V. Juozapaitis: Kultūros ministerija ruošia smūgį meno kūrėjams (1)

V.Juozapaitis. Asmenio arch. nuotr.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys, šešėlinis kultūros ministras prof. Vytautas Juozapaitis stebisi Kultūros ministerijos rengiamomis Meno kūrėjo ir Meno kūrėjų organizacijų Statuso įstatymo pataisomis, kuriomis ketinama politizuoti Meno kūrėjų statuso suteikimo bei jo netekimo tvarką, įvedant Meno kūrėjų privalomą ataskaitų už atliktą kūrybinę veiklą tvarką.

Rengiamo dokumento projekte teigiama, kad, „ataskaitos formą nustato kultūros ministras, pritarus Meno kūrėjų organizacijų asociacijai“, tačiau jau šiandien yra žinoma, kad Meno kūrėjų asociacijos Taryba bendru sutarimu atmetė tokį ministerijos siūlymą, kaip perteklinį  veiksmą. Jis atmestas, nes tai galimai diskredituoja Meno kūrėjo statuso įteisinimo idėją, kurios vienas svarbiausių tikslų – dėl objektyvių priežasčių kūrybinę prastovą patiriančiam menininkui socialinių garantijų bei mokestinių lengvatų suteikimas.

„Toks kultūros ministerijos siūlomas ir rengiamas  biurokratinis meno kūrėjų  skaičiaus optimizavimo būdas kelia kultūros ir meno bendruomenės narių nereikalingą psichologinę įtampą bei nepasitikėjimą Vyriausybės vykdoma politika, kurios vienas svarbiausių prioritetų yra tinkamas kultūrinių poreikių finansavimas bei meno ir kultūros darbuotojų darbo ir apmokėjimo sąlygų gerinimas“, – teigia V. Juozapaitis.

Taip pat Seimo narys pabrėžia, kad toks atviras ministerijos demonstruojamas nepasitikėjimas meno kūrėjais menkina jų autoritetą bei  šviečiamojo vaidmens svarbą visuomenėje, kuriai ypatingai šiuo metu yra svarbu atsispirti valstybei nedraugiškos rytų kaimynės „minkštosios galios“ invazijai. Jos pagrindinė jėga yra politizuotų kultūrinių poreikių formavimas ir tenkinimas, diskredituojant ir paneigiant Lietuvos kultūros ir meno kūrėjų indėlį ir svarbą, rengiant ir vykdant valstybės  gynybos ir saugumo politiką.

„Galbūt derėtų sugriežtinti Meno kūrėjo statuso suteikimo tvarką ir padidinti šią procedūrą kontroliuojančių asmenų atsakomybės laipsnį, tačiau kvestionuoti ir abejoti nusipelniusių tokio statuso profesiniu sąžiningumu būtų paprasčiausiai amoralu. Tuomet kitas žingsnis turėtų sekti iš Krašto apsaugos ministerijos, kuri, suteikusi eilinį karinį laipsnį Lietuvos Respublikos karininkams, kas penkeri metai reikalautų rašytinių ataskaitų už nuveiktus darbus, o jiems nesant, atimtų karinį laipsnį, taip demotyvuodama savo krašto gynėjus bei visuomenę, vardan kurios ir yra sukurta Krašto apsaugos sistema“, – atkreipia dėmesį Seimo narys.