Lietuvoje įsibėgėja pavasario sodininkystės darbai, o parduotuvių lentynos pamažu pildosi įvairiausių augalų sodinukais. Esant tokiai gausai pasirinkimo, natūraliai kyla klausimas – kaip išsirinkti ne tik gražų, bet ir kokybišką, sveiką augalą? „Maximos“ atstovė dalinasi patarimais, kaip pasirinkti sodinukus, kurie ne tik džiugins akį, bet ir ilgai žydės.
Pasak „Maximos“ Vaisių ir daržovių pirkimo skyriaus vadovės Julijos Butkevič, geras sodinukas yra ne tas, kuris labiausiai patraukia akį, o tas, kuris sėkmingai prigis ir augs. Norint tokį sodinuką atpažinti, pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į tai, kas nematoma iš pirmo žvilgsnio – šaknis.
„Kokybiško augalo šaknų sistema turi būti stipri, gyvybinga, drėgna, bet ne per šlapia – be puvinio ar pelėsio požymių. Jei augalas vazone, svarbu įsitikinti, kad šaknys nebūtų susisukusios žiedu – tai paprastai yra ženklas, kad augalas inde laikytas pernelyg ilgai ir gali sunkiau prigyti“, – pasakoja J. Butkevič.
Ji priduria, kad dažna nepatyrusių sodininkų klaida – rinktis aukštus sodinukus, manant, kad tai rodo jų gyvybingumą.
„Dažnai jie yra išauginti nepakankamai apšviestoje vietoje ir aukštesni yra būtent dėl to, kad turėjo intensyviau stiebtis į šviesą ir dėl to gali sunkiau prigyti. Rinktis kaip tik reikėtų žemesnius, bet tvirtus, kompaktiškus sodinukus“, – pataria „Maximos“ Vaisių ir daržovių pirkimo skyriaus vadovė.
Ne mažiau svarbi, pasak jos, ir bendra augalo būklė: lapai turi būti be spalvos pakitimų ir dėmių, „neapkramtyti“. Stiebai – tvirti, be įtrūkimų ir kitų pažeidimų, nes net ir nedideli defektai gali signalizuoti apie ligas ar kenkėjus. J. Butkevič priduria, kad paprastai geriau prigyja ir neperaugę bei neperžydėję sodinukai, lyginant su jau pražystančiais ar, juo labiau, stipriai išsiskleidusiais žiedais.
Aiški augalo veislė – garantija, kad gausite būtent tai, ko tikitės
Renkantis augalus, būtina atkreipti dėmesį ir į jų ženklinimą. Aiškiai nurodyta augalo veislė, kilmė, priežiūros patarimai – ne formalumas, o svarbi informacija, leidžianti suprasti, ką iš tiesų perkate.
„Praktiškai visi mūsų siūlomi augalai yra atkeliavę tiesiai iš augintojų ir yra pažymėti Europos Sąjungos (ES) sertifikatais. Tai reiškia, kad pirkėjas gali būti tikras tiek dėl jų kokybės, tiek dėl veislės autentiškumo“, – pabrėžia J. Butkevič.
Pasak jos, tik licencijuoti sodinukai užtikrina, kad įsigysite būtent savo norimą augalo veislę, atitinkančią aprašymą ir pasižyminčią apibrėžtomis savybėmis. Ji atkreipia dėmesį, kad, perkant iš neaiškių pardavėjų, visuomet išlieka rizika, kad sodinukai neturės tinkamų sertifikatų, bus prastesnės kokybės, apkrėsti ligomis bei kenkėjais ar tiesiog su supainiotomis etiketėmis.
Iš sodininkystę mėgstančių žmonių dažnai galima išgirsti nuomonę, kad augalo kokybę geriausiai parodo jo kaina – neva kokybiški augalai tiesiog negali būti pigūs. J. Butkevič sako, kad tai – netiesa. Pasak jos, svarbiausia kokybiškam augalui – patikimas tiekėjas, aiški kilmės vieta, išsami informacija su reikalingais sertifikatais ir pati sodinuko kokybė.
Pavasario populiariausių augalų priežiūra
Pavasarį tarp populiariausių augalų išlieka nebrangūs bei tautiečių itin mėgstami rododendrai, našlaitės ir pelargonijos. Kad bet kuris iš jų tinkamai prigytų, taip pat reikia prisiminti keletą svarbių detalių.
„Rododendrams svarbiausia – tinkama dirva. Jie geriausiai auga rūgščioje terpėje, todėl verta rinktis specialiai jiems pritaikytą substratą – rododendrams skirtų žemių šiuo metu galima rasti mūsų parduotuvėse vykstančioje „Sodo mugėje“. Tinkamai parinkta dirva gali lemti ne tik tai, ar augalas prigis, bet ir kaip gausiai žydės“, – pabrėžia „Maximos“ Vaisių ir daržovių pirkimo skyriaus vadovė.
Našlaitės, pasak jos, yra vienos atspariausių ankstyvo pavasario gėlių, tačiau ir jas renkantis reikėtų atkreipti dėmesį – kad būtų sveikos, neperaugusios, su nepažeistais lapais. O pelargonijos, nors ir atrodo tvirtos, yra gana jautrios temperatūros svyravimams, todėl svarbu rinktis stiprius, gerai išsivysčiusius šių gėlių sodinukus, kad jie sklandžiai prigytų.
Parengta pagal „Maximos“ pranešimą
Šįmet labai apšalo persikai, kai kurie galimai nušalo neišleidžia jokio lapelio iki šiol… Ankstyvosios slyvos apšalo mažiau. O štai žemaūgės vengriškos ir kanadietiškos trešnės pukiausiai atlaikė šalčius net ir nebalintos ir neaprištos.