Žmogus prisitaiko prie nuolatinio triukšmo ir tarytum jo nejaučia. Tačiau neigiamas triukšmo poveikis nesumažėja. Primenama, kad leidžiamas triukšmo lygis – tai toks triukšmas, kuris veikdamas trumpą arba ilgą laiką negali sutrikdyti sveikatos.

Didžiausi leidžiami akustinio triukšmo lygiai pagal Lietuvos higienos normą HN 33:2011 „Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ yra tokie: gyvenamųjų kambarių miegamuosiuose kambariuose: dienos metu (nuo 6 val. iki 18 val.) – iki 45 dBA; vakaro metu (nuo 18 val. iki 22 val.) – iki 40 dBA; nakties metu (nuo 22 val. iki 6 val.) – iki 35 dBA; gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje: dienos metu (nuo 6 val. iki 18 val.) – iki 65 dBA; vakaro metu (nuo 18 val. iki 22 val.) – iki 60 dBA; nakties metu (nuo 22 val. iki 6 val.) – iki 55 dBA.

Dauguma žmonių yra veikiami didelių triukšmo lygių darbe – ugniagesiai, krašto apsaugos darbuotojai, statybininkai, muzikantai, kelininkai, kompiuterių operatoriai, ūkininkai, gamyklų darbuotojai, vilkikų, žemės ūkio mašinų, autobusų vairuotojai. Žmonės, dirbantys triukšmingomis sąlygomis, dažniau serga hipertonine liga ir ateroskleroze. Triukšmas slopina skrandžio sekreciją ir mažina sulčių rūgštingumą, veikia regos organus, endokrininę sistemą, trikdo medžiagų apykaitos procesus organizme, blaško dėmesį, ypač dirbant protinį darbą.

Veikiant triukšmui silpnėja ir organizmo imunologinis atsparumas, didėja bendras dirbančiųjų sergamumas. Esant dideliam triukšmui pažeidžiama klausa. Paprastai klausos susilpnėjimas, dirbant triukšmingoje aplinkoje, išryškėja po 10-20 metų trunkančio kasdieninio triukšmo poveikio. Ilgalaikis triukšmo poveikis sukelia klausos organo kraujagyslių spazmus, nervinių receptorių medžiagų apykaitos sutrikimus. Triukšmas sutrikdo miegą: pailgėja užmigimo laikas, suprastėja miego kokybė. Jei miegas trikdomas nuolat, atsiranda nuovargis, dažnai skauda galvą. Didelis triukšmas sukelia agresiją.

Norint išvengti triukšmo sukeliamų neigiamų padarinių sveikatai rekomenduojama vengti triukšmingų vietų, koncertų, šventinių renginių metu vengti stovėti šalia triukšmo šaltinių (pavyzdžiui, garso kolonėlių, šaudomų fejerverkų). Nešiodami garso ausines ar klausydami triukšmingos muzikos uždaroje vietoje, mašinoje, sumažinkite garso lygį. Nesidrovėkite kitų paprašyti pritildyti muzikos garsą. Jei kenčiate nuo gatvės triukšmo, senus langus reikėtų pakeisti naujais su stiklo paketais, turinčiais gerą garso izoliaciją.

Darbuotojai, norintys išvengti profesinių klausos sutrikimų, turi būtinai dėvėti asmenines ausų apsaugos priemones (kaištukus, ausines). Už tai atsakingas darbdavys ir pats darbuotojas. Ausų prevencinių priemonių galima įsigyti vaistinėse, sporto parduotuvėse.

Daugiau laiko leiskite gamtoje, kur natūralus gamtinis triukšmas nesukelia jokių neigiamų emocijų bei pasekmių sveikatai.