Ketvirtadienis, 30 birželio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos repolonizacijai – ne!

A. Paulauskienė. Kalba – ne politinių sandėrių tarnaitė

Aldona Paulauskienė, www.respublika.lt
2014 05 02 12:36
7
Prof. Aldona Paulauskienė | klevualeja.lt nuotr.

Prof. Aldona Paulauskienė | klevualeja.lt nuotr.

Prof. Aldona Paulauskienė | klevualeja.lt nuotr.
Prof. Aldona Paulauskienė | klevualeja.lt nuotr.

Kai kandidatai į prezidentus giriasi kompetencija padaryti Lietuvą vieningą, teisingą, dirbančią ir gerai uždirbančią, gal nebus ir man nekuklu pasigirti kompetencija: esu lituanistė kalbininkė, turiu visus galimus mokslo laipsnius ir vardus, 52 metų darbo stažą aukštojoje mokykloje. Taigi šį tą išmanau apie kalbą ir dar turiu gyvenimiškos patirties. Kadaise esu girdėjusi tėvus ir kaimynus kartojant: Mes be Vilniaus nenurimsim!

Vilnius tada buvo už demarkacijos linijos. Kaunas tik laikinoji sostinė. Lietuvių tikroji sostinė visą laiką buvo Vilnius. Kai rusai okupavo Lietuvą, dažnas atsidusdavo: Vilnius mūsų, o mes rusų! Bet okupacijos metais gana greitai sugebėjome Vilnių sulietuvinti: iš visos Lietuvos vykome čia mokytis, gyventi ir kurti tautinės kultūros. Žiauriausiais karo ir pokario laikais turėjome tautinę mokyklą, nes dar buvo kvalifikuotų mokytojų iš laisvos Lietuvos laikų. Todėl Maskvos siunčiamos mokymo programos ne taip greitai sugebėjo sunaikinti tai, kas buvo pasėta tautinės mokyklos mokinių sąmonėje.

Lietuvos lenkai sovietiniais laikais tenkinosi tais pačiais visoje TSRS galiojančiais asmens dokumentais. Tik dabar jie panoro lenkiškų pasų ir gyvenamųjų vietų lenkiškų pavadinimų. Tada prieš milžino jėgą nekėlė balso, ir nieko jų tautiškumui neatsitiko. Neabejotina, kad Lenkijoje iki šiol kai kas norėtų susigrąžinti bent Vilniaus kraštą, nes paties Vilniaus turbūt jau nebeįmanoma paversti Lenkijos miestu. Ir Putinui būtų labai naudinga, jeigu Lietuva būtų draskoma į gabalus.

Kai dar intensyviai dirbau Vilniaus universiteto mokslinės bibliotekos Baltojoje salėje, ant vieno stalo buvo didžiulė svečių knyga su padėkomis ir įrašytais įspūdžiais iš ekskursijos po universitetą. Pasklaidydavome ją, pažiūrėdavome, kas ką įrašęs. Ir rasdavome tarp padėkų ne kartą turistų iš Lenkijos įrašyta Wilno nasze! Taigi nereikia Lietuvos vadovų kaltinti dėl pablogėjusių santykių su Lenkija, nereikia ieškoti būdų, kaip papildyti lietuvių kalbos raidyną norint įtikti lenkams. Savo raidynų dėl politikos niekas nekeičia! Labai apmaudu, kad šių dienų žurnalistai nemoka perskaityti ir suprasti to, kas parašyta „Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos“ pastabose po lentelės, aiškinančios lietuvių kalbos garsų ir raidžių transkripciją. Ten tik išimtys, o kaišiojamas tas puslapis į televizijos ekraną kaip argumentas, leidžiantis išplėsti lietuvių kalbos raidyną. Ar jie įsivaizduoja, ką daro?

Ir kokia nauda iš tų gramatikos pastabų lenkams, jei čia svetimų raidžių sąraše yra tik viena jiems reikalinga raidė w? Lenkiškiems pasams ir vietovardžiams užrašyti lietuvių raidynas netinkamas, nes lenkai vienam garsui žymėti vartoja ir dvigubus ženklus (cz, rz, sz), ir dar pavienių ženklų, kurių nėra ir negali būti lietuvių kalbos raidyne (ć, ł, ń, ó, ś, ź, ż). Jeigu Lietuvos lenkai nesutinka su jų vardų ir pavardžių rašymu pagal galiojantį įstatymą taip, kaip visų Lietuvos piliečių (neskiriant tautybės), jiems belieka prašytis Lenkijos pilietybės ir gauti lenkiškus pasus. O Lietuvos vietų vardai lenkiškais gali būti pakeisti tik tas vietas okupavus lenkams. Apie lenkų diskriminaciją Lietuvoje nė kalbos negali būti: jiems neuždrausta mokytis lenkiškose mokyklose, turėti savo spaudą, kultūrą, bendrauti gimtąja kalba, rinkti ir būti išrinktiems į valdžią. Tik Lietuvos valstybės tarnautojai privalo mokėti valstybinę kalbą, o stojantys į Lietuvos universitetus išlaikyti valstybinės kalbos egzaminą. Ir viskas! Tai kur čia diskriminacija?

Latviai taip pat turi problemų su kitataučiais, bet jie savo kalbos neišdavė: laimėjo teismus ir paliko buvusią svetimų vardų rašybą, nepažeidžiančią latvių kalbos specifikos, aiškiai apsibrėžė sritis, kuriose būtinai reikia originaliosios svetimų vardų rašybos, susitvarkė ir piliečių dokumentus. Turbūt teisus buvo vienas mano kolega, įžiūrėjęs skirtumą tarp Baltijos šalių okupacijos: latviai ir estai buvo tik okupuoti, o lietuviai dar ir kagėbizuoti, nes būtent Lietuvoje buvęs didžiausias pasipriešinimas sovietinei okupacijai.

Kadangi tautinių mažumų įstatymo svarstymas atidėtas birželio mėnesiui, dar yra laiko perskaityti Vinco Urbučio nedidelės apimties knygeles „Lietuvių kalbos išdavystė“ ir „Pavardžių pradžiamokslis“, Seimo archyve susirasti Lietuvos inteligentų siųstus raštus su labai rimtais lingvistiniais argumentais ir parašais prieš kalbos išdavystę ir pagalvoti, kodėl likome neišgirsti. Gal bus suprastas ir Justino Marcinkevičiaus viešas pasakymas: Aš esu lietuvis, bet, patikėkite, labai nelengva būti lietuviu.

Didžiausias paradoksas, kad pirmosios nepriklausomybės laikais palyginti greitai buvo sunorminta bendrinė lietuvių kalba ir sukurta tautinė mokykla, o štai dabar nepajėgiame turėti tautinės mokyklos ir nenorime laikytis kalbos normų. Latviai 2013 metais išsileido mokslinę gramatiką, kurioje aiškiai nustatė ribą tarp norminės kalbos ir dėl svetimų kalbų, ypač anglų kalbos, įtakos plintančių nenorminių reiškinių. Lietuvoje kalbos normomis nesirūpinama.

Dabar dar dangstomasi lietuvių moterų, ištekėjusių už svetimtaučių, pavardėmis, kai užtenka žinoti, kad lietuvių tartis nenutolusi nuo rašybos. Jeigu už svetimtaučio ištekėjusi moteris yra Lietuvos pilietė ir gyvena Lietuvoje, jos pavardę  galima rašyti taip, kaip ji tariama, o išvykusi nuolat gyventi į vyro šalį, gaus dokumentus pagal tos šalies įstatymus.

Taigi, gerbiamieji įstatymų leidėjai ir pretendentai į prezidento postą, ne dabartinės prezidentės užsienio politika kalta, kad blogėja santykiai su kaimyninėmis šalimis. Su Putinu, svajojančiu restauruoti sugriuvusią imperiją, sveikintis neverta. Lukašenkai buvo ištiesta ranka, bet, kai Baltarusijoje negerbiamos žmogaus teisės ir laisvės, antrąkart tiesti negalima. Latviai ateitų į pagalbą Lietuvai, jei reikėtų gintis nuo bendro priešo, bet jiems gaila jūros ruoželio, kad Lietuva galėtų sava teritorija pasiekti kitą Baltijos krantą. Lenkija grėsmės atveju taip pat būtų su mumis, bet reikia būti budriems, kad ji neužvažiuotų su kalbos reikalavimais į Lietuvą taip, kaip Rusija užvažiavo į Krymą su žaliais žmogeliukais ir tankais.

Gerinti santykius su Lenkija galėtų padėti Lietuvos lenkai. Tačiau jie kaip tik elgiasi atvirkščiai: skundžiasi, reikalauja, prašosi pagalbos, negerbia Lietuvos. Ir tai daro ne kaimo žmonės, o valdininkai. Jų kandidatas į prezidentus LNK televizijos laidoje „Išbandymas valdžia“, paklaustas, ar gintų Lietuvą karo atveju, atsakė, kad čia tuojau nebebus ką ginti. Tai nejaugi jis nemato, kad Lietuvoje yra ką ginti? Ginti reikia gimtinę, jos žmones, kiekvieną žemės pėdą. Kas kaltas, jei žmogus nemato, kad yra ir daug gerų dalykų, vertybių, kurias kuria ir gali kurti tik laisvi Lietuvos žmonės? Labai nepatinka kandidatų į prezidentus kalbos ir pažadai padaryti Lietuvoje rojų, nes, taip keldami save, jie niekina dabartinę šalies tvarką, o kartu ir prezidentę, kuri šiuo metu puikiai atstovauja Lietuvai pasaulyje, susikalba su įvairių šalių vadovais ir visur priimama su tinkama pagarba.

Parengta pagal dienraščio „Respublika“ specialų leidinį

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Prezidentė D. Grybauskaitė: Lietuvių kalba negali būti politinių sandorių ar sandėrių objektu
  2. Rašytojai nepritaria Valdžios ketinimams Lietuvos piliečių pasuose rašyti pavardes ne valstybine kalba
  3. A. Paulauskienė. Lietuvių kalbos išdavystė tebevyksta
  4. Spaudos konferencija: Ar lietuvių kalba taps derybų objektu? (tiesioginė transliacija, video)
  5. Init TV laidoje „Nuomonės“ apie mitingo „Už mūsų žemę, kalbą ir valstybę“ reikalavimus
  6. J. Vaiškūnas. Ar Kirkilo delegacija Lenkijoje užstatys mūsų žemę, kalbą ir valstybę? (video)
  7. A. Paulauskienė. Mintys tarmių metus pasitinkant (II)
  8. V. Sinica. Kas mums ta kalba, kam mums tos pavardės?
  9. V. Rubavičius. Kalba – galingiausias geopolitikos įrankis
  10. V. Venckevičius. Ginti Lietuvos valstybinę kalbą ir teritorijos vientisumą – mūsų pareiga (video)
  11. „Apskritojo stalo“ sambūris šaukia nacionalinį mitingą „Už Lietuvių Tautą, Kalbą ir Valstybę“ (nuotraukos)
  12. A. Paulauskienė. Mintys tarmių metus pasitinkant (I)
  13. A. Berkevičius. Politinių teplionių šalinti nereikėtų (+ dovana)
  14. E. Drungytė. Lietuvių kalba – mūsų visų dvasinė bambagyslė su Tėvyne
  15. Mitinge iš valdžios bus reikalaujama ginti Lietuvos valstybinę kalbą ir teritorinį vientisumą
  16. Žymūs Lietuvos žmonės kviečia į mitingą „Už mūsų žemę, kalbą ir valstybę“
  17. Ketinimai Lietuvoje įteisinti asmenvardžių ir vietovardžių rašybą ne valstybine kalba sukėlė latvių susirūpinimą (audio)
  18. Seimas nesvarstys galimybės rinkimų lapeliuose rašyti ir ne valstybine kalba
  19. N. Balčiūnienė. Mitingas „Už mūsų žemę, kalbą ir valstybę“ arba ką nutyli valdantieji
  20. Seimo žmogaus teisių komitetas išduoda valstybinę kalbą (tiesioginė transliacija)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 7

  1. erikas says:
    8 metai ago

    Ar jie įsivaizduoja, ką daro [kaišiodami tą puslapį iš gramatikos]? Gerb. ponia, manau, kad užaugo tinginių karta – galbūt tingi perskaityti. Kiti gal tik permeta akimis, išdidžiai pasitikėdami savo raštingumu, kuris artimas mažaraštystei. Visiškas kirkilizmas yra praplėsti lietuvišką abėcėlę argumentuojant 0,05 (gal dar mažesnio) procento piliečių nepatogumais dėl mišrios santuokos.

    Atsakyti
  2. Kažin says:
    8 metai ago

    Lenkija niekada nebuvo su Lietuva, niekada ir nebus. Visais laikais Lietuva buvo apšaudoma kryžma Maskvos ir Lenkijos ugnimi. Tas daroma ir dabar – Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe.
    Visą tą velniavą su Lenkija Grybauskaitė per tuos 5 prezidentavimo metus galėjo nutraukti vienu ypu, t.y. pateikdama Seimui patvirtinti 1994 metais sudarytos Lietuvos bendrumo su Lenkija sutarties notifikavimo dokumentą ir pasiųsdama jį Lenkijai, kad taip praneštų šiai apie sutarties netęsimą pasibaigus jos 5 metų galiojimo terminui. To ir apskritai nieko tuteišų klausimu nėra padaryta ir viešai nesiteikiama žmonėms pasakyti, – kodėl Prezidentė Lenkijos atžvilgiu elgiasi taip neryžtingai, kai ateidama prezidentauti Lietuvos santykių su JAV “balansavimo” ėmėsi ryžtingai.
    Nesigirdi Prezidentės pozicijos dėl minėtos sutarties notifikavimo ir dabar vykstančios Prezidento rinkimų kampanijos metu. Taigi, ar ir toliau kęsime, kad ta užnerta kilpa būtų smaugiama Lietuva!… Tyli Grybauskaitė ir “Rail Baltica” vėžės per Vilnių klausimu, nors ir čia be abejonės įžvelgtinos Lenkijos užmačios daryti Vilnių užkampiu Lenkijai, visaip trukdant jam būti Lietuvos sostine…

    Atsakyti
  3. Ona Voveriene says:
    8 metai ago

    Ačiū, Profesore, kad neapvylėte. Visada tikėjau Jumis. Nuoširdžiai prof. Ona Voverienė, knygos “Žymieji XX amžiaus Lietuvos mokslininkai” autorė. 2014.05.02.

    Atsakyti
  4. Julius says:
    8 metai ago

    Pagarba profesorei už principingą ir tiesų žodį! Ir džiaugiuosi, kad čia neįsisuko krembliai, barti mokinukai ir “kažin” su savo pezalais.

    Atsakyti
  5. Kemblys says:
    8 metai ago

    Malonu, kai Žmogus parašo: ,,esu lituanistė kalbininkė, turiu visus galimus mokslo laipsnius ir vardus, 52 metų darbo stažą aukštojoje mokykloje.”!
    Geras straipsnis, ačiū.

    Atsakyti
  6. Kažin says:
    8 metai ago

    Matyt, ne tik apskritai, bet ir konkrečiai žlibokų esama, kad “įsisukusio “kažin” su savo pezalais” jau neįžiūrima… Taigi, kad būčiau Juliui pastebimesnis, “įsisuku” kiek arčiau jo…
    Profesorė ir anais laikais buvo šauni lietuvių kalbos gynėja – tokia ji ir yra. Tačiau dabar dalykas kitas. Jeigu anais laikais visi vieši pakritikavimai buvo suprantami, kaip pliaukštelėjimas komunistinės diktatūros botagėliu, tai dabar kritikas valdžia laiko viena iš nuomonių, į kurią galima nekreipti jokio dėmesio, juk – žodžio, nuomonių laisvė. Specialistai sau rašo, o valdžia sau valdo. Vieni gyvena rašymu, kiti – valdymu. Žodžiu, demokratinių principų šalyje jie yra kas sau, rašymais valdymo nepasiekti… Taigi, “principingai ir tiesiais žodžiais” rašantiesiems bei už tai jiems dėkavojimus ar pagarbas reiškiantiesiems laikas suprasti, kad dabar “principingųjų ir tiesiųjų” vieta yra valdžioje, priešingu atveju iš valdžios taip ir nesulauksme principingų ir tiesių veiksmų valdant šalį… Tad, nuo rašymo stalų į valdžių kėdes – marš… Žinoma, toks maršas prilygtų anuomet vykusiam išėjimui į partizanus, bet ką darysi, kai dėl valdžios stribėjimo rašymais kalbos apginti negalima…

    Atsakyti
  7. Leonas M. says:
    8 metai ago

    Ačiū už dalykinį ir puikiai pagrįsta straipsnį. Būtų gerai, kad jį perskaitytų ne tik visi Seimo, bet ir Vyriausybės nariai. Gal tada į šalis nežarstytų neprotingų, Valstybinę lietuvių kalbą ir lietuvių tautą išduodančių pažadų.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Troleibusas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Vilniuje atsiras kontrolės bilietas

2022 06 29
prof. Andžejus Novakas | rengėjų nuotr.

Lenkijos istorikas A. Novakas apie lenkų ir rusų santykius

2022 06 29
Sunkvežimių ir motociklų vairuotojai praktikos egzaminą galės laikyti su savo transporto priemone

Vilniuje ribojamas sunkiasvorių eismas

2022 06 29
Sostinėje tvarkoma Minsko plento atkarpa

Sostinėje tvarkoma Minsko plento atkarpa

2022 06 28
Vilnius, Žvėryno r., Pušų g. 26 | A. Stabrausko nuotr.

A. Stabrauskas. Mediniai Vilniaus Žvėryno namai (19): Pušų g. 26

2022 06 26
Vilniaus stoties rajonui – nauji pasiūlymai

Vilniaus stoties rajonui – nauji pasiūlymai

2022 06 22
Vilniuje atsirado daugiau vietų, kur galima nemokamai prisipilti vandens

Plečiasi Vilniaus gertuvių tinklas

2022 06 20
Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose diskriminuojami lietuviškų gimnazijų mokiniai

K. Garšva. Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose diskriminuojami lietuviškų gimnazijų mokiniai

2022 06 19
Valerijus Charčyšynas | V. Kozlovos nuotr.

Vilniuje koncertuos ukrainiečių roko grupė „Druga Rika“

2022 06 17
Kaip atrodys sostinės Vokiečių gatvė?

Pristatomas atnaujintas Vokiečių g. projektas

2022 06 14
Rodyti daugiau

Naujienos

Kvietimas išsakyti nuomonę apie GMO | lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Kvietimas išsakyti nuomonę apie GMO

2022 06 30
Labiausiai vaikų uostomas ir liečiamas augalas – mėta | lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Labiausiai vaikų uostomas augalas – mėta

2022 06 30
SAM: naujovės dėl tyrimų ir vaistų įsigijimo
Lietuvoje

Gydytojai: reforma „važiuoja“ tolyn

2022 06 30
Tyrėjui, žurnalistui Vytautui Šilui – 85-eri | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.
Žmonės

Tyrėjui, žurnalistui Vytautui Šilui – 85-eri

2022 06 29
Rusijos invazija
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 29 12:00

2022 06 29
Ar elektromobiliai teršia mažiau?
Lietuvoje

Elektromobilių skaičius sparčiai auga

2022 06 29
Pavasario saule reikėtų mėgautis atsargiai
Lietuvoje

Kam pavojingiausias vasaro karštis?

2022 06 29
Troleibusas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Vilniuje atsiras kontrolės bilietas

2022 06 29


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Mērkaziņa apie Lenkijos istorikas A. Novakas apie lenkų ir rusų santykius
  • Minskui reikia traukinio! apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 29 12:00
  • įžvelgia galimas klastotes apie J.Vaiškūnas. Apie šventumą (III)
  • Priims ir spruks? apie J.Vaiškūnas. Apie šventumą (III)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kvietimas išsakyti nuomonę apie GMO
  • „Aktualioji istorija“: Baltarusiai ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
  • Labiausiai vaikų uostomas augalas – mėta
  • Gydytojai: reforma „važiuoja“ tolyn

Skaitomiausi straipsniai

  • T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą? peržiūrėta: 1928; komentarų: 49
  • Klaipėdoje lauks išskirtinės Lauksnos ir Joninės peržiūrėta: 1026; komentarų: 0
  • Mirė Lietuviško kino ir teatro legenda, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys – Regimantas Adomaitis Papildyta

    peržiūrėta: 892; komentarų: 1
  • M. Kundrotas. A. Rudomanskis įrodinėja Z. Šličytės teisumą? peržiūrėta: 787; komentarų: 7
  • Kviečiama paminėti Birželio sukilimą: Kai valdžia griauna istorinę atmintį, tik pati visuomenė gali ją atkurti! peržiūrėta: 607; komentarų: 9
  • D. Gaižauskas: Rusija grasina karu Lietuvai, valdantieji tyli… peržiūrėta: 586; komentarų: 30

Artimiausi renginiai

  1. Tradicinių šokių stovykla ŠAKIŲ r.

    2022-08-03 08:00 - 2022-08-07 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Vilniuje atsiras kontrolės bilietas

by Ditė Česėkaitė
2022 06 29
0
Troleibusas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Vilniaus miesto Taryba šiandien pritarė komitetuose apsvarstytam klausimui dėl galimybės vietoj baudos keleiviams rinktis kontrolės bilietą, taip pat patvirtino pakeitimus,...

Skaityti toliau

Lenkijos istorikas A. Novakas apie lenkų ir rusų santykius

by Jonas Vaiškūnas
2022 06 29
6
prof. Andžejus Novakas | rengėjų nuotr.

Birželio 29 d. 18 val. Vilniuje, Valdovų rūmų muziejuje (VRM), garsus lenkų istorikas, prof. Andžejus Novakas (Andrzej Nowak) skaitys paskaitą...

Skaityti toliau

Vilniuje ribojamas sunkiasvorių eismas

by Ditė Česėkaitė
2022 06 29
0
Sunkvežimių ir motociklų vairuotojai praktikos egzaminą galės laikyti su savo transporto priemone

Įsivyravus itin karštiems orams, sostinės savivaldybė ėmėsi gatvių dangų apsaugos – laikinai riboja didelio gabarito sunkiasvorių transporto priemonių judėjimą miesto...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Mērkaziņa apie Lenkijos istorikas A. Novakas apie lenkų ir rusų santykius
  • Minskui reikia traukinio! apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 29 12:00
  • įžvelgia galimas klastotes apie J.Vaiškūnas. Apie šventumą (III)
  • Priims ir spruks? apie J.Vaiškūnas. Apie šventumą (III)
  • Bartas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 29 12:00

Kitas straipsnis
Darbo dienos proga skelbiama ataskaita apie tautinių ir religinių mažumų padėtį Lietuvos darbo rinkoje

Darbo dienos proga skelbiama ataskaita apie tautinių ir religinių mažumų padėtį Lietuvos darbo rinkoje

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai