tu­vių kal­bos. M. Bir­žiš­kai te­ko at­rem­ti di­de­les Len­ki­jos val­džios pro­vo­ka­ci­jas, bu­vo pi­la­mas šmeiž­tas ant Lie­tu­vos vals­ty­bės. La­bai pa­na­šūs šmeiž­tai apie Lie­tu­vą į Len­ki­jos spau­dą su­grįž­ta ir šiuo me­tu.

 Esa­ma ko­kių ak­cen­tų, ku­riuos no­rė­tu­mė­te iš­skir­ti iš šio lai­ko­tar­pio?

 La­bai di­de­lį dar­bą lie­tu­vy­bei ta­da da­rė Lie­tu­vos ku­ni­gai ir ki­ti dva­si­nin­kai. Dau­ge­lis jų bu­vo su­im­ti vien to­dėl, kad bu­vo lie­tu­viai. Esu su­skai­čia­vęs bent 50 lie­tu­vių ku­ni­gų, ku­rie Vil­niaus kraš­te bu­vo su­im­ti, kai ku­rie ir iš­trem­ti į Lie­tu­vą tie­siog nes bu­vo lie­tu­viai. Vy­ko įvai­rios ak­ci­jos prieš Lie­tu­vos vals­ty­bę, bu­vo stei­gia­mi įvai­rūs ko­mi­te­tai, rei­ka­la­vę pa­ša­lin­ti iš Vil­niaus vys­ku­pi­jos vi­sus ku­ni­gus lie­tu­vius. Net įsteig­tas ko­mi­te­tas Kau­no len­kų in­te­re­sams gin­ti. La­bai pri­me­na ko­mi­te­tą, ku­ris At­gi­mi­mo me­tais bu­vo įsteig­tas Lie­tu­vo­je ir va­do­vau­ja­mas drau­go Va­le­ri­jaus Iva­no­vo. Iš pra­džių bu­vo aiš­ki­na­ma, kad Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bė pro­vo­kiš­ka, kai vo­kie­čiai iš Lie­tu­vos bu­vo iš­stum­ti, pra­dė­ta aiš­kin­ti, kad ji pro­bol­še­vi­ki­nė.

Ypač įdo­mu, kad Bir­žiš­ka da­ly­va­vo Su­val­kų su­tar­ties su­da­ry­me. Kol kas li­te­ra­tū­ro­je la­bai re­tai ran­du Su­val­kų su­tar­ties pro­ce­so ap­ra­šy­mų. Per vi­sas Su­val­kų su­tar­ties de­ry­bas nie­kur ofi­cia­liai ne­bu­vo pa­mi­nė­tas Vil­niaus var­das. Tik M. Bir­žiš­ka kar­tą iš­drį­so pa­klaus­ti: „Ko­dėl mes ta­ria­mės, kam pa­klius koks kai­mas ar baž­nyt­kai­mis, bet nie­kaip ne­krei­pia­me dė­me­sio, kam pa­klius Vil­nius?“.

 Šios dvi kny­gos apie Vil­nių liu­di­nin­kų aki­mis nė­ra jū­sų pir­mi lei­di­niai šia te­ma?

 Apie Vil­niaus is­to­ri­ją jau prieš tai bu­vau su­da­ręs do­ku­men­tų rin­ki­nį „Len­ki­ni­mo po­li­ti­ka Vil­ni­jo­je“ (2007). Ten su­dė­ti ofi­cia­lūs do­ku­men­tai ir pa­si­sa­ky­mai, skelb­ti lie­tu­viš­ko­je spau­do­je po At­gi­mi­mo. Tai ir žy­mu­sis LKP CK ple­nu­mas len­kų klau­si­mu, ir ra­šy­to­jo An­ta­no Vie­nuo­lio kal­ba LTSR Aukš­čiau­sio­je Ta­ry­bo­je 1956 me­tais, ir Lie­tu­vos in­te­li­gen­tų krei­pi­ma­sis į Mo­tie­jų Šu­maus­ką dėl švie­ti­mo Pie­try­čių Lie­tu­vo­je. Šiuos ir ki­tus do­ku­men­tus rin­ki­ny­je su­dė­jau chro­no­lo­gi­ne tvar­ka nuo iki­ka­ri­nių iki At­gi­mi­mo ir da­bar­ti­nės Sei­nų lie­tu­vių pa­dė­ties apž­val­gos.

 Ta­čiau jūs pats ne­sa­te is­to­ri­kas. Šal­ti­nius lei­džia­te sa­vo ini­cia­ty­va?

 Taip, ne­su is­to­ri­kas ir lei­džiu vi­sas šias kny­gas sa­vo lė­šo­mis. Kai ka­da ran­du spon­so­rių, pa­vyz­džiui, per­nykš­tei pir­ma­jai kny­gai apie Vil­niaus klau­si­mą ga­vau 4 000, o šių­me­tei kny­gai – 1 000 li­tų par­amos. Tai vi­sa­da pri­va­čių as­me­nų par­ama. Vals­ty­bė to­kių da­ly­kų ne­re­mia. Gy­ve­nu Aly­taus ra­jo­ne, kur val­džia kur­čia kul­tū­ros rei­ka­lams (juo­kia­si).

 Jū­sų dar­bai iš da­lies ir gy­vas prie­kaiš­tas Lie­tu­vos is­to­ri­kams už ap­leis­tus klau­si­mus?

 Aiš­ku. Ne­sup­ran­tu, ko­dėl ne­su­lau­kia­me stu­di­jos apie POW są­moks­lą Lie­tu­vo­je. Taip pat, koks įdo­mus dvi­val­dys­tės lai­ko­tar­pis bu­vo Vil­niaus kraš­te nuo 1920 lie­pos 14 die­nos iki tų me­tų rugp­jū­čio pa­bai­gos, kai Vil­niaus kraš­te de facto šei­mi­nin­ka­vo Rau­do­no­ji Ar­mi­ja, nors pa­gal Mask­vos su­tar­tį jis bu­vo ati­duo­tas Lie­tu­vai. Vi­si už­mirš­ta par­ašy­ti, kad Rau­do­no­ji Ar­mi­ja tuo me­tu jau ruo­šė per­vers­mą Lie­tu­vo­je ir už­si­bu­vo tam, kad bū­tų pa­pras­čiau pa­si­ruoš­ti per­vers­mui. Ga­liau­siai tur­to iš­ve­ži­mas iš Vil­niaus kraš­to 1920 me­tais va­do­vau­jant Rau­do­na­jai Ar­mi­jai. Kiek žmo­nių su­im­ta tuo lai­ko­tar­piu? Apie tai kol kas nė­ra par­ašy­ta lie­tu­vių is­to­ri­kų dar­bų. Ar tai ne­įdo­mūs klau­si­mai?

Par­en­gė Vy­tau­tas Sinica

Kategorijos: Kultūra, Lietuvos kelias, Literatūra, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , .

6 komentarai

  1. Kažin:

    Kas dėl istorijų su Lenkija, tai Lietuvos valdžios užsičiaupta dėl 1994 metų Lietuvos bendrumo su Lenkija sutarties, kuri savo turiniu prilygsta Liublino unijai – ATR buvusiems santykiams. Tačiau tą sutartį galima notifikuoti ir imti gyventi laisvai be jokių įsipareigojimų Lenkijai, t.y. taip, kaip yra Lietuva deklaravusi 1918 m. Nepriklausomybės akte.
    Tačiau Lietuvos tautininkai, matyt, yra daugiau prolenkiški negu lietuviški, todėl tas valdžių laikymasis susičiaupus Lenkijos atžvilgiu nėra judinamas ir tęsiasi jau dešimtmečius. Visa tai pavadinčiau “vozinimusi” su Lenkijai, trukdančiu lietuvybei atsiskleisti ir eiti Lietuvai savo atskiru nuo Lenkijos keliu.

  2. Matas:

    Šaunuolis dzūkelis,šventą darbą dirba,mielai paremčiau.

  3. Kęstutis:

    … o kur galima įsigyti šią knygą?

  4. Gintautas:

    Knygą galima įsigyti spalio 9 Mokytojų namuose 17 valandą bus Vilniaus dienos paminėjimas ir knygų pristatymas, tarp kitų bus pristatyta ir šita knyga. Kitas pristatymas bus spalio 14 (antradienį) Sąjūdžio salėje (Gedimino 3) 16 valandą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: