Toks klausimas man kilo stebint referendumui skirtą televizijos laidą, kurioje buvęs Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas atvirai ir „kietai“ agitavo žmones jame nedalyvauti. Man nekilo klausimo dėl to, kad jis pats atsisako vykdyti savo, kaip piliečio, pareigą. Negalėjo kilti abejonių ir dėl to, kad jis ir kitus mūsų šalies žmones ragina nedalyvauti pilietinės valios išreiškime. Bet kuriam politiniu gyvenimu besidominčiam žmogui akivaizdu, kad toks kalbėjimas ir veikimas viešojoje erdvėje reiškia de facto pilietybės atsisakymą. Jei asmuo nevykdo savo pilietinės pareigos, jis faktiškai „nusipilietina“. Tokia persona realiai tampa NEPILIEČIU bent jau pagal vieną požymį. Taigi, kodėl jis taip pasielgė?
Tikras pilietis domisi savo pilies, savo valstybės reikalais, jis pasiruošęs savo pilį ginti ne tik nuo fizinių, taip pat ir karinių pavojų. O juk egzistuoja ir nefizinės, neapčiuopiamos grėsmės – realios padėties, bendrojo gėrio nesuvokimas, negebėjimas veikti solidariai bendro tikslo labui ir pan.
Bet jei individui pilies, t.y. valstybės reikalai nesvarbūs, jei jis nedalyvauja piliečių sueigose ir pan., jis nusišalina nuo savo pilietinių pareigų. O kas, jei toje sueigoje susirinks tik pilies priešų agentai, svetimų samdyti žmonės ir nubalsuos, kad pilies ginti nereikia, ją reikia atiduoti svetimiems? Nedalyvaudamas piliečių sueigoje pilies gyventojas prisideda prie to, kad pilį perimtų ir ją toliau valdytų svetimi. Akivaizdu, kad savo nedalyvavimu tas gyventojas griauna pilies galias išgyventi, apsiginti.
Tikiuosi, šis sąlyginis pavyzdys įtikino jei ne visus, tai daugumą skaitytojų, kad nedalyvavimas bendrojo, viešojo pasirinkimo procedūroje gali reikšti ne tik „nusipilietinimo“, bet ir bendro reikalo – respublikos išdavystę. Ir kad tai – ne politiko, o antipolitiko bruožas. Turiu galvoje tą atvejį, kai agituojama nedalyvauti piliečių sueigoje. Duotu atveju referendume dėl žemės, dėl pačios referendumo procedūros palengvinimo.
Verta turėti galvoje tai, kad yra skirtumas, kai į referendumą neateina gyvenimu pilyje nusivylę, pilietiškai degradavę pilies gyventojai ir „aukštuomenės“, „bajorų“ atstovai. Jie yra formalūs ar/ir neformalūs pilies gyventojų lyderiai. Nuo jų kalbėjimo ir veikimo būdo dideliu, jei ne lemiamu, mastu priklauso pilies–valstybės išgyvenimo perspektyva. Jeigu lyderiai žmonių netelkia bendram tikslui – valstybės išgyvenimui ir gerovei, jie faktiškai prisideda prie jos griūties. Jie yra antipiliečiai. Ir atvirkščiai – jeigu pilies-valstybės „aristokratija“ (gr. aristos – geriausias, kratos – valdyti) elgiasi pilietiškai, gina bendrus pilies-valstybės interesus, telkia visus gyventojus bendrojo gėrio – saugumo, gerovės – labui, pilis yra stipri. Vadinasi, pajėgi apsiginti. Apsiginti nuo karinių, energetinių, informacinių ir kitų grėsmių.
Taigi, V.Landsbergis ir jo aplinka savo raginimais nedalyvauti referendume neabejotinai griauna pilietinės visuomenės pamatus Lietuvoje, nes skatina gyventojų pilietinę apatiją. Kas kita, jeigu jis būtų pats atėjęs ir raginęs kitus ateiti ir balsuoti „prieš“. Taip jis realizuotų savo, kaip piliečio, teisę ir pareigą pareikšti savo nuomonę svarbiais valstybės gyvenimo klausimais, bei paraginti tai daryti kitus. Juk jis nėra eilinis pilies gyventojas – jis politinis „bajoras“.
Šia prasme prezidentė D.Grybauskaitė, Seimo pirmininkė L.Graužinienė ir premjeras A.Butkevičius atliko savo pilietinę pareigą – dalyvavo referendume. Kaip jie balsavo – tai jų asmeninio apsisprendimo klausimas. Tačiau niekas jų negali apkaltinti pilietinio sąmoningumo griovimu.
O V.Landsbergio atveju išlieka klausimas: KODĖL jis de facto atsisakė Lietuvos pilietybės? Gal tai nuoširdus situacijos nesuvokimas? O gal tai – priešiškų mūsų šaliai jėgų įtaka žinomo politiko veiksmams? Manau, atsakyti į šiuos klausimus gali tik pats profesorius.
Kai gegužės 25-ąją vykusiuose Europos Parlamento rinkimuose kandidatavo V.Landsbergio anūkas Gabrielius Landsbergis, konservatorių patriarchas apie piliečių dalyvavimą demokratiniuose procesuose kalbėjo visiškai priešingai. Tada V.Landsbergis net buvo prakalbęs apie tai, kad privalomas balsavimas su baudomis ignoruojantiems rinkimus esą paskatintų labiau susimąstyti apie pilietinę visuomenę.
Citata iš “Šiaulių kraštas”.
Bet piliečiai vistiek akli, kurti ir dar nežinau kokie. Renka landsbergius ir landsbergistus nors tu jiems ką.
Ir toliau rinksime. O pilietinę pareiga V.Landsbergis (telaimina Viešpats jo darbus) ir mes Jo ištikimieji šalininkai atlikome visu šimtu procentų. Lietuvio pilietinė pareiga, visų pirma — žlugdyti Lietuvai priešiškas užmačias, galinčias susilpninti Lietuvos valstybingumo pagrindus.
Tas referendumas buvo skirtas išstumti mus iš ES, o tai reiškia — susilpninti mūsų valstybingumo pozicijas. Tokiame referendume tikram piliečiui nevalia, nes tai būtų nebylus pripažinimas, jog silpninti mūsų valstybingumą kažkas išvis turi teisę. Savo boikotu to referendumo, mūsų Valstybės Atkūrėjas ir mes sužlugdėme priešų kėslus ir apsaugojome Valstybę.
Pritariu Jums, nes aš panašiai galvoju. Kol pas mus nebėra pilietinės visuomenės, referendumai gali nuvairuoti ir ė rytus.
Suprantu kad su tokiais kaip tamsta nepadiskutuosi. Tad is karto sakau, kad sis komentaras ne jums… (jis tiems kas skaito ir dar nelabai isigilines kimba ant tokiu kaip tamsta pastebejimu)
Pilietine visuomene butent ir kuriama leidziant jai dalyvauti valstybes valdyme. Dalyvauti tai reiskia ne tada kada valdzia to nori( kai valdzia organizuoja rinkimus- tai neateje smerkiami, o kai tai iniciatyva is ‘apacios’- patys ragina neiti.!!!..), o kada yra reikalas. Jau vien tas faktas, kad buvo surinkta reikiamas parasu skaicius ir referendumas buvo surengtas iniciatyva is ‘apacios’, rodo klausimo aktualuma. Ir raginimas neiti yra nieksingumo ir bailumo virsune. Jei nepritariate nuostatoms- ne beda. Tam balsavimo lape buvo punktas NE. Bet raginti neiti…. Tai ir yra pilietines visuomenes zlugdymo pavyzdys, kuris byloja tik apie viena: valdzia issigando, laabai issigando. Ir issigando ji tikrai ne keliamu klausimu. Koks jiems skirtumas, jie vistiek ‘gerai gyvens’ Issigasti jie galejo tik vienos galimybes: kad tauta pajus jega dalyvauti politiniame gyvenime ir realiai prades reikalauti priesrinkiminiu pazadu vykdymo. Jei ivyksta sis referendumas (tegu ir pasakys tauta NE, bet jei ivyksta), valdziai savo vadovaujama padeti jau reikes dalintis su tauta… Vat sito jie ir issigando, butent pilietiskos visuomenes. Butent todel ‘profesorius’ ir visa kita sutve agitavo uz boikotavima o ne uz pasakyma NE. Kad referendumas is viso neivyktu, kad tauta neigautu pasitikejimo savo jegomis ir nepradetu realiai dalyvauti valstybes valdyme (kaip Sveicarijoje). O cia kazkas bando skiesti apie pilietine visuomene… kai valdzia jos labiausiai ir bijo
Pralaimejimas akivaizdus, ir, deja, ji vertinti tik taip ir galima: tauta neislaike egzamino (net nesvarbu kaip butu nubalsave: TAIP ar NE, esme buvo ar yra pakankamai jegos) ir praleido istorine galimybe pradeti realiai dalyvauti savo valstybes valdyme
profesoriaus pastebėjimas apie nepolitiką.
dalyvavimas agitacijoje i EP, kur bolotiravosi jo anūkas yra akivaizdi nepotizmo apraiška.
Jokio ten nepotizmo. Nepotizmas būna tada, kai artimas giminaitis skiriamas į nerenkamas pareigas. O čia pareigos renkamos ir tik nuo rinkėjų priklausė, bus ar ne išrinktas. Asmeniškai aš pareitingavau Gabrielių Landsbergį į pirmą sąrašo poziciją iš žemesnės.
Referendumo biuletenyje įrašyta: “2014 m.birželio 29 d. Lietuvos Respublikos privalomasis referendumas”.
Suprantama, kad kiekvienas sąmoningas Lietuvos Respublikos pilietis privalėjo dalyvauti šiame reginyje. Ir turėtų būti griežtai pasmerktas kiekvienas išdrįsęs viešai agituoti prieš šalyje rengiamą piliečiams PRIVALOMĄ renginį!
Tad V.Landsbergiui turėtų būti GĖDA!
Jokios gėdos! Šventvagystė būtų buvusi jame dalyvauti tame Rusijai naudingame referendume. Mes jį sužlugdėme ir tuo didžiuojamės.
patvirtinsi ta ir tyrejui? Na, kad zlugdete, kad trukdete realizuoti pilietines teises.
Referendumo įstatymas.2 str., 2 dalis:
“Referendume nedalyvauja piliečiai, kurie teismo pripažinti neveiksniais”
Piliečiai nedalyvavę referendume, ruoškit teismo pažymas apie neveiksnumą : )
oho,85% neveiksniu )
grauzimiene ,,patiko” )pati pasiunte referenduma myriop,o paskui vaidina piliete )
grauziniene
Tiesiog Lansbergis galejo visiems pasakyti eikite balsuoti ir zymekite NE. Taip nebuvo pasakyta. Kodel ?
Nes valdžios tikslas buvo kad referendumas neįvyktų dėl mažo aktyvumo. Tai buvo vienintelis jų šiaudas. Jie labiausiai bijojo, kad referendumas visgi įvyks, jei tik ateis dauguma.
Matai — jei ateisi į referendumą ir tegul pažymėsi kad ir NE, tai reikštų jog toks referendumas toks pat kaip ir kiti anksčiau buvę. Bet gi yra ne taip. Jei ankstesnieji referendumai, šiaip jau, buvo skirti Lietuvos valstybingumui stiprinti, tai šitas atvirkščiai. Dalyvauti jame, reikštų, kad nebyliai pripažįstame, jog visiškai morališkai teisėta kelti iniciatyvas priešiškas mūsų Valstybei ir net teikti jas referendumui. Tai jau ne! Tokias iniciatyvas teikti referendumui yra šventvagystė, paties referendumo instituto išniekinimas ir tikras pilietis tokį privalo tik boikotuoti.
Tėvynės išdavystė yra netgi tokius paistalus kaip paties rašyti.
Ne. Tėvynės išdavystė yra rengti referendumus, kurie labai mieli Rusijai.
Tu katalikas ar lietuvis? Žemės pardavimo užsieniečiams įteisinimas kaip tik ir naudingas Rusijai, nes per ofšorus kur nors Kipre ar Liuksemburge, per perkamas kai kurių ES šalių pilietybes rusai irgi galės nusipirkti žemės. Latvija tam pavyzdys. Taigi, apsilažalinai su savo “argumentais”.
Mūsų žemė Rusijai mažiausiai reikalinga. Rusijai reikia tik mūsų valstybingumą likviduoti, o tam labai tinka ir tokie referendumai vedantys į sutarčių laužymą ir teisinį konfliktą su ES, tai jau mūsų pašalinimo iš ES provokavimas, o tai reiškia, mūsų valstybingumo pozicijų silpninimas. Ko ir reikia rusams.
Aišku, kad Rusija tos žemės nesupirkinės, nors tokia galimybė dabar atsirado, po neįvykusio referendumo. Aišku, kad kai Rusijai prireiks, ji paims visą Lietuvą. Bet esmė tame, kad referendumo priešininkų argumentas, jog žemės pardavimas užsieniečiams sulaikys Rusiją yra nieko vertas.
Tai kad tokio argumento nė vienas priešininkas ir neišsakė, nebent koks paskambinęs radijo klausytojas, argumentai buvo kur kas kvalifikuotesni.
Kaipgi, kaipgi, tai vienas iš pagrindinių referendumo priešininkų “argumentas”. Beje, jokių argumentų priešininkai nepateikė. Tik melą ir demagogiją.
Atsakau Robkei.
Visuomenės apklausos aiškiai rodė, kad didžioji apklaustųjų dalis pritaria Konstitucijos pataisoms.
Vadinasi vienintelis būdas sužlugdyti referendumą buvo įžūlus raginimas nedalyvauti jame.
Jeigu jau kalbėti bokso terminais – jie ėmė smūgiuoti žemiau juostos.
Belieka Briuselio bajorui Lenzbergiui išlieti paminklą – ir į Grūto parką !
Maža ką galima raginti, vien raginimo ne gana, reikia dar įtikinti, įkalbinėti, kaip išsireiškė vienas iš tų referenduminikų. Reiškia referendumo priešininkų įkalbinėjimai pasirodė daug įtikinamesni ir svaresni už tų to šventvagiško referendumo iniciatorių užkalbinėjimus.
Jokio įtikinėjimo iš referendumo priešininkų nebuvo. Buvo informacinė blokada, o kai jos nepavykdavo išvengti, tai šmeižtas, melas ir gąsdinimai.
Blokada?! Gasdinimai?! Kokie?! Šliužas, Panka, Kuolys ir visa govėda kitokių veikėjų (visų net pavardžių neįmanoma atsiminti) nuolat eteryje šmėžuodavo. Kas jų nematė ir negirdėjo? Čia jau net neklausantis negalėjo neišgirsti. Ko dar reikėjo? O referendumo priešininkai kalbėjo argumentuotai, kvalifikuotai ir dalykiškai. Kas specialiai neužsikimšo ausų tas girdėjo (rezultatai akivaizdžiai byloja, jog tikrai dauguma girdėjo). Kas dėl gąsdinimų tai tai tokių buvo, bet tik iš referendumininkų pusės, konkrečiai iš Šliužo. Tas rekomendavo nušauti žemę užsieniečiams pardavusius, o dar anksčiau siūlė jų kapuose nelaidoti. Ar ką nors panašaus kalbėjo referendumo priešininkai?
Gal pasakos, kad išmes iš ES ne gąsdinimas? Gal pasakos, kad atims išmokas ar reikės grąžinti ES lėšas ne gąsdinimas? Melagingi gąsdinimai.
Nesek pasakų. Informacija apie referendumą buvo blokuojama, pagal įstatymus numatyta galimybė referendumo iniciatoriams pasinaudoti valstybiniu TV ir radijumi buvo ribojama (laidas rengiant nepalankiu laiku) ir netgi neduotas eteris. Nesek pasakų, kad referendumo rengėjai šmėžavo eteryje. Jie ten buvo rodomi tik tam tikrame kontekste – kaip kone valstybės priešai. Pankos čia nekišk, nes jį rodo dažniau ir visai ne referendumo kontekste.
Dar kartą kartoju, kad referendumo priešininkai jokių pagrįstų argumentų, kodėl reikia parduoti žemę nepateikę, o jų “dalykiškumas” susivedė į “rusai puola” lygio emocijų kaitinimą ir MELĄ, dezinformaciją ir šmeižtą. Taip, Šliužas labai teisingai perfrazavo žodžius iš filmo. Išdavikai turės atsakyti ir netgi savo galva (teismas – mirties bausmė).
Visiškai pritariu N.O valdžios vyrai,ypač opozicija,panaudojo visus administracinius resursus blokuoti referendumą.
vieną metą profesorius buvo priartėjęs prie autoritarinio vaidmens; nereikia stebėtis – kam piliečiai, jei yra protinguoliai politikai. Jis ir jo partija ilgai miegojo dėl žemės reikalų; rasime ir kitų pramiegotų dalykų.
Puikus straipsnis.
Nieko čia puikaus, tik primityvi demagogija neturinti jokios gilesnės logikos. Profesorius V.Landsbergis yra mūsų Valstybės atkūrėjas (telaimina Viešpats darbus jo) ir Jo įžvalgos visada pasitvirtina.
Lietuvio vardo nevertas žmogus siekia išnaikinti Lietuvą, panaikinti Lietuvos pilietybe, pasiekti, kad lietuvių tautybės Lietuvoje būtų ne daugiau 60% ir žemės ūkyje Lietuvoje dominuotų stambūs užsieniečių ūkiai, kuriuose dirbtų lietuviai runkeliai. Pensininkus, kurie stovėjo Baltijos Kelyje bandoma išmarinti badu, jaunimą išvaikyti į užsienį. Tai pagrindiniai fliuxus judėjimo atstovo, demagogo Vytauto Landsbergio siekiai.
Na Jūs čia davėt fanatikams malkų, šaunuolis. Dauguma Lietuvos žmonių galvoja taip pat (tai rodo ir niekiniai referendumo rezultatai), tačiau jie net nežino apie tokio portalo egzistavimą, todėl čia ir giedama viena giesmelė… Balsuoti neinant balsuoti – taip pat pozicija.
Dauguma iš viso nieko nemano, kaip parodė referendumo aktyvumas. Jie nėjo ne dėl to, kad būtų buvę prieš referendumą, o dėl to, kad buki ir tūpi, nieko nesidomi ir nežino. Kadangi informacija apie referendumą buvo blokuojama ir negatyvi, tai jis ir neįvyko. Lygiai taip pat būtų neįvykęs ir referendumas dėl ES, bet čia valdžia metė visus savo resursus, ir tai be skalbimo miltelių ir alaus jis būtų neįvykęs.
saunuolis, Rimai, davete megztoms beretems, dievinancioms savo totema, malku, ivardydamas daiktus tikrais vardais
Į šiuos klausimus gali atsakyti kiekvienas, kas šiek tiek pasidomės internete, kodėl yra superkamos žemės ir teritorijos., geriausiai viską sustato į vietas (taip pat ir šį klausimą) dokumentinis tyrimas “Valdžios Žiedas”
Kokia dar gali būti PILIETINĖ pareiga – Tautos Referendumas ! !!?? – kurį inicijuoja Prorusišios struktūros …!?! Sorry!!! Apsidairykite ponas prof. P. Gily – kokioje visuomenėje ( aplinkoje ) gyvenate … Ir neklaidinkite žmonių – apsimetinėdamas ” nekaltu vaikučiu ” – kuris “NIEKO NEŽINO ” …. Cha! Cha! Cha!
Tai svieto perejuno bruozas,o ne patriotiskumo.
Krito “V.L. veidu į srutas” ir dar tempia paskui save kitus piliečius, kurie gal ir būtų atėję balsuoti, jei ne baisi agitacija “neiti balsuoti”. Tie patys žmonės, eidami balsuoti, išrinko anūkėlį, aprūpino geru atlyginimu, patogia buitimi. Kitą kartą gal jie irgi neis balsuoti ir neišrinks anūkų į gerai apmokamus postus.
Ačiū prof. Gyliui už tiesos žodį.
manau,kad konservatoriai paaukojo savo pilietiškumą iš praktinių sumetimų:juk balsuojančius ir boikotuojančius lengva sutikrinti,o kaip patikrinti balsuojančius?
manau,kad konservatoriai paaukojo savo pilietiškumą iš praktinių sumetimų:juk balsuojančius ir boikotuojančius lengva sutikrinti,o kaip patikrinti balsuojančius?
Landsbergis dar per žioplai pasirodė, kad sutiko su parašų skaičiaus sumažinimu iki 100000 tūkst. Juk tai ypač pavojingas politinis žingsnis. Taip atsirastų teisinė galimybė (mechanizmas) imtis priešiškoms jėgoms atplėšti Lietuvos teritorijos dalį su visomis nenorimomis parduoti žemėmis…
Kiek galima tas pačias nesąmones rašinėti? Parašas tai ne referendumas.Negi manai, kad visos Lietuvos referendume žmonės balsuotų už autonomininkų siūlymą? O jei ir balsuotų už, tai tokia tautos valia.
Jau rašiau apie tai daug sykių, tačiau galiu pakartoti, kad paties galvojimas yra, kaip šachmatininko nematančio toliau vieno ėjimo…
Žinoma, kad visa Lietuva už autonomininkų siūlymus nebalsuotų, tačiau yra taip, kad galėtų rastis teritorijos dalių, kuriose už juos būtų balsuota. Kokia korta tada referendumu būtų duota į rankas Lietuvos draskytojams, manau, aiškinti nereikia. Taigi, akivaizdu, prie ko vestų pasišovėlių Lietuvą valdyti referendumais trumpas protas… Be to, toks valdymas prieštarautų, o to teisiškai negali būti, Konstitucijos raidei ir dvasiai (!!!).
Referendumais valdyti nesiuloma, ir negirdejau kad kas butu siules. Kitas dalykas, kad ‘Konstitucijos dvasia’ garantuoja tautai sia teise, ir kartais (svarbiais klausimais) tauta ja gali pasinaudoti (kai valdziai to reikia- ji nesikuklindama ta teise tautai primena 🙂 ).
O reikalingu parasu skaiciu butina sumazinti, nes barjeras padarytas itin aukstas(kiek zinau nelabai kur toks ir yra) ir situacija gaunasi nejuokinga: praktiskai arklys, bet… nepasikelia. T.y. referenduma surengti ‘is apacios’ itin sudetinga. Gasdinate baubu kurio nera.
Taigi užsiciklinęs esi pats. Lietuvoje nėra numatyta jokių teritorinių (savivaldybių lygmens) referendumų. Tik valstybiniai. O jo rezultatai skaičiuojami visos šalies mastu. Jokio teisinio pagrindo NĖRA daliniais (atskirų apylinių) referendumo rezultatais ką nors įrodinėti. Dar kartą sakau, kad jei pribręs reikalas steigti autonomiją, tai ją paskelbs savivaldybės ar lenkų kažkoks tai sudarytas “organas”. Nes tam yra kur kas rimtesnis tarptautinis precedentas Kosove ir berods kažkokio tai tarptautinio teismo išaiškinimas, kad dalies šalies teritorijos nepriklausomybei skelbti nereikia jokio centrinės šalies valdžios pritarimo. Ir ką Krymo atveju Vakarai ignoruoja.
Apie teisinius dalykus galima kalbėti ir susikalbėti tik teisine kalba… Be to, bet kuriuo atveju yra reiklingas ir atitinkamas dalyko, apie kurį kalbama, supratimo lygis. Šiuo atveju pačiam, o taip LosAngeles stinga ir vieno ir kito…
Taigi, gaunasi tuščias laiko gaišinimas, jei komentarų tikslas nėra žmonių balamūtinimas…
Apie politinius tik politine, apie ekonomiją tik ekonomine ir t.t. Galiausiai niekas su niekuo nesusikalbės. Grįžtant prie 100 tūkst. parašų – parašai tai ne referendumas.
Teisiniu supratimu referendumas prasideda nuo iniciatyvos įregistravimo VRK.
Moralinė panika (angl. Moral panic) — socialinis fenomenas, apibūdinamas kaip masinės isterijos plitimas visuomenėje dėl kažkokio reiškinio, dalyko ar pan. (ideologijos, visuomenės vystymosi tendencijos, žmonių grupės ar vieno žmogaus) neva, grasinančio visuomenės saugumui ar jos moralinėms vertybėms.
Moralinės panikos esmė yra sukelti nesutarimus ir socialinę įtampą. Svarbiausias ir centrinis nesutarimų klausimas (kodėl būtina parduoti žemes?) yra slepiamas, todėl sprendimas ir sutarimas yra neįmanomi.
Terminas atsirado anglų kalboje 1830 metais The Quarterly Christian Spectator. Moksliniai šio reiškinio tyrimai prasidėjo 1972.
Moralinės panikos pavyzdžiai – raganų medžioklė viduramžiais, žydų pogromai, makartizmas, etc. Moralinė panika dėl „griūvančio valstybingumo ir pažeidžiamų įsipareigojimų es“ paveikė referendumo rezultatus.
Pagrindiniai moralinės panikos bruožai:
– Visuomenės įtikinimas, kad kažkokios socialinės grupės (šiuo atveju Šliužas, Panka ir kt.) elgesys, neigiamai veikia visuomenę.
– Minėtos grupės demonizavimas, aiškus skirstymas į „mes“ (teisingieji liberalkonservai) ir „jie“ (prorusiški išdavikai).
– Reikalavimas „nedelsiant imtis griežtų priemonių“) – kaip taisyklė, neadekvačių savo griežtumu realiai grėsmei, kurią sukelia minėta grupė (jeigu tokia iš viso egzistuoja). Pvz.: referendumo organizatorių persekiojimai, gasdinimai ir bauginimai.
– Didesnės visuomenės dalies sutikimas, kad ji yra iškilusios grėsmės akivaizdoje (ui, gvalt, išmes iš es!). Nebūtina, kad visi piliečiai taip manytų – pakanka nedidelės, bet organizuotos ir įkyrios propagandistų grupelės, ir panikos aukų nesugebėjimo adekvačiai jiems atsikirsti.
– Moralinė panika, labai greitai praeina ir pasimiršta, kai žiniasklaida nustoja isterikuoti, arba kai atsiranda nauja populiari tema.
Jei ramiai pasižiūrėsime į referendumo rezultatus, tai turėtume paminėti ir nemažus laimėjimus: 1. Priimti žemės pardavimo užsieniečiams saugikliai. Tokie jie ar anokie, bet priimti 2. Pats parašų rinkimas išgąsdino Shevron ir kol kas sustabdė skalūninių dujų gavybą. 3. Sabatauskas per debatus įsipareigojo pateikti įstatymą dėl 300000 parašų, referendumui surengti, sumažinimo iki 200000 4. Sužinojom, kad Lietuvoje pilietiškų žmonių 15 nuošimčių – mažoka, bet dar pakanka… 5. Sužinojom, kad sąmoningų piliečių Lietuvoje – kas dešimtas. Visai neblogai, visuomenė su 10 nuošimčių sąmoningų piliečių – laikoma gyvybinga 6. Sąmoningi piliečiai daugiau mažiau susivienijo, susipažino… 7. Referendumas parodė visų tikrus veidus ir snukius (turiu OMeny – prie valdžios lovio)
Kitas dalykas, tikėtis, kad toks referendumas prieš kurį buvo – prezidentė, vyriausybė, seimas, VRK, konstitucinis teismas, žiniasklaida – purvasklaida, EU – turėjo kažkokią, bent menkiausią galimybę laimėti…
Alkui pliu§a dedu.
Ko gero jis ,kaip ir panašūs į jį, laiko save pasaulio piliečiu…