Per pastaruosius dvylika metų vaikų skaičius šalyje sumažėjo daugiau kaip trečdaliu, o pastaraisiais metais vienas šalies vaikas sirgo vidutiniškai 3 kartus.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 0–17 m. amžiaus vaikai 2013 m. sudarė 18,3 proc. visų šalies gyventojų, o 2001 m. jų buvo net 24,1 proc. Nepaisant to, kad gimstamumo rodiklis pastaraisiais metais šiek tiek padidėjo (2001 m. – 9/1000 gyv., 2013 m. –10,4/1000 gyv.), vaikų šalyje sumažėjo 35 proc. Pastaraisiais metais vienas šalies vaikas sirgo vidutiniškai 3 kartus. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro išankstiniais duomenimis, daugiausiai sergančiųjų buvo kvėpavimo, virškinimo bei akies ir jos priedinių organų ligomis.

Remiantis Privalomojo sveikatos draudimo fondo informacinės sistemos SVEIDRA duomenimis sergančiųjų vaikų buvo daugiau kaime (929,7/1000 vaikų) negu mieste (841,3/1000 vaikų).

Kūdikių sergamumo ligų struktūroje dominavo kvėpavimo sistemos ligos (309,1/1000 vaikų), perinatalinio laikotarpio, – vaisiaus vystymosi laikotarpį nuo 28 nėštumo savaitės iki 7 paros po gimimo, ligos (184/1000 vaikų), simptomai, pakitimai ir nenormalūs klinikiniai ir laboratoriniai radiniai (181,1/1000 vaikų). Vaikai nuo vienų iki šešerių metų dažniausiai sirgo kvėpavimo (837,6/1000 vaikų), virškinimo (222,1/1000 vaikų) ir odos bei poodžio (157,7/1000 vaikų) sistemų ligomis. O vaikai nuo 7 iki 17 metų dažniausiai sirgo kvėpavimo (557,3/1000 vaikų), virškinimo (183,1/1000 vaikų) sistemų ligomis bei patyrė sužalojimus, apsinuodijimus ir kitus išorinių poveikių padarinius (160,1/1000 vaikų).

Remiantis išankstiniais Higienos instituto Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registro duomenimis, 2013 m. Lietuvoje mirė 240 vaikų (0–17 m. amžiaus). Didesnis mirtingumas buvo tarp kaime gyvenančių vaikų (53,5 atv./100 000 vaikų). Mieste mirtingumas buvo 39,2 atvejai iš 100 000 vaikų. Beveik pusė mirčių buvo vaikų iki 1 metų amžiaus grupėje (361,1 atv./100 000 vaikų). Apie ketvirtadalį (37,3 proc.) kūdikių mirė dėl perinatalinio laikotarpio ligų. Daugiau nei trečdalį (34,5 proc.) visų mirties priežasčių sudarė įgimtos formavimosi ydos, 7,3 proc. – išorinės mirtingumo priežastys. 1–6 metų amžiaus vaikai dažniausiai mirė dėl įgimtų formavimosi ydų (22,9 proc.), išorinių priežasčių, tarp jų ir dėl transporto įvykių ir kitų nelaimingų atsitikimų, tyčinių susižalojimų, pasikėsinimų ir kt. (20 proc.) bei navikų (14,3 proc.). Didžioji dauguma (60 proc.) 7–17 m. vaikų mirė dėl išorinių priežasčių. Iš jų dažniausios buvo savižudybės (23 mirtys), transporto įvykiai (10 mirčių) ir skendimai (6 mirtys). Antroji pagal dažnumą mirties priežastis šioje amžiaus grupėje buvo navikai (11,6 proc.), trečioji – nervų sistemos ligos (8,4 proc.).

Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad daugelio vaikų sergamumo ir mirtingumo atvejų galima išvengti, todėl svarbu nuo pirmų gyvenimo dienų užtikrinti saugią ir palankią vaikui vystytis aplinką.