V. Radžvilas. Kuriuos įvykius tauta turi interptetuoti vienareikšmiškai (video) (5)

Vytautas Radžvilas

Vytautas Radžvilas | asmeninė nuotr.

Lietuvoje netylant kalboms apie informacinius karus ir priešiškų valstybių minkštąsias galias, rečiau kalbama apie tai, kas padaro visuomenę joms atsparią.

Viena iš pagrindinių priemonių kuriant tokią visuomenę – istorijos politika. Tačiau bandymai ją kurti Lietuvoje sulaukė nevienareikšmių vertinimų ir net buvo pradėti lyginti su totalitarizmu. Ypač kritiškai sureagavo dalis istorikų bendruomenės. Nors istorijos politikos tema nemažai diskutuota iš istorikų žiūros taško, ne veltui „istorijos politiką“ sudaro ir antrasis – politinis dėmuo. Kviečiame į šį Lietuvoje menkai aptartą klausimą pažvelgti būtent iš politinės perspektyvos.

Ar istorijos politika reiškia akademinės minties cenzūrą ir skirtingų nuomonių varžymą? Ar tai būtina sąlyga norint išsaugoti vieningą požiūrį į valstybingumą? Ar tikrai nėra istorijos klausimų, kuriais Lietuva negali leisti jokių diskusijų? Ar apskritai galima kolektyvinė atmintis? Ar įmanoma, kad pačiai valstybei neformuojant istorinės atminties, už ją to nepadarytų kaimynai?

Šie ir kiti klausimai buvo aptariami VU TSPMI Studentų mokslinės draugijos organizuotoje diskusijoje su profesoriais Vytautu Radžvilu ir Alvydu Jokubaičiu gegužės 6 dieną, VU TSPMI. Kviečiame pasižiūrėti diskusijos vaizdo įrašą.

I dalis:

II dalis:

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *