Tebetęsiamas šmeižtas apie didžiųjų kormoranų nesustabdomą grėsmę gamtai (7)

Didysis Kormoranas | lt.wikipedija.org nuotr.

Didysis Kormoranas | lt.wikipedija.org nuotr.

Nors Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimu Aplinkos ministerija turi rūpintis biologinės įvairovės apsauga, paradoksalu, bet būtent ši ministerija, tiesiogine žodžių prasme „paskelbė karą“ didžiajam kormoranui (Phalacrocorax carbo). Gali būti suprantama, kai Žemės ūkio ministerija, kuri atstovauja žvejų interesus, reikalauja žuvlesių paukščių gausos sumažinimo. Suprantami ir verslininkų norai, kuriems kormoranai yra savotiški konkurentai. Bet kai Aplinkos ministerija savo užduotimi nusistato rūšies perinčią populiaciją sumažinti net tris kartus, sunku patikėti, kad tokius sprendimus gali priimti už Lietuvos gamtą atsakingi pareigūnai. Ir tik dėl to, jog kormoranas yra „kaltas“, kad ilgos evoliucijos bėgyje gamta nulėmė jam būti žuvlesiu paukščių.

Žuvimi mintančių sparnuočių Lietuvoje yra nemažai, žmogaus priešu paskelbtas didysis kormoranas. Ir ne tik paskelbtas, bet ir tęsiant prieš keletą metų pradėtą isterišką rūšies juodinimo kompaniją, kaltinant šią rūšį visais įmanomais, tame tarpe nebūtais dalykais, skleidžiant apie ją melagingus faktus.

Pradžioje šmeižto akcijas inicijavo vietos žvejai, kurie matė kormoranuose tik savo konkurentus. Juos kažkiek galima ir pateisinti, nes tai dažniausiai tinkamo išsilavinimo neturintys žmonės, nesuprantantys svarbių gamtos ekologinių ryšių, nesidomintys mokslinių tyrimų rezultatais. Tačiau dabar tuo pačiu keliu eina ir Aplinkos ministerija – nesitaria su mokslininkais, vykdančius specialius, su šia rūšimi susijusius tyrimus, nesitaria su gamtininkais stebinčiais didžiojo kormorano populiacijos gausos ir paplitimo dinamiką jau bemaž trisdešimt metų, kaip ir su gamtinėmis organizacijomis, kurios vis tikisi sulaukti konstruktyvios diskusijos sprendžiant su didžiuoju kormoranu susijusias problemas.

Taigi, akivaizdu, jog AM pasirinko ne konstruktyvų problemos nagrinėjimo ir sprendimo kelią, o toliau eskaluoja menamą, kažkieno visai neapgalvotai kažkieno sukurtą  ir mitais paremtą problemą, vis labiau didinant priešpriešą tarp gamtininkų bei blaiviai mąstančių gamtą mylinčių šalies piliečių ir savo siaurus interesus atstovaujančių žvejų bei menamų gamtosaugininkų. Nes sunkiai suprantama būtų rūšies naikinimo reikalaujančius piliečius vadinti šventu gamtosaugininko vardu.

Ne mažiau baisu, kad šalies gamtos naikinimo propagandai naudojami visuomenės lėšos, numatytos gamtos puoselėjimo skatinimui. Todėl tenka dar kartą priminti keturis mitus, kuriais remiamasi skelbiant kormoraną  žmogaus priešu.

Dar kartą keturi mitai apie didįjį kormoraną

1. Mitas, kad tai svetimžemė, invazinė rūšis.

Tiek aplinkosaugos pareigūnai, tiek suinteresuotos pusės – žvejai, savivaldos institucijų atstovai, miškininkai, ar net kai kurie gamtininkai viešuose pasisakymuose teigia, jog didysis kormoranas yra svetimžemė Lietuvai paukščių rūšis, kurios įsikūrimas šalyje nepageidaujamas, nes ji naikina vietines ekosistemas.

Deja, tai visuomenę klaidinanti informacija, kurios dėka bandoma šiuos paukščius paskelbti „niekadėjais atėjūnais“. Iš tikro, remiantis rašytiniais šaltiniais, didieji kormoranai ties Juodkrante perėjo jau 18 amžiaus pradžioje. Nors ir persekiojami žmogaus ir keisdami kolonijos vietas, jie išsilaikė iki 19 a. antros pusės, kuomet, atsižvelgdama į vietos girininkų rekomendacijas ir vietos žvejų skundus, Prūsijos valdžia leido išnaikinti koloniją ties Juodkrante. Toks pat likimas ištiko ir kitas kolonijas – 1885 m. panašią koloniją pamaryje, 19 a. 70-taisiais metais įsikūrusią Jūros miške ties Ragaine ir kitas.

2. Mitas, kad rūšis nuolat gausėja ir plinta.

Tiek suinteresuoti asmenys, tiek, deja, ir Aplinkosaugos institucijos deklaruoja, kad tai sparčiai gausėjanti bei plintanti rūšis, kas yra visiška netiesa. Realiai, rūšies plitimas pasibaigė maždaug prieš dešimt metų, kuomet didžiojo kormorano kolonijų skaičius buvo didžiausias. Dalis jų sunyko (ar buvo žmogaus sunaikintos) Stervo ežere, Galzdonų saloje, prie Krokų Lankos, Kauno mariose, Pastrėvyje, prie Arnionių žuvininkystės tvenkinių, viena iš dviejų kolonijų Drūkšių ež. pakrantėje.

Taigi, šiuo metu liko tik šešios žinomos kolonijos, vietoje buvusių daugiau nei dešimties. Kalbant apie gausą, visose dabartinėse kolonijose, ji yra ženkliai sumažėjusi, o dvejose – Prienų ir Lūkšto, likę vos po keliasdešimt porų, t.y. jos yra ant išnykimo ribos. Elektrėnų ir Drūkšių vos siekia šimto porų ribą. Iki šiol taikytos gausos reguliavimo – baidymo – priemonės ir jų apimtys tikrai užtikrino perinčios populiacijos stabilizavimą, todėl visiškai nesuprantamas ir niekaip nepateisinamas Aplinkos ministerijos naujas siekis ženkliai sumažinti dabartinės perinčios populiacijos gausą.

Klaidingą įspūdį dėl didžiojo kormorano gausos sudaro daug kur šalyje sutinkami neperiantys paukščiai. Dažniausiai tai jauni individai, o žiedavimo duomenys rodo, jog vasaros antroje pusėje ežeruose ir tvenkiniuose masiškai pasirodo ne Lietuvoje, o Estijoje ir Skandinavijos šalyse perintys paukščiai. Taigi, Lietuvoje perinčių didžiųjų kormoranų naikinimas neturės visiškai jokio poveikio jų gausai šalies vandens telkiniuose vasaros mėnesiais.

3. Mitas, kad dėl kormoranų nyksta žuvų ištekliai.

Pirmiausiai, jau kelis dešimtmečius Ekologijos instituto mokslininkų vykdomi Kuršių marių žuvų išteklių monitoringo duomenys rodo, jog verslinių žuvų ištekliai šiame, šalies produktyviausiame vandens telkinyje, kurioje pakrantėse peri virš 80% šalies didžiojo kormorano populiacijos, nemažėja. Nors ir stebimi metiniai svyravimai, tačiau bendri rodikliai išlieka panašūs, o atskirų žuvų, pavyzdžiui perpelių, atveju, per kormoranų įsikūrimo Kuršių marių pakrantėje laikotarpį, ne tik kad atsikūrė, bet ir žymiai išaugo.

Taigi, apie kokį didžiulį neigiamą poveikį verslinių žuvų populiacijoms galime kalbėti? Mokslininkų vykdyti tyrimai parodė, kad didieji kormoranai, lesa ne verslinio dydžio ir rūšinės sudėties žuvis nei gaudo žvejai. Kormoranų raciono 73%  sudaro tokios menkavertės žuvys kaip kuojos, ešeriai ir pūgžliai. Be to, kormoranų  grobis dažniausiai siekia apie 12 cm, tai yra 20-30 g dydžio žuvelės, kurių tik dalis išgyvena iki pasiekia verslinį dydį.

Didžiojo kormorano daroma žala akivaizdžiai pripažinta tik žuvininkystės tvenkiniuose, kur ir iki šiol buvo leistas jų gausos reguliavimas, be to, iš ES Žuvininkystės fondo lėšų akvakultūros ūkiams daroma žala būdavo kompensuojama.

4. Mitas, kad kormoranai stipriai naikina miškus

Kormoranai buvo viešai paskelbti Lietuvos miškų naikintojais. Tačiau jei paimti visų kormoranų kolonijų plotą, kartu prijungiant ir jų masinio poilsio vietas, bei priimant peršamą prielaidą, kad šiose vietose miškas bus pilnai sunaikintas, toks plotas būtų ne didesnis nei dviejų bebrų šeimų patvenktas ir nudžiūvęs medynas. Arba kelios žmogaus plynai iškirstos miško biržės.

Taigi, apie kokį reikšmingą miškų sunaikinimo poveikį kalbame?  Suprantama, kad nerimą kelia sengirės ties Juodkrante nykimas. Tačiau tam ir buvo pradėta didžiojo kormorano populiacijos reguliavimo programa, kurios tikslas buvo sustabdyti kormoranų kolonijos plitimą, kas šiai dienai sėkmingai pasiekta. Tačiau tam nereikia didinti rūšies naikinimo mastus?

Galiausiai, kodėl reikia saugoti Nemuno priešakinės deltos rezervate esančios Briedžių arba Šv.Elenos salos juodalksnynus. Juk rezervatai tam ir reikalingi, kad juose vyktų natūralūs gamtiniai procesai, o dar visai neseniai ji buvo atvira, be medžių nes kuršiai čia ruošdavosi šieną žiemai ir plukdydavo į Kuršių nerijos kaimelius.

Taigi, gal kormoranai atkurs atvirą šios salos kraštovaizdį be brangiai kainuojančių gamtotvarkos darbų? Galiausiai nudžiūvusių medžių vietoje kormoranų kolonijose suveši tankus pomiškis, kuriame vyrauja jau derlingą dirvožemį mėgstančios lapuočių medžių rūšys, tame tarpe ąžuolai.

AM ruošiasi imtis drastiškų priemonių paukščius šaudant prie lizdų

Žiniasklaidos priemonėse Aplinkos ministerija atvirai teigia, jog šiais metais bus pradėtas perinčių didžiųjų kormoranų šaudymas.  Nuosprendis rūšiai priimtas net nesigilinant į Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus, numatančiu, jog perinčių paukščių naikinimas galimas jei kyla grėsmė visuomenės sveikatai ar ekonomikai, ir tai tik tuo atveju, jeigu  nėra kitų rūšies gausą reguliuojančių priemonių.

Tačiau dabartinei AM vadovybei panašu, jog ES gamtosauginiai teisiniai reikalavimai ne motais, o priimami nutarimai leidžia suabejoti ar aplamai nepamirštama, jog esame Europos Sąjungos dalis, o ne Rusijos ar Baltarusijos provincija, kur aukšti pareigūnai valstybėse tvarkosi kaip savo kieme? O gal siekiant populiarumo? Bet ar įmanoma ES šalyje vardan populizmo naikinti rūšis?

O gal kormoranų gyvybės sąskaita bandoma susikrauti sau politinį kapitalą pataikaujant vietos žvejams ir visiems, kuriems nemieli šie paukščiai, nes yra prisiklausę tos pačios AM skleidžiamos melagingos informacijos apie daromą žalą miškininkystei, žuvininkystei, saugomoms teritorijoms?

Kitokio paaiškinimo mes nerandame, nes tie patys AM specialistai nepritaria tokioms priemonėms, o vadovybė vis vien siekia naikinti kormoranus visokiomis įmanomomis priemonėmis, tame tarpe šaudant perinčius paukščius. Net ir Nemuno priešakinės deltos gamtiniame rezervate, į kurį patenka Briedžių sala. Nors tai yra rezervatinių miškų ir pelkių reguliuojamos apsaugos kraštovaizdžio tvarkymo zona, kurioje veikla pagal Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų 9.3 str. (LR Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas Nr. 996 (žr. aktualią redakciją)) numato: ……. „9.3.4.   leidžiama vykdyti rezervatų planavimo dokumentuose numatytas gamtinių ekosistemų atkūrimo ir formavimo priemones, kirsti krūmus, šienauti ir ganyti pievose arba pelkėse, siekiant išsaugoti retas augalų, grybų ir gyvūnų rūšis ir bendrijas…..“.

Tačiau, mūsų žiniomis, jokiuose planavimo dokumentuose perinčių didžiųjų kormoranų gausos reguliavimas, ypač jų medžiojimas/šaudymas nėra numatytas. Tai kaip tuomet gaunasi – Aplinkos ministrui nė motai ir Vyriausybės nutarimai, nes visuose AM pranešimuose žiniasklaidai nurodoma, jog paukščiai bus šaudomi ir Briedžių saloje esančioje kolonijoje.

Be to, teigiama, kad bus siekiama išsaugoti greta perinčius kitus paukščius – garnius, uldukus ir kt.. Tačiau tai tik skambios frazės, nes ornitologai nemato tam galimybių, jei bus planuojamais mastais kolonijose šaudomi kormoranai.

Ornitologų planai

Aplinkos ministerijos oficialūs pasisakymai žiniasklaidos priemonėse dėl didžiųjų kormoranų naikinimo, juos šaudant veisimosi metu perėjimo vietose, sukėlė šoką šalies ornitologams, todėl LOD kreipėsi į valdininkus nedelsiant sustabdyti tokių planų įgyvendinimą.

Kadangi draugijos nariai kategoriškai nesutinka su dabartiniu AM sprendimu drastiškais mastais ir priemonėmis naikinti perinčius didžiuosius kormoranus, sieksime, kad būtų peržiūrėtas rūšies gausos reguliavimo planas ir atšauktas sprendimas šaudyti perinčius paukščius, taip pat neperiančius kormoranus natūraliuose vandens telkiniuose.

Taip pat sieksime, kad mokslininkai ir gamtininkai būtų įtraukti į Aplinkos ministerijos darbinių grupių, nagrinėjančių kormoranų klausimus,  sudėtį, kad jos priimami sprendimai būtų pagrįsti mokslinių tyrimų ir vykdomos stebėsenos rezultatais, kartu neužmirštant ir bendrų ekologinių principų bei elementarios gamtinės etikos.

Tačiau, jei AM vadovybė ignoruos ornitologų reikalavimus ir, visgi, mėgins šiais metais šaudyti kormoranus jų veisimosi vietose, planuojame kreiptis į Europos Teismą. Tuo tikslu nuo šių metų pavasario LOD pradeda detalią lizdų visose kolonijose apskaitą, vėliau vykdant jų nuolatinę visuomeninę stebėseną.  Atlikus pirmąją lizdų inventorizaciją, jos detalūs duomenys bus pateikti Aplinkos ministerijai, nurodant, kuriose kolonijose, dėl perinčių kormoranų mažos gausos, remiantis Aplinkos ministro įsakymu patvirtintu didžiojo kormorano populiacijos gausos reguliavimo planu, negalimi jokie rūšies perinčių porų reguliavimo veiksmai. Kartu tikimės, kad AM įvertins LOD pateiktus argumentus ir atsisakys drastiškų kormoranų reguliavimo priemonių.

Kalbant apie šalies gyventojų savimonės ugdymą ir požiūrio į didįjį kormoraną keitimą, LOD organizuos foto parodą su šios, visų persekiojamos rūšies gyvenimo akimirkomis, kurią lydės ir atitinkamų paskaitų ciklas. Visos minėtos veiklos bus vykdomos LOD savanorių pajėgomis ir naudojant negausias palyginti nedidelės nevyriausybinės gamtinės organizacijos lėšas. Gaila, kad aplinkos ministerija iki šiol santykinai nemažas lėšas skyrė didžiųjų kormoranų naikinimui ar baidymui, tačiau nei karto nefinansavo jos tyrimų, stebėsenos darbų, atvirų, įvairiapusių diskusijų bei visuomenės objektyvaus informavimo.

Kategorijos: Gamta ir ekologija, Gamta ir žmogus, Lietuvoje, Naujienos, Pilietinė visuomenė, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *