Pirmadienis, 7 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos repolonizacijai – ne!

A. Paulauskienė. Kalba – ne politinių sandėrių tarnaitė

Aldona Paulauskienė, www.respublika.lt
2014-05-02 12:36:02
7
Prof. Aldona Paulauskienė | klevualeja.lt nuotr.

Prof. Aldona Paulauskienė | klevualeja.lt nuotr.

Prof. Aldona Paulauskienė | klevualeja.lt nuotr.
Prof. Aldona Paulauskienė | klevualeja.lt nuotr.

Kai kandidatai į prezidentus giriasi kompetencija padaryti Lietuvą vieningą, teisingą, dirbančią ir gerai uždirbančią, gal nebus ir man nekuklu pasigirti kompetencija: esu lituanistė kalbininkė, turiu visus galimus mokslo laipsnius ir vardus, 52 metų darbo stažą aukštojoje mokykloje. Taigi šį tą išmanau apie kalbą ir dar turiu gyvenimiškos patirties. Kadaise esu girdėjusi tėvus ir kaimynus kartojant: Mes be Vilniaus nenurimsim!

Vilnius tada buvo už demarkacijos linijos. Kaunas tik laikinoji sostinė. Lietuvių tikroji sostinė visą laiką buvo Vilnius. Kai rusai okupavo Lietuvą, dažnas atsidusdavo: Vilnius mūsų, o mes rusų! Bet okupacijos metais gana greitai sugebėjome Vilnių sulietuvinti: iš visos Lietuvos vykome čia mokytis, gyventi ir kurti tautinės kultūros. Žiauriausiais karo ir pokario laikais turėjome tautinę mokyklą, nes dar buvo kvalifikuotų mokytojų iš laisvos Lietuvos laikų. Todėl Maskvos siunčiamos mokymo programos ne taip greitai sugebėjo sunaikinti tai, kas buvo pasėta tautinės mokyklos mokinių sąmonėje.

Lietuvos lenkai sovietiniais laikais tenkinosi tais pačiais visoje TSRS galiojančiais asmens dokumentais. Tik dabar jie panoro lenkiškų pasų ir gyvenamųjų vietų lenkiškų pavadinimų. Tada prieš milžino jėgą nekėlė balso, ir nieko jų tautiškumui neatsitiko. Neabejotina, kad Lenkijoje iki šiol kai kas norėtų susigrąžinti bent Vilniaus kraštą, nes paties Vilniaus turbūt jau nebeįmanoma paversti Lenkijos miestu. Ir Putinui būtų labai naudinga, jeigu Lietuva būtų draskoma į gabalus.

Kai dar intensyviai dirbau Vilniaus universiteto mokslinės bibliotekos Baltojoje salėje, ant vieno stalo buvo didžiulė svečių knyga su padėkomis ir įrašytais įspūdžiais iš ekskursijos po universitetą. Pasklaidydavome ją, pažiūrėdavome, kas ką įrašęs. Ir rasdavome tarp padėkų ne kartą turistų iš Lenkijos įrašyta Wilno nasze! Taigi nereikia Lietuvos vadovų kaltinti dėl pablogėjusių santykių su Lenkija, nereikia ieškoti būdų, kaip papildyti lietuvių kalbos raidyną norint įtikti lenkams. Savo raidynų dėl politikos niekas nekeičia! Labai apmaudu, kad šių dienų žurnalistai nemoka perskaityti ir suprasti to, kas parašyta „Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos“ pastabose po lentelės, aiškinančios lietuvių kalbos garsų ir raidžių transkripciją. Ten tik išimtys, o kaišiojamas tas puslapis į televizijos ekraną kaip argumentas, leidžiantis išplėsti lietuvių kalbos raidyną. Ar jie įsivaizduoja, ką daro?

Ir kokia nauda iš tų gramatikos pastabų lenkams, jei čia svetimų raidžių sąraše yra tik viena jiems reikalinga raidė w? Lenkiškiems pasams ir vietovardžiams užrašyti lietuvių raidynas netinkamas, nes lenkai vienam garsui žymėti vartoja ir dvigubus ženklus (cz, rz, sz), ir dar pavienių ženklų, kurių nėra ir negali būti lietuvių kalbos raidyne (ć, ł, ń, ó, ś, ź, ż). Jeigu Lietuvos lenkai nesutinka su jų vardų ir pavardžių rašymu pagal galiojantį įstatymą taip, kaip visų Lietuvos piliečių (neskiriant tautybės), jiems belieka prašytis Lenkijos pilietybės ir gauti lenkiškus pasus. O Lietuvos vietų vardai lenkiškais gali būti pakeisti tik tas vietas okupavus lenkams. Apie lenkų diskriminaciją Lietuvoje nė kalbos negali būti: jiems neuždrausta mokytis lenkiškose mokyklose, turėti savo spaudą, kultūrą, bendrauti gimtąja kalba, rinkti ir būti išrinktiems į valdžią. Tik Lietuvos valstybės tarnautojai privalo mokėti valstybinę kalbą, o stojantys į Lietuvos universitetus išlaikyti valstybinės kalbos egzaminą. Ir viskas! Tai kur čia diskriminacija?

Latviai taip pat turi problemų su kitataučiais, bet jie savo kalbos neišdavė: laimėjo teismus ir paliko buvusią svetimų vardų rašybą, nepažeidžiančią latvių kalbos specifikos, aiškiai apsibrėžė sritis, kuriose būtinai reikia originaliosios svetimų vardų rašybos, susitvarkė ir piliečių dokumentus. Turbūt teisus buvo vienas mano kolega, įžiūrėjęs skirtumą tarp Baltijos šalių okupacijos: latviai ir estai buvo tik okupuoti, o lietuviai dar ir kagėbizuoti, nes būtent Lietuvoje buvęs didžiausias pasipriešinimas sovietinei okupacijai.

Kadangi tautinių mažumų įstatymo svarstymas atidėtas birželio mėnesiui, dar yra laiko perskaityti Vinco Urbučio nedidelės apimties knygeles „Lietuvių kalbos išdavystė“ ir „Pavardžių pradžiamokslis“, Seimo archyve susirasti Lietuvos inteligentų siųstus raštus su labai rimtais lingvistiniais argumentais ir parašais prieš kalbos išdavystę ir pagalvoti, kodėl likome neišgirsti. Gal bus suprastas ir Justino Marcinkevičiaus viešas pasakymas: Aš esu lietuvis, bet, patikėkite, labai nelengva būti lietuviu.

Didžiausias paradoksas, kad pirmosios nepriklausomybės laikais palyginti greitai buvo sunorminta bendrinė lietuvių kalba ir sukurta tautinė mokykla, o štai dabar nepajėgiame turėti tautinės mokyklos ir nenorime laikytis kalbos normų. Latviai 2013 metais išsileido mokslinę gramatiką, kurioje aiškiai nustatė ribą tarp norminės kalbos ir dėl svetimų kalbų, ypač anglų kalbos, įtakos plintančių nenorminių reiškinių. Lietuvoje kalbos normomis nesirūpinama.

Dabar dar dangstomasi lietuvių moterų, ištekėjusių už svetimtaučių, pavardėmis, kai užtenka žinoti, kad lietuvių tartis nenutolusi nuo rašybos. Jeigu už svetimtaučio ištekėjusi moteris yra Lietuvos pilietė ir gyvena Lietuvoje, jos pavardę  galima rašyti taip, kaip ji tariama, o išvykusi nuolat gyventi į vyro šalį, gaus dokumentus pagal tos šalies įstatymus.

Taigi, gerbiamieji įstatymų leidėjai ir pretendentai į prezidento postą, ne dabartinės prezidentės užsienio politika kalta, kad blogėja santykiai su kaimyninėmis šalimis. Su Putinu, svajojančiu restauruoti sugriuvusią imperiją, sveikintis neverta. Lukašenkai buvo ištiesta ranka, bet, kai Baltarusijoje negerbiamos žmogaus teisės ir laisvės, antrąkart tiesti negalima. Latviai ateitų į pagalbą Lietuvai, jei reikėtų gintis nuo bendro priešo, bet jiems gaila jūros ruoželio, kad Lietuva galėtų sava teritorija pasiekti kitą Baltijos krantą. Lenkija grėsmės atveju taip pat būtų su mumis, bet reikia būti budriems, kad ji neužvažiuotų su kalbos reikalavimais į Lietuvą taip, kaip Rusija užvažiavo į Krymą su žaliais žmogeliukais ir tankais.

Gerinti santykius su Lenkija galėtų padėti Lietuvos lenkai. Tačiau jie kaip tik elgiasi atvirkščiai: skundžiasi, reikalauja, prašosi pagalbos, negerbia Lietuvos. Ir tai daro ne kaimo žmonės, o valdininkai. Jų kandidatas į prezidentus LNK televizijos laidoje „Išbandymas valdžia“, paklaustas, ar gintų Lietuvą karo atveju, atsakė, kad čia tuojau nebebus ką ginti. Tai nejaugi jis nemato, kad Lietuvoje yra ką ginti? Ginti reikia gimtinę, jos žmones, kiekvieną žemės pėdą. Kas kaltas, jei žmogus nemato, kad yra ir daug gerų dalykų, vertybių, kurias kuria ir gali kurti tik laisvi Lietuvos žmonės? Labai nepatinka kandidatų į prezidentus kalbos ir pažadai padaryti Lietuvoje rojų, nes, taip keldami save, jie niekina dabartinę šalies tvarką, o kartu ir prezidentę, kuri šiuo metu puikiai atstovauja Lietuvai pasaulyje, susikalba su įvairių šalių vadovais ir visur priimama su tinkama pagarba.

Parengta pagal dienraščio „Respublika“ specialų leidinį

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Prezidentė D. Grybauskaitė: Lietuvių kalba negali būti politinių sandorių ar sandėrių objektu
  2. A. Paulauskienė. Lietuvių kalbos išdavystė tebevyksta
  3. Rašytojai nepritaria Valdžios ketinimams Lietuvos piliečių pasuose rašyti pavardes ne valstybine kalba
  4. Spaudos konferencija: Ar lietuvių kalba taps derybų objektu? (tiesioginė transliacija, video)
  5. A. Paulauskienė. Mintys tarmių metus pasitinkant (II)
  6. Init TV laidoje „Nuomonės“ apie mitingo „Už mūsų žemę, kalbą ir valstybę“ reikalavimus
  7. J. Vaiškūnas. Ar Kirkilo delegacija Lenkijoje užstatys mūsų žemę, kalbą ir valstybę? (video)
  8. V. Sinica. Kas mums ta kalba, kam mums tos pavardės?
  9. V. Rubavičius. Kalba – galingiausias geopolitikos įrankis
  10. A. Paulauskienė. Mintys tarmių metus pasitinkant (I)
  11. V. Venckevičius. Ginti Lietuvos valstybinę kalbą ir teritorijos vientisumą – mūsų pareiga (video)
  12. „Apskritojo stalo“ sambūris šaukia nacionalinį mitingą „Už Lietuvių Tautą, Kalbą ir Valstybę“ (nuotraukos)
  13. E. Drungytė. Lietuvių kalba – mūsų visų dvasinė bambagyslė su Tėvyne
  14. Mitinge iš valdžios bus reikalaujama ginti Lietuvos valstybinę kalbą ir teritorinį vientisumą
  15. Žymūs Lietuvos žmonės kviečia į mitingą „Už mūsų žemę, kalbą ir valstybę“

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 7

  1. erikas says:
    11 metų ago

    Ar jie įsivaizduoja, ką daro [kaišiodami tą puslapį iš gramatikos]? Gerb. ponia, manau, kad užaugo tinginių karta – galbūt tingi perskaityti. Kiti gal tik permeta akimis, išdidžiai pasitikėdami savo raštingumu, kuris artimas mažaraštystei. Visiškas kirkilizmas yra praplėsti lietuvišką abėcėlę argumentuojant 0,05 (gal dar mažesnio) procento piliečių nepatogumais dėl mišrios santuokos.

    Atsakyti
  2. Kažin says:
    11 metų ago

    Lenkija niekada nebuvo su Lietuva, niekada ir nebus. Visais laikais Lietuva buvo apšaudoma kryžma Maskvos ir Lenkijos ugnimi. Tas daroma ir dabar – Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe.
    Visą tą velniavą su Lenkija Grybauskaitė per tuos 5 prezidentavimo metus galėjo nutraukti vienu ypu, t.y. pateikdama Seimui patvirtinti 1994 metais sudarytos Lietuvos bendrumo su Lenkija sutarties notifikavimo dokumentą ir pasiųsdama jį Lenkijai, kad taip praneštų šiai apie sutarties netęsimą pasibaigus jos 5 metų galiojimo terminui. To ir apskritai nieko tuteišų klausimu nėra padaryta ir viešai nesiteikiama žmonėms pasakyti, – kodėl Prezidentė Lenkijos atžvilgiu elgiasi taip neryžtingai, kai ateidama prezidentauti Lietuvos santykių su JAV “balansavimo” ėmėsi ryžtingai.
    Nesigirdi Prezidentės pozicijos dėl minėtos sutarties notifikavimo ir dabar vykstančios Prezidento rinkimų kampanijos metu. Taigi, ar ir toliau kęsime, kad ta užnerta kilpa būtų smaugiama Lietuva!… Tyli Grybauskaitė ir “Rail Baltica” vėžės per Vilnių klausimu, nors ir čia be abejonės įžvelgtinos Lenkijos užmačios daryti Vilnių užkampiu Lenkijai, visaip trukdant jam būti Lietuvos sostine…

    Atsakyti
  3. Ona Voveriene says:
    11 metų ago

    Ačiū, Profesore, kad neapvylėte. Visada tikėjau Jumis. Nuoširdžiai prof. Ona Voverienė, knygos “Žymieji XX amžiaus Lietuvos mokslininkai” autorė. 2014.05.02.

    Atsakyti
  4. Julius says:
    11 metų ago

    Pagarba profesorei už principingą ir tiesų žodį! Ir džiaugiuosi, kad čia neįsisuko krembliai, barti mokinukai ir “kažin” su savo pezalais.

    Atsakyti
  5. Kemblys says:
    11 metų ago

    Malonu, kai Žmogus parašo: ,,esu lituanistė kalbininkė, turiu visus galimus mokslo laipsnius ir vardus, 52 metų darbo stažą aukštojoje mokykloje.”!
    Geras straipsnis, ačiū.

    Atsakyti
  6. Kažin says:
    11 metų ago

    Matyt, ne tik apskritai, bet ir konkrečiai žlibokų esama, kad “įsisukusio “kažin” su savo pezalais” jau neįžiūrima… Taigi, kad būčiau Juliui pastebimesnis, “įsisuku” kiek arčiau jo…
    Profesorė ir anais laikais buvo šauni lietuvių kalbos gynėja – tokia ji ir yra. Tačiau dabar dalykas kitas. Jeigu anais laikais visi vieši pakritikavimai buvo suprantami, kaip pliaukštelėjimas komunistinės diktatūros botagėliu, tai dabar kritikas valdžia laiko viena iš nuomonių, į kurią galima nekreipti jokio dėmesio, juk – žodžio, nuomonių laisvė. Specialistai sau rašo, o valdžia sau valdo. Vieni gyvena rašymu, kiti – valdymu. Žodžiu, demokratinių principų šalyje jie yra kas sau, rašymais valdymo nepasiekti… Taigi, “principingai ir tiesiais žodžiais” rašantiesiems bei už tai jiems dėkavojimus ar pagarbas reiškiantiesiems laikas suprasti, kad dabar “principingųjų ir tiesiųjų” vieta yra valdžioje, priešingu atveju iš valdžios taip ir nesulauksme principingų ir tiesių veiksmų valdant šalį… Tad, nuo rašymo stalų į valdžių kėdes – marš… Žinoma, toks maršas prilygtų anuomet vykusiam išėjimui į partizanus, bet ką darysi, kai dėl valdžios stribėjimo rašymais kalbos apginti negalima…

    Atsakyti
  7. Leonas M. says:
    11 metų ago

    Ačiū už dalykinį ir puikiai pagrįsta straipsnį. Būtų gerai, kad jį perskaitytų ne tik visi Seimo, bet ir Vyriausybės nariai. Gal tada į šalis nežarstytų neprotingų, Valstybinę lietuvių kalbą ir lietuvių tautą išduodančių pažadų.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Kultūra

Lietuviški filmai Karlovi Varų kino šventėje

2025 07 07
Maskirovka
Ukrainos balsas

Maskvos maskirovka

2025 07 06
Frankas-Valteris Šteinmejeris ir Gitanas Nausėda
Lietuvoje

G. Nausėda susitiko su Vokietijos Prezidentu

2025 07 06
Apdovanojimų įteikimas Prezidentūroje
Lietuvoje

Valstybės dienos proga Prezidentas įteikė valstybės apdovanojimus

2025 07 06
Globojančių šeimų festivalis | SADM nuotr.
Gamta ir žmogus

Vaikų globos savaitę užbaigė naujas Lietuvos rekordas

2025 07 06
Valdovų rūmų muziejus | M. Kaminsko nuotr.
Istorija

Valstybės dieną Valdovų rūmuose – šventinių renginių programa

2025 07 06
Šiauliai
Kultūra

Šiauliai kvies jungtis į šventinę bendrystę

2025 07 05
A. Stulginskiui skirta paroda
Istorija

Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda

2025 07 05

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Klausimėlis: apie Švieži kopūstai: viena galva ir trys receptai
  • Jutiklį išrado apie „Sengirės fondo“ globoje – rekordinis sklypas Trakų r.
  • Nerimsta darbštuoliai apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Aistis apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Akademiko V. Stanio skaitymai apie augalus ir tvarumą
  • Lietuviški filmai Karlovi Varų kino šventėje
  • Juodkalniją reikia ne tik pamatyti, bet ir pajausti
  • E. Laurinaitis: Mums dabar niekas nieko, išskyrus pačią laisvę, pažadėti negali

Kiti Straipsniai

Pasienis

Važiuojant į Lenkiją patikrinimai vyks 13-oje vietų

2025 07 04
Liepos 6-oji Vilniuje

Vilnius Liepos 6-ąją švęs prie Neries

2025 07 04
Rugiagėlės ir aguonos

Vilniečiai pasisako už tvarų šienavimą

2025 07 03
Automobilių statymas

Vilniuje – automobilių statymo pokyčiai

2025 07 02
„Wizz Air“ lėktuvas

Atnaujinami skrydžiai tarp Vilniaus ir Bilundo

2025 07 01
Autobusas

Nuo liepos sostinėje keičiasi kelionių kainos

2025 07 01
Vilniaus senamiestis

Patvirtintas Vilniaus istorinio centro valdymo planas

2025 06 27
Troleibusas

Nuo liepos 1 d. Vilniuje – nauji kelionių bilietai

2025 06 27
Elektrinis laivas | vvt.lt nuotr.

Vilniaus elektriniai laivai jau testuojami Rygoje

2025 06 27
Alkas.lt nuotr.

Valstybinės kalbos likimas – Seimo kontrolieriaus rankose: „Talka“ kaltina ŠMSM neveiklumu

2025 06 26

Skaitytojų nuomonės:

  • Klausimėlis: apie Švieži kopūstai: viena galva ir trys receptai
  • Jutiklį išrado apie „Sengirės fondo“ globoje – rekordinis sklypas Trakų r.
  • Nerimsta darbštuoliai apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Aistis apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Tamsta optimistas... apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Darbo dienos proga skelbiama ataskaita apie tautinių ir religinių mažumų padėtį Lietuvos darbo rinkoje

Darbo dienos proga skelbiama ataskaita apie tautinių ir religinių mažumų padėtį Lietuvos darbo rinkoje

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai