Ar galima pasiimti internete rastą nuotrauką, kelias dainos sekundes panaudoti vaizdo įraše ar dirbtiniam intelektui pavesti perkurti svetimą kūrinį? Technologijos leidžia tai padaryti lengvai, tačiau galimybė kopijuoti nereiškia teisės laisvai naudoti. Apie šias ribas naujausioje LATGA tinklalaidėje kalbėjosi Lietuvos kūrėjai ir autorių teisių specialistė.
Asociacijos LATGA tinklalaidėje „Pokalbiai LATGA Autorių namų virtuvėje“ dalyvavo dainų autoriai Ieva Narkutė ir Saulius Prūsaitis, fotografas Tadas Kazakevičius bei LATGA Menų skyriaus vadovė Ingrida Radovič. Jų pokalbyje aptarti atvejai aktualūs ir socialinių tinklų naudotojams, ir interneto leidėjams.
Ar galima pasiskolinti dvi dainos sekundes?
Dažnai manoma, kad trumpą muzikos ištrauką ar nedidelį kito kūrinio fragmentą galima naudoti be autoriaus leidimo. Tačiau vienos visiems atvejams tinkamos trukmės ribos nėra.
„Nesvarbu kūrinio tipas, nesvarbu ir trukmė ar apimtis. Reikia žiūrėti į panaudojimo tikslą ir būdą“, – aiškino I. Radovič. Ji priminė Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nagrinėtą bylą dėl kelių sekundžių muzikos fragmento.
Įstatymas numato tam tikras išimtis, pavyzdžiui, citavimą kritikos ar apžvalgos tikslais. Bet jos taikomos laikantis konkrečių sąlygų. Vien tai, kad paimta tik maža kūrinio dalis, savaime nesuteikia teisės ją naudoti.
Nuotrauka internete nėra visų nuosavybė
Ne mažiau nesusipratimų kyla dėl fotografijų. Paieškos sistemoje rastą vaizdą paprasta atsisiųsti, tačiau jo prieinamumas nereiškia, kad galima nuotrauką savarankiškai paskelbti ar panaudoti reklamoje.
„Publikuoti leidimo reikia, o kaip ir kur nurodyti autoriaus pavardę, yra susitarimo dalykas. Autorius pagal įstatymą turi teisę reikalauti, kad jo pavardė būtų nurodyta“, – pabrėžė I. Radovič.
Žinoma, leidimas gali būti suteiktas ir iš anksto, pavyzdžiui, viešosios licencijos sąlygomis. Tačiau vien fotografo pavardės nurodymas nėra pakaitalas leidimui, kai jo reikia. Taip pat reikia skirti dalijimąsi originaliu socialinio tinklo įrašu nuo svetimos nuotraukos įkėlimo į savo paskyrą.
Fotografas T. Kazakevičius prisiminė internete išplitusį savo kadrą, kuriame baltas arklys geria vandenį prie Vilniaus filharmonijos. Šią istoriją jis vertino su humoru, tačiau pažymėjo, kad visai kitaip reaguotų, jei nuotrauka, kurioje užfiksuotas žmogus, būtų panaudota klaidinančiame ar jį žeminančiame kontekste.
Ką keičia dirbtinis intelektas?
Šiandien svetimą vaizdą ar tekstą galima ne tik nukopijuoti. Dirbtinio intelekto priemonėmis jį lengva pakeisti, papildyti arba pagal pateiktą pavyzdį sukurti naują. Tai kelia du skirtingus klausimus: ar teisėtai naudotas pirminis kūrinys ir kas gali būti laikomas galutinio darbo autoriumi.
Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 6 straipsnyje nurodyta, kad autorius yra kūrinį sukūręs fizinis asmuo. Taigi pati DI sistema autoriumi nelaikoma. Vis dėlto jei žmogus, naudodamasis DI, priima originalius kūrybinius sprendimus, jo paties kūrybinis indėlis gali būti saugomas autorių teisių.
Apie šį skirtumą „Alkas.lt“ jau rašė straipsnyje „Sukūrėte kūrinį pasitelkę dirbtinį protą. Kam priklauso autorių teisės?“. Sprendžiant dėl apsaugos svarbu ne vien užklausos DI sistemai pateikimas, bet ir tai, kiek savarankiškos žmogaus kūrybos atsispindi galutiniame rezultate.
Kita problema – kūrinių naudojimas DI sistemoms mokyti. Europos Sąjungos teisėje numatytos tekstų ir duomenų gavybos išimtys, tačiau jos turi sąlygas, o teisių turėtojai tam tikrais atvejais gali aiškiai pareikšti, kad nesutinka su tokiu naudojimu.
Pagal ES Dirbtinio intelekto akto 53 straipsnį bendrosios paskirties DI modelių tiekėjai privalo turėti autorių teisių laikymosi tvarką ir skelbti mokymui naudoto turinio santrauką. Platesnį šios problemos aptarimą „Alkas.lt“ pateikė publikacijoje „Dirbtinis intelektas kuria filmus, bet ar gali pakeisti žmogų?“.
Ar autorius gali uždrausti naudoti savo dainą?
LATGA pokalbyje paliestas ir kūrinių naudojimas politiniuose renginiuose. I. Narkutė prisiminė, kaip jos daina „Raudoni vakarai“ nuskambėjo Šeimų maršo renginyje. Dainininkė sulaukė klausimų, ar palaiko jo organizatorių pažiūras.
I. Radovič aiškino, kad LATGA, išduodama licencijas viešiems renginiams, nevertina organizatorių politinių pažiūrų. Tačiau autoriai gali iš anksto pranešti, kad nenori, jog jų kūriniai būtų naudojami konkrečiuose renginiuose. Tokiais atvejais LATGA gali neišduoti leidimo naudoti atitinkamus kūrinius.
Reklamai galioja atskiros taisyklės: LATGA primena, kad norint kūrinį naudoti reklamoje būtinas atskiras autoriaus arba teisių turėtojo leidimas.
Autorystė atsiranda sukūrus kūrinį
I. Narkutė taip pat prisiminė, kaip suskubo registruotis LATGA, išgirdusi, kad kiti atlikėjai jos dainą „Raudoni vakarai“ pristato kaip savo. I. Radovič priminė: autorių teisės atsiranda nuo kūrinio sukūrimo momento, o ne nuo jo registravimo organizacijoje.
LATGA registracija padeda administruoti teises ir paskirstyti autoriams atlyginimą. Kilus ginčui dėl autorystės, reikšmės gali turėti kūrinio rankraščiai, pradiniai failai ir kiti jo sukūrimo aplinkybes patvirtinantys įrodymai.
Dar 2023 metais „Alkas.lt“ paskelbtame straipsnyje „Dirbtinis protas – autorius ar tik įrankis?“ buvo keliamas klausimas, kaip naujos technologijos keičia kūrybos sampratą. Šiandien jis dar aktualesnis, tačiau esminis principas lieka tas pats: kūrinių sklaida internete nepanaikina jų autorių teisių.
Prieš naudojant svetimą nuotrauką, dainą ar tekstą verta patikrinti, kas yra kūrinio autorius ir kokiomis sąlygomis jį leidžiama naudoti. DI priemonės šios pareigos nepanaikina.
Parengta pagal asociacijos LATGA pranešimą. DI autorystės ir mokymo duomenų klausimai papildyti remiantis Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu bei ES Dirbtinio intelekto aktu.
