Lapkričio 12 d. 17.30 val. Kaune, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, bus atidaryta paroda „Modernioji fotografija Ispanijoje 1950–1970“. Ji supažindins su kūrėjais, kurie Franko diktatūros laikais atsisakė pagražinto šalies vaizdo ir fotoaparatus atsuko į kasdienį žmonių gyvenimą.
Parodoje atskleidžiama, kaip po pilietinio karo, kultūrinės izoliacijos ir politinės priespaudos Ispanijoje brendo nauja fotografijos samprata. Fotografija siekė būti ne vien vaizdų įamžinimo priemone, bet ir savarankišku menu, gebančiu kelti nepatogius klausimus.
Nuo pagražintos tikrovės – prie žmogaus
XX a. pirmojoje pusėje Ispanijos fotografijoje dar buvo ryški piktorializmo įtaka. Šios krypties atstovai fotografijas kūrė tarsi tapybos ar grafikos darbus, dažnai išaukštindami tradicijas, kraštovaizdį ir idealizuotus žmonių paveikslus.
Šeštajame ir septintajame dešimtmečiuose iškilusi fotografų karta pasuko kitu keliu. Jai rūpėjo miestų kaita, socialinė nelygybė, paprasto žmogaus gyvenimas ir prieštara tarp tradicijų bei modernėjančios visuomenės.
Parodos kuratoriaus Nikolaso Ljorenso Lebo (Nicolás Llorens Lebeau) teigimu, fotografija ne tik parodo savo laiko tikrovę, bet ir skatina ją permąstyti. Jis mato prasmingą ryšį tarp ispanų fotografų laisvės paieškų ir M. K. Čiurlionio kūrybos, stiprinusios lietuviškąją tapatybę carinės Rusijos valdymo metais.
Vardai, pakeitę Ispanijos fotografiją
Tarp parodos autorių – penki Ispanijos nacionalinės fotografijos premijos laimėtojai: Garielis Kualjado (Gabriel Cualladó), Chuan Kolom (Joan Colom), Karlos Peres Sikjer (Carlos Pérez Siquier), Ramon Macat (Ramón Masats) ir Alberto Šomer (Alberto Schommer). Taip pat pristatomi Francesk Katala-Roka (Francesc Català-Roca), Ksavje Mizeraks (Xavier Miserachs), Oriol Maspons (Oriol Maspons), Rikar Tere (Ricard Terré) ir kitų fotografų darbai.
1956 m. Almerijoje įkurtas žurnalas AFAL tapo reikšminga šios kartos susitikimo vieta. Jis telkė menininkus iš įvairių Ispanijos kraštų, skatino bendrauti su užsienio fotografais, o 1958 m. pasirodęs Ispanijos fotografijos metraštis padėjo plačiau paskleisti jų kūrybą.
Šis laikotarpis įtvirtino dokumentinę, žmogui artimą fotografiją – ne valdžios kuriamą pasakojimą apie šalį, o gyvą jos kasdienybės liudijimą.
Fotografijos kaip epochos liudytojos reikšmė atsiskleidžia ir Lietuvos meniniame pavelde. Apie tai primena Alkas.lt pristatytos Jano Bulhako Vilniaus fotografijos bei Antano Sutkaus kūryba.
Atidarymas ir kuratoriaus paskaita
Parodos atidarymą lapkričio 12 d. lydės flamenko šokėjos Elenos Tello Dobilaitės šokis „DUELE“ pagal Patricijos Karion Kosta (Carión Costa) choreografiją. Šokėja vilkės specialiai renginiui kuriamą Rimos Pocevičienės kostiumą.
Lapkričio 13 d. 16.30 val. parodos kuratorius N. Ljorenso Lebo skaitys paskaitą apie moderniosios Ispanijos fotografijos raidą, avangardą ir Franko režimo įtaką menui. Paskaita vyks ispanų kalba, bus verčiama į lietuvių. Dalyvavimas nemokamas.
Parodą rengia Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus ir „ValenciaPhoto“. Ji veiks iki 2027 m. vasario 28 d. Atidarymas nemokamas, kitomis dienomis paroda lankoma su muziejaus bilietu. Muziejaus adresas – V. Putvinskio g. 55, Kaunas.
