Pirmadienis, 11 rugsėjo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Skatina negyventi vien darbu

www.alkas.lt
2023-08-07 08:01:46
0
Darbas | unsplasch.com nuotr.

Darbas | unsplasch.com nuotr.

Darbo rinkoje įsivyrauja nauja tendencija – darbdaviai nebenori per daug dirbančių ir ant perdegimo ribos balansuojančių darbuotojų, kurių savivertę palaiko tik darbinė veikla.

Vis daugiau įmonių skatina darbuotojus skirti laiko pomėgiams ir poilsiui, nors tai lietuviams, pasak žinovų, nėra taip lengvai įveikiamas uždavinys.

Skatina negyventi vien darbu

Balanso paieškos – vienas sudėtingiausių dalykų lietuviams, tikina streso valdymo ir dėmesingo įsisąmoninimo (mindfulness) trenerė, kognityvinės elgesio terapijos konsultantė, organizacijų koučingo žinovė Janina Sabaitė.

„Mes esame linkę labiau rūpintis kitais, nei savimi“, – pastebi žinovė.

Žinovė atkreipia dėmesį, kad laimės suvokimas yra subjektyvus, tačiau remiantis įvairiais tyrimais, jaustis laimingais padeda savirealizacija, gyvenimo prasmė, vertybės, puoselėjami santykiai, patiriamas fizinis ir psichologinis saugumas, pakankamas finansinis pajėgumas.

J. Sabaitės teigimu, darbą paprastai matome kaip savirealizacijos dalį, tad profesija ir galimybė būti organizacijų dalimi yra svarbi pasitenkinimo jausmui.

Taip pat darbas yra svarbi geros psichologinės sveikatos prielaida, nes suteikia pastovumą, saugumą, bendravimo ir daugelį kitų galimybių.

„Daugelis įmonių yra supratusios, jog persidirbęs ir perdegęs darbuotojas – prasčiausias variantas, todėl jos diegia ilgalaikes mindfulness, psichologinio atsparumo programas.

Tai skatina darbuotojus negyventi vien darbu“, – sako J. Sabaitė.

Pasak žinovės, praktika rodo, kad IT kompanijos – vienos tų, kurios daug investuoja į darbuotojus ir jų gerovę.

„Net tada, kai darbuotojai ar komandos patiria iššūkių, tokios įmonės nevengia prašyti žinovų pagalbos, suteikia galimybių gauti konsultacijas, rengia mokymus“, – pastebi J. Sabaitė.

Trenerės teigimu, pandemija, šalia vykstantis karas parodė, kad problemų ir sunkumų negalime numatyti, tačiau galime mokytis, kaip su tuo gyventi lengviausiu sau būdu.

Darbo atmosfera | unsplash.com nuotr.
Darbo atmosfera | unsplash.com nuotr.

Perdegimo prevencija – kruopštus planavimas

„Svarbu pažinti save, kad pajutęs pirmuosius perdegimo ir nemalonius pojūčius, sustotum ir grįžtum prie tokio darbo ir poilsio režimo, kuris užtikrintų geresnį balansą“, – pataria Ivo Almanis, informacinių technologijų bendrovės „Accenture“ komunikacijos, medijų ir technologijų industrijų vadovas Baltijos šalyse bei tarptautinės mokymų kompanijos „FranklinCovey“ treneris.

Jis pasakoja pats prieš daugiau nei dešimtmetį susidūręs su perdegimu, kurio nebenorėtų patirti dar kartą ir kuris privertė permąstyti pirmenybes, kasdienius įpročius, pasirinkimus ir paprasčiausiai sustoti.

Žinovo nuomone, kai susiduriama su perdegimu ir atrodo, kad daugiau nieko nebesinori, tuomet kiekvienas turėtume sąžiningai savęs paklausti: kas man svarbu šiame gyvenimo laike?

Vieniems svarbi karjera, kažkam svarbu rasti laiko pomėgiams, kelionėms, kitam – šeimai ir vaikams.

Svarbu susidėlioti savo pirmenybes, kurias tuomet reiktų įtraukti į kalendorių ir kasdienybę.

„Planai ir sumanymai neturėtų likti tik popieriuje ar kalendoriuje, daug svarbiau – jų laikytis“, – primena treneris.

Vienas iš būdų įtraukti daugiau pilnatvės teikiančių veiklų į savo gyvenimą – pagalvoti, kas man patinka, kas teikia džiaugsmo?

Verta prisiminti pomėgius, kurie anksčiau teikdavo pasitenkinimo, arba išbandyti ką nors naujo.

„Aš pats mėgstu sveiką ir aktyvų gyvenimo būdą – bėgiojimą, vaikščiojimą, sporto salę, plaukimą.

Stengiuosi darbo dienas planuoti taip, kad bent du kartus per savaitę darbo dienos pradžioje arba pabaigoje skirčiau laiko fizinei veiklai.

Jei to padaryti nepavyksta, išeinu bent valandai pasivaikščioti gryname ore, tuo pačiu šį laiką derinu su skambučiais“, – savo patirtimi dalinasi I. Almanis.

Jis pasakoja, kad anksčiau bėgiodamas klausydavosi muzikos, bet tuomet suprato, kad tuo metu gali klausytis podkastų ar mokymų, o mindamas treniruoklį gali žiūrėti dokumentiką ar kitą aktualų vaizdo turinį.

„Taigi, svarbu būti lanksčiam ir ieškoti galimybių, kaip į savo kasdienybę įtraukti norimas veiklas, kurios kurtų gyvenimo balansą“, – pasakoja I. Almanis.

Svarbu ir kitos veiklos, su kuriomis tapatinamės

„Laisvalaikiu labiausiai mėgstu šokti liaudies šokius ir eiti į žygius, – pasakoja Rūta, dirbanti SAP funkcine konsultante įmonėje „Accenture“.

– Į 20-30 km žygius einu reguliariai, bent du kartus per mėnesį, taip pat ir žiemą.“

Pasak jos, namuose ant sienos ji turi kalendorių, kur kartu su draugu žada būsimus žygius ir laisvalaikio veiklas.

Šiuo tikslu ji taip pat naudoja ir kalendorių telefone.

„Kartais būna, kad po darbo savaitės nesinori niekur eiti, bet jei žygis suplanuotas, vis tiek susidedu daiktus ir einu.

Po žygio labai džiaugiuosi, ypač, jei teko įveikti save, pereiti krūmynus ar kitas gamtos kliūtis“, – pasakoja Rūta.

„Visus skatinu neatsisakyti savo svajonių.

Aš pati visada norėjau išmokti liaudies šokių, bet maniau, kad šią galimybę jau praleidau, nes man jau per trisdešimt.

Vis dėlto žygiuodama sutikau žmones, kurie rekomendavo šokių grupę netoliese ir jau antrą sezoną šoku tautinių šokių ansamblyje.

Su kolektyvu dalyvavome Dainų šventėje“, – pasakoja Rūta.

Jos kolegė Aliona, dirbanti verslo analitike, dukart per savaitę po darbo lanko chorą ir taip pat dalyvavo Dainų šventėje.

Ji taip pat mėgsta keliauti ir tai daro kartu su šeima – pastaruoju metu ji aplankė Suomiją ir Ispaniją.

„Kelionės tinka apmąstymams, kuriems kasdienybėje neužtenka laiko. Taip pat įdomu stebėti, kaip žmonės gyvena kitur, susipažinti su jų gyvenimo būdu, kultūra.

Visa tai man teikia džiaugsmo, pakeitusi aplinką, gaunu naujų pojūčių, tuomet galiu grįžti į kasdienybę ir dirbti su nauju įkvėpimu bei jėgomis“, – pasakoja moteris.

Jai svarbu, kad vakarus, savaitgalius ir atostogas galėtų skirti sau ir šeimai:

„Gerbiu kolegas už tai, kad atostogaudama ar per laisvas dienas nesulaukiu skambučių dėl darbo.

Manau, kad svarbu skirti laiko šeimai ir pomėgiams.

Jei lieka tik darbas, su kuriuo gali save tapatinti, laikui bėgant prarasi ugnelę akyse, reikia sveikos darbo ir laisvalaikio pusiausvyros, kad darbe galėtum būti darbingas“.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Ilsėtis būtina ne vien per atostogas
  2. ACME įmonių grupė skatina jaunimą dirbti ir gyventi Lietuvoje
  3. Didėja sezoninių darbų pasirinkimas
  4. Liepą vis dar augantį nedarbą švelnino didėjanti darbų pasiūla
  5. Antrus metus iš eilės mažėja darbuotojų pasitenkinimas darbu
  6. Lietuvoje dirba trečdalis jaunimo: darbdaviai jau laukia sugrįžtančių studentų
  7. Pirmasis darbas: ką svarbu žinoti?
  8. Keisis Užimtumo tarnybos paslaugos darbdaviams ir ieškantiems darbo
  9. Auga sudomėjimas profesiniu mokymu
  10. Darbo sąlygos per karščius. Ką žinoti?
  11. Pradedama Užimtumo tarnybos pertvarka
  12. Neįgaliesiems – daugiau galimybių įsidarbinti
  13. Darbo rinkoje matomi teigiami pokyčiai
  14. Kas laukia Lietuvos darbo rinkos?
  15. Seimas priėmė naujojo Darbo kodekso pakeitimus

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Oro uostas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

„Lufthansa“ didina skrydžių iš Vilniaus dažnį

2023 09 11
Žalia spalva pažymėtos Lenkijos užimtos žemės, kurios pagal taikos sutartį buvo priskirtos Lietuvai | wikipedia.org nuotr.

J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte

2023 09 11
pixabay.com, Firmbee nuotr.

Kad išmanieji prietaisai tarnautų ilgiau

2023 09 11
Pinigai | Pixabay nuotr.

Ką verta žinoti norintiems pasiskolinti?

2023 09 11
Ukraina nugalės | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Rusijos laukia neabejotinas krachas

2023 09 10
Neprisidėkite į krepšį bet ko: grybaujant gali praversti jūsų telefonas | Asociatyvi, Unsplash nuotr.

Neprisidėkite į krepšį bet ko: grybaujant gali praversti jūsų telefonas!

2023 09 10
Internete – visos sostinės kapavietės: naudojasi ir velionių giminės, ir istorijos mėgėjai | „Vilniaus plano“ nuotr.

Internete – visos sostinės kapavietės: naudojasi ir velionių giminės, ir istorijos mėgėjai

2023 09 10
Panevėžys | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Panevėžys kviečia dovanoti medelius

2023 09 10
Ukraina sumuš maskolius | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Kremlius valosi kruvinus batus į Jungtines Tautas

2023 09 09
Avarija | pixabay.com nuotr.

Pavargus prie vairo geriau nesėsti

2023 09 09
Rodyti daugiau

Naujienos

Ėjimas, vaikščiojimas | pixabay.com, PublicDomainArchive nuotr.
Lietuvoje

Sugrįžta Nacionalinis judumo iššūkis

2023 09 11
LRKM nuotr.
Lietuvoje

Ukrainai perduota puspenkto milijono šaudmenų

2023 09 11
Saulės elektrinės įrengimas | enmin.lt nuotr.
Lietuvoje

Audros niokojo ir saulės elektrines

2023 09 11
Žalias Kaunas | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Kaunas imasi mažinti triukšmą ir taršą

2023 09 11
Aerodromas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Seime – svarstymai dėl dviejų aerodromų

2023 09 11
Ukrainos gynėjos | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Ką reiškia ir ko verti Rusijos pasirašyti susitarimai

2023 09 11
Namas su terasa | pixabay.com, Monikos nuotr.
Gamta ir žmogus

Patarimai norintiems įsirengti lauko terasą

2023 09 11
Oro uostas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

„Lufthansa“ didina skrydžių iš Vilniaus dažnį

2023 09 11

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Esame pasirengę? apie Pasienyje su Rusija grėsmėms pasirengta
  • Mikas apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
  • >Kažin apie A. Valotka. Aš – už „Bolt“!
  • Mikas apie Seime – svarstymai dėl dviejų aerodromų

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Sugrįžta Nacionalinis judumo iššūkis
  • Ukrainai perduota puspenkto milijono šaudmenų
  • Audros niokojo ir saulės elektrines
  • Kaunas imasi mažinti triukšmą ir taršą
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

„Lufthansa“ didina skrydžių iš Vilniaus dažnį

by Ditė Česėkaitė
2023 09 11
2
Oro uostas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Vokietijos oro bendrovė „Lufthansa“ planuoja nuo šio žiemos sezono (spalio pabaigoje) didinti esamų skrydžių dažnį tarp Vilniaus ir Frankfurto, kuris...

Skaityti toliau

J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte

by daiva
2023 09 11
8
Žalia spalva pažymėtos Lenkijos užimtos žemės, kurios pagal taikos sutartį buvo priskirtos Lietuvai | wikipedia.org nuotr.

Nagrinėjant Vilniaus krašto lietuvių padėtį tarpukario laikotarpiu, ypač svarbus 1936 m. lapkričio 3 d. Vilniaus vaivadijos valdyboje vykusios slaptos saugumo...

Skaityti toliau

Kad išmanieji prietaisai tarnautų ilgiau

by Ditė Česėkaitė
2023 09 11
0
pixabay.com, Firmbee nuotr.

Šiandien išmanieji prietaisai tapo neatsiejama mūsų gyvenimo būdo dalimi. Technologijų žinovė pataria, kaip tinkamai prižiūrint prietaisus pilnai išnaudoti jų galimybes...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Esame pasirengę? apie Pasienyje su Rusija grėsmėms pasirengta
  • Mikas apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
  • >Kažin apie A. Valotka. Aš – už „Bolt“!
  • Mikas apie Seime – svarstymai dėl dviejų aerodromų
  • Kažin apie J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte
Kitas straipsnis
Kokie pagrindiniai kriterijai renkantis medicininę aprangą? | pexels.com, A. Švetso onuotr.

Kokie pagrindiniai kriterijai renkantis medicininę aprangą?

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai