Viename iš populiariausių socialinių tinklalapių kilo diskusija: uždaryti ar atgaivinti Kauno zoologijos sodą? Diskusijos dalyviai reagavo labai emocianaliai, o dauguma, atvirai buvo linkę “gelbėti eksponatus” – uždaryti. Lietuviai atsiliepė ir iš užsienio – parodė iniciatyvą organizuoti pagalbos akcijas tolimose šalyse, tokiu būdu padėti Kauno
zoologijos sodui.
Lietuvos zoologijos sodas, dėl prastos būklės, neteko Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacijos (EAZA) visateisio nario status. Norint atgauti statusą sodas privalo per 5 metus pašalinti asociacijos įvardytus trūkumus. Šių darbų koordinavimui paskirtas mentorius J. J. Lesūras (Jean-Jacquesas Lesueuras) dirbantis Atėnuose įsikūrusiame Atikos zoologijos parke.
Pasak Lietuvos zoologijos sodo direktoriaus Aurimo Didžioko, mentorius ne tik prižiūrės vykdomus darbus, tačiau bus tarsi tiltas tarp zoologijos sodo ir asociacijos.
“Zoologijos sodo rekonstrukcijos darbai jau pradėti. Šiuo atveju, tikrai džiaugiamės turėdami galimybę dirbti kartu su tokiu žmogum, kaip J. J. Lesūras. Jis mums tarsi savotiškas ramstis, žinių bagažas, tad jo nuomonę vertinam ir tikimės, jog greitu laiku kartu pasieksime itin gerų rezultatų.” – pasakoja A. Didžiokas. Direktorius neslepia, jog norint atgaivinti zoologijos sodą bei pagerinti gyvūnų gyvenimo sąlygas reikia atnaujinti visą sodo infrastruktūrą. Tačiau, tam reikalingos didžiulės lėšos, kurių deja, Valstybė šiuo metu neturi ir negali skirti.
“Šiuo metu, mūsų pagrindinės lėšos yra iš programų, tačiau jų pakanka tik gyvūnų išlaikymui bei algų išmokėjimui. Kitaip sakant, mes išgyvename, tačiau netobulėjame, zoologijos sodas po truputį nyksta. Tam, kad būtų galima atnaujinti didžiąją dalį sodo pastatų ir pagerinti gyvūnų laikymo sąlygas, bandysime gauti lėšų iš europos Sąjungos fondų”.
Lietuvos zoologijos sodui paskirtas mentorius vadovauja Atėnuose įsikūrusiam Atikos zoologijos sodui. A. Didžiokas sutinka, jog šio sodo būklė yra nepalyginamai geresnė nei Lietuvos zoologijos sodo, tačiau teigia, jog egzistuoja ir tam tikri rodikliai, kurie leidžia šiltų kraštų sodams lengviau funkcionuoti.
“Žinoma, mes atsižvelgiame į tokius rodiklius, kaip itin panašus sodo dydis, į faktą, jog ten gyvena daugiau gyvūnų ir dirba gerokai mažiau darbuotojų, arba jog lankytojų skaičius skiriasi trigubai. Į šiuos duomenis mes ne tik atsižvelgiame, bet ir juos analizuojame, bandome tam tikras praktikas pritaikyti ir mūsų įstaigos veikloje”.
Lietuvos zoologijos sodo direktorius teigia, jog šiuo metu visuomenės pasitikėjimas yra pats svarbiausias ir pagrindinis siekis. Tačiau tartis kiekvienu klausimu su visuomene yra neįmanoma, nes egzistuoja daug teisinių ar specialistams žinomų dalykų, kuriais jie, kaip įstaigos atstovai, turi vadovautis. Tuo tarpu visuomenė dažnai labiau pasikliauja emocijomis. Tačiau direktorius neslepia vilčių, greitu laiku, ne tik atgaivinti zoologijos sodo veiklą, bet ir kiek įmanoma pagerinti nuolatinių sodo gyventojų gyvenimo sąlygas.
