„Vilniaus fotografijos galerijoje“, po daugiau nei 20 metų, galimybė pažvelgti į aštuntajame dešimtmetyje aktyviai kūrusios fotografės Mildos Drazdauskaitės fotografijas. Čia atidaryta fotografijų paroda „Jaunavedžiai ir visi kiti“.
„Milda Drazdauskaitė savo fotografijoje nedalija pasaulio į atomus ir nelipina iš jo geresnio. Tai kūryba, kurioje priežastis jau tapo pasekmė, o pasekmė – vertybė. Racionaliai nesuvokiamų būties dėsnių akivaizdoje gyvena žmonės, nepratę būti sotūs, kantriai renkantys savo džiaugsmo trupinius. Pavasario rytą, valandą prieš mirtį, akla senutė lesina riebų balandį. Mums iki ašarų pažįstamas „žmogus futliare“ kažkodėl patikliai žvilgteri į pribėgusią moterį su fotoaparatu ir gyvena toliau. Kasdienybės absurdas, atmieštas autoironija (taip, deja, mums nebūdinga), skatina atidžiau pažvelgti į veidrodį. Atpažinimo džiaugsmas nejučia užleidžia vietą svarstymams: kas gi lieka, kai atsikratoma iliuzijų? Lieka, pasirodo, viltis“, sako – Rimas Cicėnas.
„Kalbant apie tą meninį kontekstą, kuriame darbai atsirado, tai buvo tarpininkas tarp senosios fotografijos ir naujosios, Lietuvos fotografijos mokykla, kuriai atstovauja Macijauskas, Kunčius, Sutkus rėmėsi tokiu fotoreportažo metodu, o tai reiškia, kad fotografas stengiasi pagauti žmogų, tarsi jis nematytų fotografo, tarsi pagauna žmogaus tikrovę ir kartu vykdavo per tą žmogų papasakoti savo idėją, žmogus kaip aktorius dalyvauja meniniame pranešime, o Milda savo darbuose, kaip ji pati sakė, ji naudoja profesionaliai fotografijai netinkamą žemosios fotografijos formą, tai yra fotografija atminčiai, ką mes visi turime savo albumuose, kas egzistavo nuolat fotografijos išradimo ir dėl ko jis atsirado, kad žmonės galėtų prisiminti kaip jie patys atrodė, savo artimuosius prisiminti“, – LRT laidoje „Ryto garsai“ aiškino menotyrininkė A. Narušytė.
Paroda fotografijos galerijoje Stiklių gatvėje veiks iki rugpjūčio pabaigos.
