Pirmadienis, 18 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Prikelta Vytauto Didžiojo tėvonija

Nijolė Baronienė, www.valstietis.lt
2014 06 30 17:26
2
0
SHARES
Prikelta Vytauto Didžiojo tėvonija
Senąją ir Naująją pilis ant gretimų kalvų jungia akmeninis viadukas, pakeitęs pakeliamąjį tiltą | N.Baronienės nuotr.
Senąją ir Naująją pilis ant gretimų kalvų jungia akmeninis viadukas, pakeitęs pakeliamąjį tiltą | N.Baronienės nuotr.

Prieš 20 metų į netolimus miestus Gardiną ar Lydą Baltarusijoje važiuodavome nebent apsipirkti – kai pabosdavo eilės ir prekės savose parduotuvėse. Ir tuoj pat sukdavome ienas atgal: o ką veikti – grožėtis  sovietų karinės šlovės paminklais, klupinėti po griuvėsius pilių, kurių valdovų vardų vietiniai nė nežino? O šiandien, už vizas sumokėję, sieną įveikę ir ten nukakę, nuoširdžiai aikčiojame: Vytauto pilis! Stepono Batoro rūmai! Ir pripažįstame, kad kažin ar patys būtume galėję geriau šiais turtais  pasirūpinti nei kaimynai gudai.

Ir mūsų, ir gudų

Kiekvienas lietuvis turėtų aplankyti Lydą, Gardiną, Nesvyžių, kitus Gudijos miestus, kur stūkso Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) laikų pilys. O tiems,  kurie meldžiasi Vytauto laikams, tai būtų tiesiog maldininkiška kelionė! Tiesa, gudų požiūris į Vytautą ar LDK taip religingą lietuvį gali šokiruoti, net papiktinti, mat gudai LDK istoriją laiko sava, o Vytauto nesidrovi vadinti Vitovt –  be jokios galiūnės – ir laiko savo kraštiečiu. Juk tas anuomet rašė gudiškai, joks istorikas nuneigs, kad rašė! O jeigu rašė, vadinasi, gudiškai ir kalbėjo.

Iš tikrųjų raštvedyba Vytauto laikais buvo vedama senąja rusėnų kalba, iš kurios gudų ir ukrainiečių kalbos ilgainiui išsirutuliojo. Tačiau ginčytis būtų kvaila,  juolab, kaip pabrėžia istorikas Gediminas Žilinskas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, tos buvusios imperijos nuo Baltijos iki Juodosios jūrų, istorinis paveldas dabar priklauso 4 valstybėms –  Lietuvai, Lenkijai, Baltarusijai ir Ukrainai.

Turime su tuo susitaikyti ir garbingai dalytis paveldu, derėtų tiktai didžiuotis, kad šios imperijos pradininkai Gediminaičiai ir Jogailaičiai buvo lietuviško kraujo. O gudai yra artimiausia baltams slavų tauta. Mums, lietuviams, šie kaimynai papročiais ir tradicijomis yra kur kas artimesni nei lenkai.

Dabartinės Gudijos teritorijoje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais didikai valdė didžiulius žemės plotus, statėsi pilis ir rūmus. O Gudijos istorikai, pabudę iš komunistinio letargo,   LDK laiko savo šalies valstybingumo lopšiu. 1991 m. atgavusi nepriklausomybę Gudija netgi ketino savo herbu skelbti Vytį –  tik, tiesa, kitokių, autentiškesnių spalvų. O paskutinysis Europos diktatorius A.Lukašenka užsimojo sukurti istorinį valstybės mitą, be kurio net didelės valstybės kojos liks molinės. Derėtų žvelgti į tai supratingai ir džiaugtis, kad, laikydami paveldą savu, gudai pavyzdingai jį saugo ir tvarko: Lukašenkos bizūnas, galima sakyti, čia tarnauja gėriui.

Vytautui paminklasVytauto tėvonija

Jei tuo abejojate,  atsiverskite žymiąją  Bychovco kroniką. „Didysis kunigaikštis Vytautas anuomet valdė Lucką ir visą Voluinės žemę, o Lietuvos žemėje – savo tėviškę“, – rašoma čia, o paaiškinimas praneša, kad Vytauto tėvonija buvo Gardino kunigaikštystė, jo tėvo Kęstučio perleista sūnui apie 1376 m.

Istorikai, tiesa, nesutaria dėl istorinės Gardino svarbos: vieni šį miestą priskiria Kijevo Rusiai ir laiko atokiausiu jos forpostu, kiti tvirtina, kad ši gynybinė ikimindauginės Lietuvos pilis stabdė slavų genčių invaziją V a., o vėliau – ir mongolų totorių ordų antpuolius.

Gardino istorija buvo audringa. 1241 m. jį nusiaubė totoriai, vėliau – kryžiuočiai, Traidenio valdymo laikais čia įsikūrė nemažai jotvingių ir prūsų, o XIV a. II pusėje Gardiną ir visą jos vardu vadinamą kunigaikštystę, kaip žinome, jau valdė Vytautas. Jo paliepimu buvo perstatyta tikriausiai dar Vytenio laikais statyta senoji Gardino pilis.

Kita legenda byloja, kad pirmosios pilies pamatus apie 1203 m. čia padėjo Žemaitijos kunigaikštis Erdvilas, minimas Voluinės kronikoje. Prie Nemuno aptikęs gražią aukštą kalvą, jos papėdėje jis neva radęs chano Batijaus sudegintą gyvenvietę, atstatęs ją  ir vietą pavadinęs Gardinu.

Griuvėsiai, kuriuos šiandien regime atvykę į Gardiną ant aukštos plikos kalvos šalia Nemuno, yra Vytauto Aukštutinės, dar vadinamos Senąja, pilies liekanos. Tiesa, ši Vytauto pilis apie 1580 m. buvo perstatyta karaliaus Stepono Batoro, bet ir šios po karų ir marų  telikę griuvėsiai. Tačiau įspūdingi: sienos ilgis –  apie 300 m, plotis – 3 m.

Maskvai panorus, KP paliepus

Pirmoji medinė katalikiška bažnyčia Gardine stovėjo pilies kieme XIV a., 1585 m. jos vietoje Stepono Batoro buvo sumūryta renesansinė bažnyčia, gavusi Vytauto vardą.

Ši būtų stovėjusi iki mūsų dienų, tačiau 1961 m. Gardino m. KP vykdomojo komiteto sprendimu šventovė išlėkė į orą. Taip ir nesupratau, kodėl gudai vadina ją Fara Vitovta  ,bet  dėl tos netekties dabar nuoširdžiai gailisi  ir aiškina, kad taip tada liepusi Maskva… O šiandien šiose šventvietėse – europietiška tvarka ir švara: žolė nuskusta, gėlynai prižiūrėti, niekur nepamatysi numestos šiukšlės.

Manoma, kad Vytauto pilis buvo viena gražiausių mūrinių pilių tuometėje Lietuvoje. Lenkų restauratorius J.Vojciechovskis pasistengė ją rekonstruoti bent jau popieriuje, o Gardino pilies griuvėsius tyrinėjęs istorikas Napoleonas Kitkauskas užsimojo įrodyti, kad ikimindauginiu laikotarpiu Lietuvoje jau buvo ne tik medžio, bet ir mūro statinių. Jo nuomone, tokia buvo ir senoji Gardino pilis, sumūryta naudojant baltiškąją plytų perrišą su akmenų rieduliais.

Ypač suklestėjo Gardinas valdant  Lietuvos ir Lenkijos karaliui Steponui Batorui. Šiam vengrų kilmės didikui, apgynusiam LDK gyventojus nuo caro Ivano Rūsčiojo kraugeriškos  beprotybės( gerbiamieji,  ką šis tironas  jums primena?) itin mėgo Gardino pilį, kurią perstatė papuošdamas  stogą raudonomis čerpėmis, o fasadą –  ištaigingu dekoru. Ši pilis tapo svarbiausia karališkąja LDK  rezidencija, o Gardine taikiai sugyveno skirtingų religinių konfesijų atstovai: greta stačiatikių ir katalikų čia gyveno  judėjai, kalvinistai, net musulmonai. S.Batoro vardu ir dabar vadinama viena jo nediduko senamiesčio aikščių.

Sostinė greta Varšuvos

1673 m. Gardinas tapo antrąja Abiejų Tautų Respublikos sostine greta Varšuvos, svarbiausiu LDK ūkio ir kultūros centru. Kiekvienas trečias Abiejų Tautų Respublikos seimas rinkdavosi būtent  Gardine. 1737–1751 m. mieste buvo pastatyti Lenkijos ir Lietuvos valdovų rūmai – Naujoji pilis  (dabar Senąją ir Naująją pilis ant gretimų kalvų sujungė akmeninis viadukas, pakeitęs pakeliamąjį tiltą). 1793 m. vadinamasis Nebylusis seimas čia paskelbė apie antrąjį Abiejų Tautų Respublikos padalijimą, o po trečiojo padalijimo 1795 m. Gardinas atiteko carinei  Rusijai.

Tiesa, 1920 m. miestas vėl tapo mūsų, betgi  mes neilgai trukus tapome rusų … 1920 m. taikos sutartimi Gardinas buvo priskirtas Lietuvai, bet 1919–1939 m. buvo okupuotas Lenkijos, o 1939 m. atiteko SSRS, Baltarusijos SSR… Nuo 1991 m. priklauso Baltarusijos Respublikai.

Paskutinysis Europos diktatorius A.Lukašenka užsimojo sukurti istorinį valstybės mitą, be kurio net ir didelės valstybės kojos lieka molinės. Derėtų žvelgti į tai supratingai ir džiaugtis, kad, laikydami paveldą savu, gudai pavyzdingai jį saugo ir tvarko: Lukašenkos bizūnas šiuo atveju tarnauja mūsų ir mūsų kaimynų istorijos išsaugojimui.

Susiję straipsniai:

  1. Trakų pilyje vyks Vytauto Didžiojo mirties metinių minėjimas ir knygos „Didžioji Lietuva“ pristatymas
  2. E. Bunka. Paskutinis Vytauto Didžiojo pagoniškas ąžuolas?
  3. Inga ir Tomas Baranauskai: Birutė – tikrai Vytauto motina
  4. Č. Iškauskas. Kada Lietuvą pasiglemš Baltarusija?
  5. V.Jencius-Butautas. Kas sulygino su žeme Vytauto kalną Alovėje arba kodėl komunizmo ir sociademokratų šmėklos tebeklaidžioja po Lietuvos dvarus
  6. Z. Zinkevičius apie būsimą knygą „Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas“
  7. A. Patackas. Giria – mūsų protėvynė
  8. Kas rašoma baltarusių vidurinėms mokykloms skirtoje mokymo priemonėje
  9. A. Butkus, V. Butkienė. Kitaip nei lietuviai, latviai nepatyrė žeminimo ar kalbos ignoravimo
  10. Mokslo konferencijoje – tautos istorija ir jos sklaidos paieškos
  11. Prof. Z.Zinkevičius apie Lietuvos praeities didybę ir sunykimą
  12. Laiš­kai iš pra­ei­ties: Min­dau­gą me­nan­ti pi­lis Liub­čio­je
  13. Č. Iškauskas. Lietuviškasis parlamentarizmas: vizijos ir realybė
  14. L.V.Medelis. Mykolas Riomeris Lietuvis (I)
  15. L.V.Medelis. Mykolas Riomeris Lietuvis (II)
  16. J.Staliulionis. Atėjęs iš kito laiko
  17. Vyks knygos „Kas laimėjo Žalgirio mūšį? Istorinio paveldo dalybos Vidurio ir Rytų Europoje“ sutiktuvės
  18. A. Mišeikis. Pamąstymai apie Lietuvos ir Lenkijos santykius
  19. Gudiškas paveldas Vilniuje – jungia ar skiria?
  20. Baltarusijoje prasidėjo pirmininkavimui ES ir 1863-ųjų sukilimui skirtos „Lietuvos dienos“
  21. Č.Iškauskas. Bendras lietuvių ir lenkų pergales tebetemdo nesutarimai
  22. Istorikų suvažiavime – diskusijos apie istoriko misiją
  23. Č. Iškauskas. Ką davė Lietuvai A. Smetonos diktatūra?
  24. Baltijos regiono istoriją pristatančioje parodoje Čekijoje – Lietuvos nacionalinio muziejaus eksponatai
  25. Kaip kalbėjo, atrodė ir kur gyveno mūsų protėviai? (video)
  26. P. Maksimavičius. Tarp sacrum ir profanum
  27. Č. Iškauskas. Lietuva – monarchija? Viltys dar nežlugo…
  28. Muziejų naktis Trakų salos pilyje
  29. Pirmoji lietuviška kolekcinė eurų moneta būtų skirta monetų kalybai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje
  30. Istorinės rekonstrukcijos brolija „Vilkatlakai“

Comments 2

  1. kaip liūdna says:
    7 m. ago

    skaityti tokius opusus. Tokia jau brokuota VU bumblauskinės mokyklos produkcija. Dalinkimės paveldu ,,draugiškai”… Su slavais? Matom, kaip slavai draugiškai ,,dalijasi” Ukrainoje… O mes taip besidalindami jau išnykti baigiam. Ir ne tik iš žemėlapių, bet ir iš pasaulioi atminties.

    Pasirodo, neišmoko universiteto programa, kad nedera viduramžių mąstysenos projektuoti į nūdienos. Kaip galima interpretuoti istoriją, nesuvokiant paprasčiausių politinių procesų? Ir kaip neaišku, kad tuomet dar nebuvo jokios gudų politinės tautos, o Lietuvių politinė tauta gyvavo jau ilgus amžius.

    Gal vertėtų tiems vargšeliams nesusiformavusiems istorikams nors metelius imperinio mąstymo šalyje, pvz.Britanijoj. bibliotekoj pasėdėti? Įsikirstų tada, kodėl škotai ar airiai kovoja dėl nepriklausomybės. Nepaisant tokio įspūdingo ,,bendro” paveldo… O gal autorė tikrai įtikėjusi, kad Rusija – tai broliškų tautų federacija, o sovietiniais laikais užsienyje mūsų nelaikė ir nevadino rusais?

    Atsakyti
  2. Klodas says:
    7 m. ago

    Nijolei Baronienei ir kt. įsisąmoninti, jog kiekvienam lietuviui dera aplankyti Lydą, Gardiną, Nesvyžių, kitus istorinius karaliaus Mindaugo (viduramžių teise de facto ir de jure) Lietuvos karalystės (o ne Gudijos) miestus, kur stūkso Lietuvos karalystės pilys.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

2021 01 15
Aptartos priemonės, kaip Baltarusijos įmonėms perkelti verslą į Lietuvą

Aptartos priemonės, kaip Baltarusijos įmonėms perkelti verslą į Lietuvą

2021 01 14
Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai

2021 01 14
Šalčininkiečiai minės Laisvės gynėjų dieną | rengėjų nuotr.

Laisvės gynėjų dienos 30-osioms metinėms įrašyta bendra gudų ir lietuvių giesmė (video)

2021 01 13
T. Čyvas. Sausio 13-ąją vėl buvau nuėjęs prie Lietuvos Televizijos durų…

T. Čyvas. Sausio 13-ąją vėl buvau nuėjęs prie Lietuvos Televizijos durų…

2021 01 13
2020 m. Laisvės premija įteikta demokratinės Baltarusijos lyderei S. Cichanouskajai (video, nuotraukos)

2020 m. Laisvės premija įteikta demokratinės Baltarusijos lyderei S. Cichanouskajai (video, nuotraukos)

2021 01 13
D. Vyčinienė. 1991-ųjų sausis

D. Vyčinienė. 1991-ųjų sausis

2021 01 13
„Mokslo sriuba“: apie klimato kaitą

Kaip Lietuvoje suvokiama klimato kaita?

2021 01 13
Kęstutis Masiulis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

K. Masiulis. Ar Sausio 13-osios žudynių dalyviai saugūs Ukrainoje?

2021 01 13
R. Pauliukaitienė ir R. Pauliukaitytė. Dainavos apygardos ir Pietų Lietuvos (Nemuno) srities partizanų vadai

R. Pauliukaitienė ir R. Pauliukaitytė. Dainavos apygardos ir Pietų Lietuvos (Nemuno) srities partizanų vadai

2021 01 12
Rodyti daugiau

Kiti Straipsniai

A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 15
12
A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

Gerbiamieji Vyriausybės nariai ir narės! Kaip Lietuvos pilietis norėčiau kreiptis į naująją Vyriausybę. Nors pradedate darbą itin sudėtingu laikotarpiu, noriu...

Skaityti toliau

Aptartos priemonės, kaip Baltarusijos įmonėms perkelti verslą į Lietuvą

by Ditė Česėkaitė
2021 01 14
2
Aptartos priemonės, kaip Baltarusijos įmonėms perkelti verslą į Lietuvą

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, susitikusi su Baltarusijos pilietinės visuomenės lydere Sviatlana Cichanouskaja, aptarė, kokių priemonių ketina imtis, kad...

Skaityti toliau

D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 14
13
Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Taip išėjo, kad vieną po kitos perskaičiau dvi knygas, labai skirtingas, skirtingo turinio, žanro ir paskirties, bet abi geras ir...

Skaityti toliau

Laisvės gynėjų dienos 30-osioms metinėms įrašyta bendra gudų ir lietuvių giesmė (video)

by Kristina Aleknaitė
2021 01 13
2
Šalčininkiečiai minės Laisvės gynėjų dieną | rengėjų nuotr.

Laisvės gynėjų dienos išvakarėse paviešintas Lietuvos ir Baltarusijos operos solistų Liudo Mikalausko ir Margaritos Levchuk jautriai atliktas kone antruoju Baltarusijos...

Skaityti toliau

T. Čyvas. Sausio 13-ąją vėl buvau nuėjęs prie Lietuvos Televizijos durų…

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 13
6
T. Čyvas. Sausio 13-ąją vėl buvau nuėjęs prie Lietuvos Televizijos durų…

Prieš tris dešimtis metų Sausio 13-ąją buvau prie tada mano laisvės fakelu laikytos Lietuvos Televizijos durų. Stiklinių. Prie tų pačių,...

Skaityti toliau

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Gediminas Martišius apie A. Butleris. Kur pasibaigia šviesa
  • Na, ir kas tai? apie Kodėl žmonės tiki ateiviais?
  • 800 mln. eurų nulėmė? apie Pritarta naujos magistralinės gatvės statybai Vilniuje
  • Luknius apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Luknius apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)
  • Pajūrietis apie A. Miceikienė. Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)
  • Krašto apsaugos ministras pradėjo pažintį su krašto apsaugos sistemos padaliniais
  • Šiauliečiams – raginimas šalinti varveklius ir sniego sankaupas
  • Vairuotojus žiema dažnai užklumpa nepasiruošusius
  • Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės (nuotraukos)
  • Parkų takai barstomi kitaip nei šaligatvių

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 1671; komentarų: 10
  • O. Strikulienė. Kapitolijaus šturmą inicijavo ne Trampas (video) peržiūrėta: 1656; komentarų: 37
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 1609; komentarų: 13
  • Lietuvos Prezidento prašoma užtikrinti deramą pagarbą Nacionalinei J.Basanavičiaus premijai peržiūrėta: 1440; komentarų: 11
  • S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų… peržiūrėta: 1359; komentarų: 4
  • V. Sinica. Interneto cenzūros režimas (video) peržiūrėta: 1355; komentarų: 11

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-01-19 19:30 - 19:45

Žiūrėti visus Renginiai

Naujausi komentarai

  • Gediminas Martišius apie A. Butleris. Kur pasibaigia šviesa
  • Na, ir kas tai? apie Kodėl žmonės tiki ateiviais?
  • 800 mln. eurų nulėmė? apie Pritarta naujos magistralinės gatvės statybai Vilniuje
  • Luknius apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Luknius apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)
  • Pajūrietis apie A. Miceikienė. Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus
  • Komunistas apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Žemyna apie A. Miceikienė. Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus
  • Liydvika apie Sunaikinus savo taršų automobilį numatyta išmoka už naują dviratį
  • Žemyna apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
aaa
Kitas straipsnis
Parengta virtuali paroda „Lietuvos dainų šventei – 90“

Parengta virtuali paroda „Lietuvos dainų šventei – 90“

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Paskolos internetu | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai