Gyvenimas kaime: neskubėti ir atrasti nauja (0)

Asmeninė nuotr.

Asmeninė nuotr.

Gyvenimą didmiestyje ir gidų kasdienybę bei nesibaigiančias keliones po pasaulį Ievos ir Tomo Malukų šeima iškeitė į ramybę Rokiškio rajono kaimo aplinkoje. „Mieste sunku neskubėti, o kaime – viskas kitaip“, – sako Ieva Malukienė ir pripažįsta, kad svajonė gyventi gamtoje ir atrasti naują stimulą atvedė šeimą prie netikėtos veiklos – natūralaus aliejaus gamybos.

Kaip išsirinkti gerą aliejų, į ką perkant kreipti dėmesį, o gal galime pasigaminti jo namuose? Pasikalbėjome. 

Svajojo gyventi ramioje aplinkoje

„Jau ketverius metus gyvename kaime. Aš esu kaunietė, vyras Tomas – klaipėdietis, kurį laiką gyvenome Vilniuje, vėliau dirbome gidais Artimuosiuose Rytuose: Jordanijoje, Turkijoje, Egipte ir kitose šalyse. Po darbo grįžome į Lietuvą ir supratome, kad grįžę dirbti kabinetuose nenorime“, – pasakoja Ieva Malukienė. Moteris teigia, kad tokį apsisprendimą lėmė svajonė gyventi gamtoje, ramybės apsuptyje, niekur neskubant.

Aliejaus gaminimo idėja kilo ieškant naujos veiklos. „Pirma ilga ir šalta žiema kaime buvo paieškos laikas – vyras internete ieškojo naujovių, įrenginių, su kuriais būtų įdomu dirbti, o akis užkliuvo už aliejaus spaustuvėlio. Jis labai suintrigavo ir vyras pradėjo domėtis, kaip jis veikia“, – pasakoja I. Malukienė.

„Tuo metu aš pati sumažinau kosmetikos vartojimą, nes domėjausi alternatyvomis. Taip jau sutapo, kad vyrui patiko aliejaus gaminimo technika, o man atrodė puiku, kad nereikės pirkti aliejų, pati pasigaminsiu tai, ko man reikia, ir puikiai žinosiu sudėtį“, – teigia I. Malukienė. Pasak jos, tvarka susidėliojo natūraliai: vyras rūpinosi technine dalimi, o ji pati – žolėmis ir iš kokių sėklų galima spausti aliejų.

„Iškart kilo idėja aliejų gaminti tik iš lietuviškų sėklų, o ne įvežtinių. Pirmus metus mes mokėmės, gaminome tik sau, šeimai, eksperimentavome“, – prisimena ji.

Spaustuvai iš užsienio

Pirmasis spaustuvas į šeimos dirbtuves buvo atgabentas iš Olandijos.

„Jis buvo rankinis, mažutis, panašus į mėsmalę ir sukamas rankomis. Kai jau pradėjome gaminti kiek didesniais kiekiais, supratome, kad rankinio nepakaks. Kiek didesnį, su kuriuo dirbame ir šiandien, atsivežėme iš Ukrainos. Jis varomas elektra, palyginti su pramoniniais aliejaus spaustuvais yra labai mažutis, todėl labai tinkamas kosmetiniam aliejui gaminti“, – pasakoja Ieva.

Anot jos, mažas spaustuvas neužkaista ir taip pasiekiama aukštesnė aliejaus kokybė.

Gyvenimas neskubant

„Mūsų gyvenimas labai mobilus, mes mėgstame pakeliauti: šiemet žiemoti išvažiuosime į Anykščius, pernai žiemojome Kaune. Bet pats gyvenimas kaime labiausiai žavi savo gamta, grynu oru, galimybe prižiūrėti savo pievas. Manau, ne kaimas svarbiausias, svarbiausia – požiūris. Kartais mieste gyvenimas irgi labai nuostabus, jei žmogus sugeba neskubėti“, – atvirauja I. Malukienė.

Kadangi šeima augina beveik šešių mėnesių mažylį, visos dienos kaime yra skirtingos. „Kaip ir visi, dažniausiai rytais pusryčiaujame, geriame kavą, o paskui dirbame darbus, susijusius su aliejaus spaudimu. Neturime sandėlių, kad produktus laikytume metams, spaudžiame nedideliais kiekiais“, – pasakoja moteris.

Aliejus atstoja kosmetiką

Savo kasdienybėje aliejų I. Malukienė naudoja kasdien.

„Aliejus yra vienintelis produktas, kurį naudoju vietoje kosmetikos. Per trejus gamybos metus pamiršau, kas dažniausiai randama moterų kosmetinėse“, – šypsosi ji ir sako, kad aliejaus naudojimo spektras labai platus – jį galima naudoti kaip kremą, kaip makiažo valiklį, puikiai tinka plaukų kaukėms, paakiams, taip pat nagams ir kūnui puoselėti.

„Nėštumo metu taip pat naudojau medetkų aliejų, nes jis padeda strijų prevencijai, o kūdikiui šis aliejus tinka iššutimams šalinti“, – tikina moteris.

Gamybos procesas

Aliejaus gamintoja teigia, kad sėklas aliejui spausti perka, kadangi didesniems kiekiams reikia specializuotų ir didelių ūkių. Vaistažoles fitoliams (aliejams, kuriuose tam tikrą laiką buvo mirkyti augalai) gaminti Malukų šeimos nariai renka patys, pavyzdžiui, beržų lapus, pušų spyglius, o medetkas augina patys.

Anot I. Malukienės, aliejaus gamybos procese pirmas žingsnis – žaliavos surinkimas. „Sėklos turi būti tam tikro drėgnumo. Jas išspaudžiame spaustuvu ir gaunama tiršta masė, kuri paliekama nusistovėti ir natūraliai filtruotis“, – sako ji.

Tuo metu atsiskleidžia natūrali aliejaus spalva: kanapių – žalia, saulėgrąžų – gelsvai balkšva, garstyčių – rudai geltona. Galiausiai nuosėdos atsiskiria, o kvapas suintensyvėja. Nusistovėti aliejus paliekamas nuo 5 iki 10 dienų.

Fitolis, dar žinomas kaip ištrauka ar užpiltinė, gaminamas kiek kitaip. Pirmiausiai imama žaliava, pavyzdžiui, medetkos, ir laikoma aliejuje mėnesį kas savaitę keičiant medetkų žiedus naujais. Po mėnesio aliejus jau sutraukęs medetkų žiedų savybes, ir fitolis subrandintas.

„Labai svarbu, kad procesas vyktų mėnesį, nes pramonėje dėl skubėjimo medetkų žiedai kaitinami aliejuje ir tokiu būdu jie atiduoda savo spalvą, kvapą, tačiau naudingosios savybės aukštoje temperatūroje paprasčiausiai žūva“, – pabrėžia I. Malukienė.

Pasigaminti fitolio galime ir patys – reikia tik geros kokybės aliejaus, vaistažolių ir kantrybės brandinant.

Kaip išsirinkti geros kokybės aliejų?

„Kad įsigytumėte geros kokybės aliejų, prieš perkant reikia atkreipti dėmesį į etiketę, nes neįgudusiai akiai pamatyti skirtumus tarp gero ir blogo aliejaus labai sudėtinga“, – tikina I. Malukienė.

Taip pat svarbu, kad aliejus būtų patvirtintas Europos Sąjungoje, o svarbiausia, kad būtų šalto spaudimo. „Dažnai kosmetikoje naudojami rafinuoti aliejai, kurie gali būti praskiedžiami kitais, pavyzdžiui, palmių aliejais. Taip pat aliejus išvalomas, pašalinant visas gerąsias jo savybes“, – dėsto pokalbininkė.

Verslininkė sako, kad rafinavimas reikalingas gražesnei spalvai bei aromatingesniam kvapui išgauti, taip sunaikinus naudingus mikroelementus. „Net jei aliejus šalto spaudimo, bet rafinuotas, jis praranda visą savo vertę“, – tikina I. Malukienė.

„Svarbu suprasti, kad aliejų kaitinant išsiskiria daug kancerogenų, o šalto spaudimo nerafinuotas aliejus iškart svyla. Dėl šios priežasties šalto spaudimo nerafinuoto aliejaus kepiniams tiesiog nerasite. Kad aliejus nesviltų, pramonininkai jį rafinuoja – aliejus jau būna iškaitintas ir įpiltas į karštą keptuvę nebesvyla“, – atskleidžia ji.

Pramonininkų manipuliacijos

„Norint įsigyti geros kokybės fitolio, reikia žiūrėti, iš kokios augalo dalies jis yra pagamintas. Pavyzdžiui, medetkų aliejus turi būti pagamintas iš medetkų žiedų, nes medetkų lapai nekaupia naudingųjų medžiagų. Pramonininkai dažnai manipuliuoja augalo pavadinimu ir neužrašo konkrečios vaistažolės dalies, iš kurios brandinamas fitolis“, – sako I.Malukienė.

Renkantis aliejų moteris rekomenduoja atsižvelgti ir į gamintoją, kad panorėjus būtų galima internetinėje svetainėje ar kitais kontaktais gauti daugiau informacijos.

„Norėčiau pabrėžti, kad kilmės šalis yra ypač svarbus dalykas, kadangi jei ant aliejaus etiketės parašyta, kad jis pagamintas Lietuvoje, tai dar nereiškia, kad aliejus yra iš lietuviškų žaliavų. Galbūt jis tiesiog perdirbamas. Dažnai, tarkime, ant makadamijų aliejaus etiketės galima rasti, kad šis pagamintas Lietuvoje, tačiau visiems aišku, kad Lietuvoje makadamijosneauga ir aliejaus kilmės šalis yra ne Lietuva“, – apie esminių skirtumus aiškina I. Malukienė.

Į klausimą, kodėl svarbu, kad aliejus būtų lietuviškas, aliejus gaminanti I. Malukienė atsako nedvejodama: „Ne tik idėjiškai malonu pirkti savo šalies produktus, bet ir dėl to, kad vietos žaliava nekeliauja tūkstančių kilometrų, per kurių kelionės laiką gali pasikeisti net ir produkto savybės. Be to, lietuviška augmenija yra pritaikyta mūsų organizmams, kaip pietietiškų kraštų – pietiečiams, o šiauriečių – šiauriečiams“.

Kategorijos: Visi įrašai, Visuomenė, Žmonės | Žymos: , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: