Lietuvoje – brandi vasara. Prasideda javapjūtė, jau kertami ankstyvųjų veislių kvietrugiai, rugiai, žieminiai rapsai. Ateina metas, kai žemės ūkio kraštovaizdis keisis iš esmės.
Tokie pokyčiai gali turėti įtakos kai kuriems gyvūnams – javapjūtės metu, kaip ir per šienapjūtę, žūsta nemažai paukščių jauniklių, kiškiai, stirnos ir jų jaunikliai.
Šių žūčių galima išvengti palyginti paprastomis priemonėmis – teisingai planuojant javų kirtimą ir baidant gyvūnus. Kadangi prie kombainų sunkiau įruošti baidymo įrangą, kokia paprastai rekomenduojama prie šienapjovių (per žolę prieš dalgį braukiančia sunkią grandinę), būtina kitaip organizuoti javų ėmimą. Javai turėtų būti būtinai kertami iš lauko vidurio, kad gyvūnai galėtų pasitraukti į saugias vietas. Javus kertant nuo lauko pakraščio, gyvūnai susirenka lauko vidury ir dažniausiai žūsta ar būna sužalojami.
Prieš javapjūtę iš vakaro ar anksti rytą gyvūnus iš javų gali išbaidyti medžioklės plotų medžiotojai. Ūkininkai šiems tikslams gali pasitelkti ir kitus pagalbininkus.
