Lietuvos banko užsakymu pradėtos kaldinti lietuviškos eurų monetos (5)

Euras ar Litas? | Alkas.lt koliažas

Lietuvos banko užsakymu Lietuvos monetų kalykla pradeda kaldinti pirmąsias bandomąsias lietuviškų eurų monetų partijas su Lietuvos herbo figūra Vyčiu. Monetos apyvartoje pasirodys kitų metų pradžioje įvedus mūsų šalyje Europos Sąjungos bendrąją valiutą eurą. Lietuviškas 1 euro monetas kaldinantį presą simboliškai įjungė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

„Prieš šešis šimtus metų pradėjęs žygį lietuviškuose denaruose, visiems mums brangus Vytis iš lito persikelia į eurą ir garsins Lietuvą visoje Europoje“, – sakė Vitas Vasiliauskas. Šį pavasarį buvo pagaminti lietuviškų eurų monetų ir euro centų etalonai. Pagal juos pradėtos kaldinti 2015 m. laidos lietuviškos eurų monetos bus atsiskaitymo priemonė visose eurą įsivedusiose šalyse.Pasak Lietuvos banko vadovo, UAB Lietuvos monetų kalykla kruopščiai pasirengė šiam atsakingam darbui ir pajėgs sėkmingai laiku nukaldinti euro įvedimui reikalingą eurų monetų kiekį.

Masiškai lietuviškas apyvartines eurų monetas Lietuvos monetų kalykla pradės kaldinti šių metų liepos pabaigoje, iškart po Europos Sąjungos Tarybos galutinio sprendimo dėl euro įvedimo Lietuvoje. Iki tol, siekiant išbandyti monetų ruošinius, kaldinimo įrankius ir monetų matavimo kontrolės įrangą, gali būti nukaldinta po vieną milijoną visų aštuonių nominalų eurų monetų. Šiandien nukaldintas simbolinis 1000 vienetų vieno euro monetų bus saugomas Lietuvos banko Pinigų muziejuje.

Kiekviena eurą įsivedusi valstybė turi teisę leisti apyvartines eurų monetas, kurių viena pusė yra vienoda visoms šalims (bendroji pusė), kita – skirtinga (nacionalinė pusė). Lietuvos apyvartinių eurų monetų nacionalinės pusės dizainą sukūrė skulptorius Antanas Žukauskas. Lietuvos banko valdyba yra patvirtinusi tris skirtingus nacionalinės pusės (averso) vaizdus. Juose – Lietuvos valstybės herbo figūra Vytis, jį supantys užrašai LIETUVA, „2015“ ir 12 žvaigždžių, simbolizuojančių Europos tautų vienybės, solidarumo ir darnos idealus: 1 ir 2 eurų monetose – vertikalių linijų fone; 10, 20 ir 50 euro centų monetose – horizontalių linijų fone; 1, 2 ir 5 euro centų monetose – lygiame fone.

Apyvartines eurų ir euro centų monetas su Vyčiu kaldins UAB Lietuvos monetų kalykla Vilniuje. 1 ir 2 eurų dvispalvės monetos kaldinamos iš spalvotųjų metalų lydinių, 10, 20 ir 50 euro centų monetos – iš vadinamojo šiaurės aukso metalų lydinio, 1, 2 ir 5 euro centų monetos – iš variu dengto plieno.

Lietuvos bankui reikės 370 mln. vienetų apyvartinių eurų ir euro centų monetų ir 132 mln. vienetų eurų banknotų, kad būtų patenkintas jų poreikis euro įvedimo metu ir užtikrintos reikalingos atsargos. Banknotais bus apsirūpinta bendradarbiaujant su vienu iš euro zonos nacionalinių centrinių bankų.
Kiekviena valstybė, kurios valiuta yra euras, turi teisę per metus išleisti dvi apyvartines progines eurų monetas. Proginės eurų monetos skirtos tik didelės nacionalinės ar europinės svarbos dalykams paminėti, jų nominalioji vertė gali būti tik 2 eurai. Tokios monetos gali būti naudojamos visoje euro zonoje.
Be to, kiekviena euro zonos šalis gali kaldinti ir kolekcines eurų monetas, savo nuožiūra pasirinkdama nominalą, metalą ir kitas ypatybes. Šios monetos būtų mokėjimo priemonė tik Lietuvoje.

Lietuvos banko valdyba numatė, kad Europos Sąjungos Tarybai priėmus sprendimą dėl euro įvedimo Lietuvoje 2015 m. sausio 1 d., pirmoji kolekcinė eurų moneta būtų auksinė, skirta monetų kalybai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Ji būtų išleista 2015 m. pirmąjį ketvirtį.