Šeštadienis, 16 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

L. V. Medelis. Po kiek lietuvybė, ponai ir kiti Švonderiai?

Linas V. Medelis, www.alkas.lt
2014 04 29 14:27
7
0
SHARES
L. V. Medelis. Beveik rimtai: Kur gyvena tomašiukai? Veseluvkoj!
Linas Medelis | asmeninė nuotr.
Linas Medelis | Asmeninė nuotr.

Kai manipuliuojama politinėmis kortomis, amžinas Lietuvos priešas yra Rusija, ypač agresijos prieš Ukrainą fone. Rusija – vienintelė ir baisiausia. Tačiau priešas ar priešininkas gali tupėti ir visai kituose krūmuose.  Pavyzdžiui, atkreipkime dėmesį: kova tarp lietuvių kalbos, lietuvybės  puoselėtojų  bei jos slopintojų įgauna vis labiau pasibjaurėtinas formas.

Pavyzdžiui, Nacionalinis transliuotojas mėgsta „objektyvios diskusijos“  triuką, kai diskusija imituojama specialiai kviečiant  nelygias jėgas. Prieš pat Velykas (04-14) Rūtos Miliūtės vedama laida „Teisė žinoti“ apie rengiamus Valstybinės kalbos įstatymo  keitimus buvo anonsuojama tiesiog pasėjant nelogiško pasirinkimo grėsmingą sėklą: „ Nelietuviškos raidės lietuviškuose pasuose: nusikaltimas kalbai ir valstybei, ar pagarba savo valstybės piliečiams?“  (kategoriškai – arba tu nusikaltėlis, arba negerbi bendrapiliečių).  Iš šešių laidos dalyvių tik vienas aiškiai ir griežtai pasisakė prieš lietuviško raidyno papildymus kitomis lotyniško pagrindo (nesislėpkim – lenkiško raidyno) raidėmis. Visi argumentai seniai žinomi. Tik šįkart dar buvo pasigautas pseudo argumentas apie lietuvaičių, ištekėjusių už užsieniečių, pavardžių rašybos vargus.  Laidos dalyvių pozicijos taip pat žinomos nuo seno, o viena populiariausių  ir bene žemiausio profesinės etikos lygio LRT laidų vedėjų R. Miliūtė taip pat gerai pažįstama. Žinomos ir laidoje diskutavusių  Seimo narių pozicijos: G.Kirkilas  yra  vienas ištikimiausių Tomaševskio akcininkų (t.y. Lenkų rinkimų akcijos) šalininkų visais klausimais;  V.Stundys, šio įstatymo atkaklų stūmimą pavadinęs valstybės išdavyste;  R. Miliūtės „objektyvi“ pozicija buvo reiškiama, akivaizdžiai ilgiau leidžiant kalbėti  akcijinei stovyklai ir nutraukiant vienintelį jų oponentą. Šiame jėgų išdėstyme niekas negalėjo stebinti, nebent akivaizdžiai trūko dar vienos socdemų  aktyvistės ir įstatymo pakeitimų iniciatorės Irenos Šiaulienės, kryžium gulančios ten, kur žengė bent viena  kankinio ir  nepalaužiamo  kovotojo už „lenkų“  žmonių teises Voldemaro Tomaševskio koja.

Nejauku  buvo matyti tik Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininką Antaną A. Jonyną. Ar gali lietuvių kalba eiliuojantis mažos tautos poetas neregėti, nejausti grėsmės lietuvybei ir tautos kalbai? Netgi, kai keturiasdešimt penki sąjungos nariai viešai į tas grėsmes yra atkreipę šalies vadovybės dėmesį? Ar poetas nesupranta, jog ne vardai ir gatvių pavadinimų lentelės yra kovos objektas? Ar Jonynas stoja į tas pačias savukinų, bumblauskų, laucių, valadkų, ir kitų Švonderių gretas? Ne, norintys patekti į Miliūtės laidas privalo elgtis kaip tik taip, o ne kitaip. A.A.Jonyno pasirodymas šioje laidoje ir šioje pozicijoje ženklina visai kitą lietuvybės erdvės teritoriją.  Šiandien toje teritorijoje atrodo,  jog inteligentas ir intelektualas negali tokiu vadintis neapdergęs šventų tautiečio,  piliečio sielai dalykų. Juk dar nepamiršom, kaip išgarsėjo jaunas rašytojas, paniekinęs pokario partizanus, istorikai, išvadinę Pilėnų gynėjus bailiais, gavo Krašto apsaugos ministerijos premiją, nacionalinės premijos skirstymui vadovauja istorikas, niekinantis savo valstybės istoriją, gatvių pavadinimų lenkiškos lentelės kabo kaip ciniškas iššūkis,  o valstybės vadovai užsimerkia jau iš tolo vos pajutę LLRA…

Antitautinė  padermė mus moko savaip suprasti ir suvokti žiniasklaidos piešiamą pasaulį. Tada silpnesnės prigimties ar silpnesnių dvasios šaknų žmogus tokiai aplinkai pasiduoda apsidairęs aplinkui. Vieni  aplink jį garsiai rėkia, kiti – gėdingai tyli. Vieniems durys plačiai atsidaro, kitiems – užsidaro.

Vladimiras Laucius (LRT internetinio puslapio redaktorius), irgi klausia: „Ar galime leisti sau kvailą prabangą – atgimstant Rusijos imperializmui, kariauti karus su Varšuva ir vykdyti tokią tautinių mažumų politiką, kuri, kaip matome, padeda V. Tomaševskiui didinti savo įtaką ir Seime, ir Vilniaus miesto taryboje?“ Nesunku prieiti prie išvados: arba žmogus, save vadinąs politikos apžvalgininku, meluoja, arba taip  nesitituluotų. Juk  tereikia savęs paklausti: kas gi tuos karus ir su kuo kariauja, ir kas gi taip remia ir padeda stiprinti Akcininkų  įtaką Seime – Varšuva per Vilnių, ar Vilnius per Varšuvą?

Apie galimą sumaištį Lietuvoje Maidano pavyzdžiu,  būdamas Lenkijoje,  grasino ir Seimo vicepirmininkas (!) Jaroslavas Narkėvičius. Kitas (gal atsitiktinai, bet taip pat LRT) TV  laidų vedėjas Virginijus Savukynas atvirai jam antrina,  ragindamas kuo greičiau leisti vartoti „kitas“  lotyniško pagrindo raides bei įteisinti užrašus lenkų kalba. Atseit, kyla Maidano Lietuvoje grėsmė. Visą problemą statydamas nuo kojų ant galvos „intelektualas“ klausė: ar nacionalistai sukurs Krymo variantą Lietuvoje?

Minėtas G.Kirkilas (jis ir Seimo Pirmininko pavaduotojas, ir Europos reikalų komiteto pirmininkas, ir Seimo delegacijos Lietuvos Seimo ir Lenkijos Seimo ir Senato narių asamblėjoje pirmininkas( !) žiniasklaidoje teigia, jog būti konservatorių apkaltintam „nacionalinių interesų išdavyste“ jau beveik garbė. Jis klausia panašiai kaip Savukynas: „Ar ne didesnė išdavystė dabar gadinti santykius su Lenkija?“

Tikriausiai mūsų vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius naktimis tyliai kūkčioja į pagalvę,  juk atlaikyti nuolatinį Akcininkų badymą špygomis arba neslepiamą kaimyninės valstybės premjero pašaipą, eilinį kartą reikalaujant spręsti „lenkų problemas“ girdint visai Europai, gali tik geležinių nervų ir ištvermės žmogus.  Ką gi sako mūsų premjeras? Jis, šokiruotas,  sako, jog sąjunga su Akcininkais, be abejonės,  išliks ir po rinkimų.  Apie tai, kaip stengiamasi greitai spręsti lenkiškas problemas, jis dažniau bėga pakalbėti į mikrofoną „Znad Viliji“ radijui (gal išgirs koks Sikorskis) nei tas dirbtines problemas imasi spręsti.

Atrodytų, tik mūsų prezidentės pozicija nepalaužiama.  Bene prieš pusantrų metų apie bendravimą su Lenkija ji yra pareiškusi, jog „geriau kai kuriuose santykiuose daryti tam tikrą pauzę nei bandyti taisyti, kas šiuo metu nepataisoma“. Šios nuostatos  ji atkakliai laikosi ir niekaip nevertina  nei vis įžūlėjančių Lenkijos vyriausybės reikalavimų, nei  nebesuvaldomų tomaševskininkų  pretenzijų, šmeižto tarptautiniu mastu ir Lietuvos įstatymų laužymo. Tačiau, artėjant rinkimams, ekscelencija savo žodį tarė: lie­tu­vių kal­ba ne­ga­li bū­ti po­li­ti­nių san­do­rių, san­dė­rių ob­jek­tu. Galima sakyti – šventi žodžiai. Tarytum šventajame rašte: ir Dievas pasakė, tebūnie šviesa, ir  pamatė, kad tai yra gerai. Prezidentės atveju – tai yra gerai, bet gal būtų galima ir ką nuveikti tos lietuvių kalbos labui…

Dievas čia prisimintas ne be reikalo. Internetiniame laikraštyje „15 min.“ (vyr. redaktorius R. Valatka), kuriame visada randama vietos minėtų  „ir kitų Švonderių“ nuomonei, pasirodė jau kiek primirštas TV laidų dalyvis vienuolis brolis Astijus. Jo rašinio (perspausdinto iš „Pajūrio naujienų“) pavadinimas pasako beveik viską: „Kas mano mamai Vydmantuose pasikeis, jei kur nors Švenčionyse  prie lietuviškų pavadinimų bus lenkiški?“  Galima papildyti dar viena jo rašto citata, keliančia abejonių Velykų lietuviškumu: „Velykos, Velikij dien, Lieldiena, Pascha – gyvenimo pergalės prieš mirtį šventės vardai. „Tarp jų nėra nė vieno lietuviško“, – sako brolis Astijus Kungys, kunigas pranciškonas, Lietuvos mažesniųjų brolių ordino provincijolas ir vydmantiškis“. Skaitytojus jis ragina kurti „gyvybės, o ne mirties civilizaciją, išsivaduoti iš tamsumo, provincialumo“.  Gal, o broli,  pirma, paklauski motinos, ką ji pati mano apie tuos lenkiškus pavadinimus? Ir apie civilizaciją, apie krikščioniškas vertybes Europoje paklauski.  Juk tiesa yra paprasta: taip, Europa mūsų namai. Bet Europos namai – ne viešnamis, o broli, kur kiekvienoje kamaroje trempiamos amžinosios vertybės…

O šėtonas slepiasi smulkmenose.  Pagal Kalbos įstatymo projektą  (jo svarstymas atidėtas kuriam laikui) dokumento, pagal kurį bus originaliu pavidalu rašoma lenkiška (sulenkinta) pavardė,  gali būti net lenko korta ar bet koks kitas antspauduotas popierėlis. Visoje valstybėje dokumentuose asmenvardžius tektų rašyti lenkiškais rašmenimis. Beje, smulkmena –  I. Šiaulienė su G.Kirkilu parengė pataisą Civiliniam kodeksui, ir atitinkamas straipsnis ( „Vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles“) pailgėja tik keliais nekaltais žodžiais: „ jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip“. Remigijui Šimašiui jau pavyko Seime prastumti kodekso pataisą, pagal kurią įstaigų, įmonių  pavadinimai gali būti sudaryti ne tik iš  lietuvių, bet lotynų (lenkų, nes kitiems tokių nereikia) kalbos abėcėlės raidžių.

Loreta Graužinienė prieš Velykas priėmė Lenkijos Seimo pirmininkę, o Gediminas Kirkilas priėmė  Lenkijos Seinų apskrities delegaciją, vadovaujamą apskrities viršininko A. Šturgulevskio (Szturgulewski). L.Graužinienei pasiūlyta imti pavyzdį iš lenkiškų įstatymų, o G.Kirkilas informavo svečius, išreiškė viltį, kad abiejų valstybių tarpusavio santykiai ir toliau gerės, įteikė A. Šturgulevskiui savo oficialios padėkos raštą, kuriame (pranešė informacinės agentūros) padėkojo už prasmingą veiklą, kasdieniu darbu rodant pagarbos, tolerancijos ir geros kaimynystės pavyzdžius, dvišalių kontaktų plėtrą ir nuoširdų darbą gerinant lietuvių tautinės mažumos padėtį Lenkijoje.  Ir nė žodžio apie  tai, jog mūsų strateginis partneris per dešimtmetį uždarė pusę lietuviškų mokyklų, kad jų finansavimas ir šiandien stringa, kad likusios tarsi pasityčiojant apdedamos mokesčiais (turimas galvoje Antano Baranausko fondas, besirūpinantis „Žiburio“gimnazija), kurie Lietuvoje švietimo įstaigoms neįsivaizduojami, kad Berznyko kapinaitėse  ne vieneri metai tyčiojamasi iš lietuvių karių kapų…

„Jokios tautinės savigarbos. Jokio orumo. Koktu,“- štai taip atsiliepia Punsko lietuviai apie tokio pobūdžio  pasigarbinimus.  Lietuvos konsulė Seinuose Vida Bagdonavičienė akcentavo, kad jos bendradarbiavimas su Seinų apskrities ir vietos valdžia yra labai sklandus, teigiama pranešime. O Lenkijos lietuviai internete atsiliepia:  „Ne lietuviškų mokyklų mokytojai , ne lietuviškų organizacijų atstovai, ne lietuviškų ansamblių saviveiklininkai buvo geidžiamais svečiais konsulato vakarėliuose, kaip ir Lietuvos valstybinių švenčių renginiuose. Užstalėje linksminosi vietinės valdžios atstovai, kurių veiksmai ir darbai vienareikšmiai liudijo apie jų nepagarbą, panieką lietuviams ir Lietuvai“. Arba:  „Ir pradedi galvoti, kaip auklėti mūsų jaunimą, vaikus, kad mylėtų Lietuvą, jeigu jie mato tokius kirkilus? Kaip paaiškinti vaikams, kodėl Lietuvos politikams dzin , kas vyksta Berznyke?“  Jei paklaustumėte URM vadovo Lino Linkevičiaus, kas daroma A.Baranausko fondui pagelbėti, pasipriešinant barbariškoms patyčioms Berznyko kapinėse iš žuvusių už Lietuvos nepriklausomybę  karių, atsakymas būtų (galiu paliudyti, toks ir yra): mes suprantame jūsų susirūpinimą, mes geriname, stipriname ir siekiame…

Lenkijai galima pavydėti. Jos valstybinė  politika vadinamųjų kresų atžvilgiu nepalaužiamai kryptinga, nuosekli ir atkakli. Tos politikos gairės yra žinomos: nuolat didinti lenkais besivadinančių skaičių, skatinti juos kelti pretenzijas, papirkinėti intelektualinį ir bet kokį kitą valstybės elitą (raktiniai žodžiai paieškai: kresai-rytai-žygis). Net nepaisant pasekmių ateičiai. Dar galime priskaičiuoti potencialų agentūrinį tinklą bene visose ministerijose, valstybinėse įmonėse bei organizacijose su vadinamąja lenko korta kišenėje ir suprasime, kokioje stiprioje įtakoje gali būti mūsų vadovai, politikai, valstybė. Spaudoje buvo minėta, jog Lenkijos tautinio jaunimo grupė Vilnijoje žada nemokamai padalinti kelis šimtus vėliavų, ir švenčiant Lenkijos vėliavos dieną   gegužės 2 d., „Solečnykai“ turėtų nusidažyti raudonai balta spalva.  Manau, Lenkijos TV visam pasauliui parodys, kad Rytų Lietuvoje gyveni vien lietuvių skriaudžiami lenkai. Kitų nėra.

Todėl galime mūsų valdžios, politikų, „intelektualų“  drąsiai klausti, kiek kiekvienas yra skolingas, įtakojamas, šantažuojamas vėjui papūtus iš vakarų. Apie Lietuvos ir lietuvybės išdavystę jau galim kalbėti be klaustukų.   Tad po kiek lietuvybė, ponai kubiliai, graužinienės, grybauskaitės,  balkevičiai, šiaulienės,  kirkilai ir kiti Švonderiai?

_______________________

Švonderis – rusų rašytojo Michailo Bulgakovo apysakos „Šuns širdis“ herojus. Autorius jo vardą, atspindintį bolševikines (plg. globalistines) pažiūras, įsitikinimus, mąstymo būdą ir ideologiją, užšifravo taip: Шибко ВОНючее ДЕРьмо (išvertus iš rusų klb. – baisiai smirdintis š-das)

2014 04 23

Susiję straipsniai:

  1. L.V. Medelis. Versijos: kas stovi V.Tomaševskiui už nugaros
  2. L. V. Medelis. Akcijinis tortas valdžiai, elitui ir likusiems
  3. Ž.Makauskienė. Privati lietuvybė
  4. L.V.Medelis. Mykolas Riomeris Lietuvis (I)
  5. L.V.Medelis. Mykolas Riomeris Lietuvis (II)
  6. L.V. Medelis. Lenkijos žygis į Rytus
  7. L.V. Medelis. Beveik rimtai: Przepraszam, pan Sikorski
  8. L. Kasčiūnas, V. Keršanskas, L. Kojala. Patenkinus LLRA reikalavimus bus sugalvota naujų?
  9. V. Rubavičius. Kultūrinė atmintis: lietuvybė ir Kitas (I)
  10. V. Rubavičius. Kultūrinė atmintis: lietuvybė ir Kitas (II)
  11. Paminėtas už lietuvybę Lenkijos okupuotoje Rytų Lietuvoje kovojusios švietimo draugijos „Rytas“ 100-metis!
  12. P. Stonis. LLRA tikslas – lietuvius paversti tautine mažuma savo pačių valstybėje (video)
  13. V. Sinica. Kas mums ta kalba, kam mums tos pavardės?
  14. L.V.Medelis. Apglėbkime Maironį – patriotą, kovotoją, poetą
  15. V. Žukienė. Lietuvoje vėl formuojama valstybė valstybėje
  16. K. Garšva. Kada Lietuvos ir Lenkijos santykiai bus geresni?
  17. L.V.Medelis. Kodėl tavęs čia nėra
  18. A. Lapinskas. Kodėl Lietuvos lenkai nenori puikiai išmokti lietuvių kalbos?
  19. A. Mišeikis. Pamąstymai apie Lietuvos ir Lenkijos santykius
  20. A. Butkus. Santykiai su Lenkija – partnerystė ar vasalystė?
  21. P. Šidagis. Tautinės mažumos ar tautinės bendrijos Lietuvoje?
  22. Ž. Makauskienė. „Pro Patria“ sukurta tarnauti Tautai ir valstybei
  23. V. Sinica. Draugystė su Lenkija, arba kodėl neleisti nelietuviškų asmenvardžių?
  24. P. R. Liubertaitė. Painiojimasis nepainiuose pavardžių rašymo dalykuose
  25. E. Drungytė. Lietuvių kalba – mūsų visų dvasinė bambagyslė su Tėvyne
  26. I.Gasperavičiūtė. Apie tai, kaip L.Linkevičius buvo Seinuose
  27. V. Sinica. Polonizacijos „mitas“
  28. Č. Iškauskas. Kada Lietuvą pasiglemš Baltarusija?
  29. L. Rasimas. Autochtonai
  30. V. Sinica. Nuolaidų Varšuvai šalininkų argumentai yra melas

Comments 7

  1. tai va says:
    7 m. ago

    Lenkija yra korumpuota, religinga, atsilikusi valstybė. Lenkija neturi ir abejoju ar turės kada nors galingą kariuomenę, kokią turi Rusija, arba atominį ginklą. Norėdama Rusija galėtų sunaikinti Lenkiją per kelias savaites. Abejoju, ar Lenkijos politikai, o juolab šovinistiniai lenkai vertina Lietuvą kaip lygiavertį partnerį. . Lenkijos politikai visada turi pasislėpę kažkur savo šovinistinį peilį, kurį bet kada gali išsitraukti ir durti tau, kuomet tu to mažiausiai tikėsies. Kartais man atrodo, kad Lenkijos vaidmuo yra dėl to sureikšminamas, kad kažkas iš to galėtų užsidirbti. Arba tiesiog iš vergiško noro tarnauti lenkams. Lenkiškų pavardžių rašymas, lenkiški gatvių pavadinimai. Kas toliau? Lenkiškai kalbėti ir melstis lenkiškai? ? Man lenkiškumo niekada netrūko. O jei kam trūksta, tai gali emigruoti pas savo motiną į Lenkiją.

    Atsakyti
  2. tampax'as says:
    7 m. ago

    pakeisk vietoj “lenkija” – “rusija”, ir 1 prie 1… Taip ir gyvenam…

    Atsakyti
    • N says:
      6 m. ago

      Prie ko čia Rusija? Kalba eina apie Lenkiją. O tai perš*kę dėl Rusijos nematote, kad kur kas realesnis pavojus kyla iš Lenkijos, tuo labiau, kad jos agentai atvirai veikia seime ir valdžios institucijose.

      Atsakyti
  3. Galindas Ilga says:
    7 m. ago

    Lietuvės motinos sūnus Jonas Paulius pasakė – čia gyvena "lietuviai kalbantis lenkiškai", tai turi būti aišku visiems ir net okupantų genocido aukoms tevel, pirštel, gaidel, ir pan., ir net okupantų kolonistams "montanoms", Lietuvoje lenkų nėra!!!, tik lietuviai kalbantis lenkiškai, tai prie ko čia lenkiškos vėliavos, Lenkija ir lenkai, ar jau taip nebegerbiant "savo" Popiežiaus, kad negirdit ką Jis sako.

    Atsakyti
  4. Galindas Ilga says:
    7 m. ago

    Kadangi Lietuvoje lenkų nėra, tai nėra ir jokios lenkų bendrijos, ar kažkokios neteisingai vartojamos – "tautinės mažumos". Visai praranda prasmę ir vadinama LLRA, kurios pats pavadinimas prieštarauja Šventojo Jono Pauliaus mintims ir Jo teisingam istorijos supratimui. O su mišrakalbiais lietuviais po-okupacinėje Lietuvos krašto dalelėje išspręsim kaip rašyti "paprastai" jų pavardes pagal skambesį, ir kokios kalbos paprastosios "poprostu" mokyti tokių lietuvių mokyklose, ir visai atsisakyti svetimos valstybės kalbų, nes lietuviai naudoja savotišką lenkų-lietuvių kalbą, kurią ir turime saugoti.

    Atsakyti
  5. LosAngeles says:
    7 m. ago

    Lenkija niekada nebuvo, ir kol kas nesimato kad galetu kada nors buti Lietuvos strateginis partneris. Nuo sito ‘bendradarbiavimo’ Lietuva gerokai susitrauke, ko nepasakysi apie Lenkija.
    O kas liecia Tomasevski & co, tai paprastas dalykas: valdzioje zmones, kurie atvirai deklaravo lojaluma kitai saliai (lenko korta). Tai apie koki darba Lietuvai gali buti kalba? Kam deklaravo lojaluma, tam ir dirba. Ir sito nepastebeti neimanoma. Tai ka galvoja likusi valdzios dalis? Imsis kokiu priemoniu, ar tik, kaip sako autorius, ‘kukcios naktimis’…
    Visus, kurie deklarave lojaluma ‘strateginei partnerei’, vienareiksmiskai mesti is politikos, o ‘partneres’ paklausti vienareiksmisko atsakymo apie 1920-1939 Vilniaus padeti. Nuo to bus galima pradeti normalius tarpvalstybinius santykius, nes kol kas tik Lietuva kazko vis nepadaro…

    Atsakyti
  6. Eglė M. says:
    6 m. ago

    Puikus straipsnis. Nei pridėsi, nei atimsi.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Dažniausi vilniečių vardai 2019 m., tuoktuvių mados ir neįtikėtini nuotykiai

Vis dažniau vaikams duodami gamtiniai vardai: Vėtrė, Vėtra, Vėjas

2021 01 15
2020-ųjų apdovanojimas „Už viso gyvenimo nuopelnus“ paskirtas užsienio lietuviui dr. Vincui Bartusevičiui už pasišventimą lietuvybei

2020-ųjų apdovanojimas „Už viso gyvenimo nuopelnus“ paskirtas užsienio lietuviui dr. Vincui Bartusevičiui už pasišventimą lietuvybei

2021 01 15
A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

2021 01 15
Aptartos priemonės, kaip Baltarusijos įmonėms perkelti verslą į Lietuvą

Aptartos priemonės, kaip Baltarusijos įmonėms perkelti verslą į Lietuvą

2021 01 14
Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai

2021 01 14
Šalčininkiečiai minės Laisvės gynėjų dieną | rengėjų nuotr.

Laisvės gynėjų dienos 30-osioms metinėms įrašyta bendra gudų ir lietuvių giesmė (video)

2021 01 13
„Mokslo sriuba“: apie klimato kaitą

Kaip Lietuvoje suvokiama klimato kaita?

2021 01 13
Sofija Tabatadzė | VDU nuotr.

S. Tabatadzė: Lietuvių kalba apvertė mano pasaulį

2021 01 11
Punsko kraštas | punskas.pl nuotr.

Reto grožio kraštovaizdžiai Punsko-Seinų krašte

2021 01 10
R. Jasukaitienė. Gal vėl ateina laikas tautiškumui?

R. Jasukaitienė. Gal vėl ateina laikas tautiškumui?

2021 01 10
Rodyti daugiau

Kiti Straipsniai

Vis dažniau vaikams duodami gamtiniai vardai: Vėtrė, Vėtra, Vėjas

by Ditė Česėkaitė
2021 01 15
0
Dažniausi vilniečių vardai 2019 m., tuoktuvių mados ir neįtikėtini nuotykiai

Nors praėjusieji 2020-ieji ir įėjo į istoriją kaip pandeminiai, Vilnius pernai ir toliau augo – per 2020 metus sostinėje gyvenamą...

Skaityti toliau

2020-ųjų apdovanojimas „Už viso gyvenimo nuopelnus“ paskirtas užsienio lietuviui dr. Vincui Bartusevičiui už pasišventimą lietuvybei

by Kristina Aleknaitė
2021 01 15
0
2020-ųjų apdovanojimas „Už viso gyvenimo nuopelnus“ paskirtas užsienio lietuviui dr. Vincui Bartusevičiui už pasišventimą lietuvybei

Sausio 14 dieną Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis paskelbė 2020 metų „Globalios Lietuvos“ apdovanojimo „Už viso gyvenimo nuopelnus“ laimėtoją. Apdovanojimą...

Skaityti toliau

A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 15
8
A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

Gerbiamieji Vyriausybės nariai ir narės! Kaip Lietuvos pilietis norėčiau kreiptis į naująją Vyriausybę. Nors pradedate darbą itin sudėtingu laikotarpiu, noriu...

Skaityti toliau

Aptartos priemonės, kaip Baltarusijos įmonėms perkelti verslą į Lietuvą

by Ditė Česėkaitė
2021 01 14
2
Aptartos priemonės, kaip Baltarusijos įmonėms perkelti verslą į Lietuvą

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, susitikusi su Baltarusijos pilietinės visuomenės lydere Sviatlana Cichanouskaja, aptarė, kokių priemonių ketina imtis, kad...

Skaityti toliau

D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 14
5
Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Taip išėjo, kad vieną po kitos perskaičiau dvi knygas, labai skirtingas, skirtingo turinio, žanro ir paskirties, bet abi geras ir...

Skaityti toliau

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Baideno žiedeliai skleidžiasi? apie Č. Iškauskas. Džo Baidenas – „konservatorius liberalo kailyje“
  • Žemyna apie I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo
  • Žemyna apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Prieš 6 m. ir šiandien apie V. Sinica. Meilė Lenkijai reikalauja slėpti istoriją
  • Svajonė apie Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės
  • Kūrėjai - atsiliepkite apie Kokį skaitytoją užsiaugino lietuviškos knygos?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės
  • I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo
  • Vis dažniau vaikams duodami gamtiniai vardai: Vėtrė, Vėtra, Vėjas
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Kodėl verta rinktis polinius pamatus?
  • Prezidento ir ministro pokalbyje – dėmesys aplinkosaugai ir vertingiausioms šalies teritorijoms

Skaitomiausi straipsniai

  • R. Trimakas. Laplaso demonas. JAV prezidento rinkimus laimėjo komunistinė Kinija peržiūrėta: 3593; komentarų: 89
  • D. Trampo šalininkai įsiveržė į Kapitolijų (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 2169; komentarų: 68
  • Sudaryti 2021 m. šauktinių į privalomąją pradinę karo tarnybą sąrašai, ministras tikisi, kad jaunuoliai bus paskiepyti peržiūrėta: 1746; komentarų: 3
  • O. Strikulienė. Kapitolijaus šturmą inicijavo ne Trampas (video) peržiūrėta: 1570; komentarų: 37
  • Virtualioje galerijoje – prieš 30 metų kurti piešiniai, vaizduojantys Sausio 13-ąją vaikų akimis peržiūrėta: 1343; komentarų: 3
  • S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų… peržiūrėta: 1260; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-01-17 08:30 - 09:00

Žiūrėti visus Renginiai

Naujausi komentarai

  • Baideno žiedeliai skleidžiasi? apie Č. Iškauskas. Džo Baidenas – „konservatorius liberalo kailyje“
  • Žemyna apie I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo
  • Žemyna apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Prieš 6 m. ir šiandien apie V. Sinica. Meilė Lenkijai reikalauja slėpti istoriją
  • Svajonė apie Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės
  • Kūrėjai - atsiliepkite apie Kokį skaitytoją užsiaugino lietuviškos knygos?
  • R. Deltuvui premija apie Seime – pokalbis apie Lietuvos miškų valdymą (tiesioginė transliacija)
  • T0mas J. apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Pajūrietis apie Marijos Gimbutienės metų renginiai vyks Lietuvoje, Prancūzijoje, JAV
  • Ateina technologijos apie Žemės ūkio ateitis – ekologiškas, ekonomiškas ir gyvybingas kaimas

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
aaa
Kitas straipsnis
Mokslininkams sudarytos geresnės sąlygos auginti vaikus ir daryti mokslinę karjerą

Mokslininkai atskleidžia ilgo gyvenimo paslaptis

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Paskolos internetu | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai