Vaikai – labiausiai pažeidžiama visuomenės dalis. Suaugusių žmonių požiūris į sveikatą formuojasi vaikystėje, todėl svarbu, kad sveikos gyvensenos įgūdžiai būtų diegiami nuo pat mažumės. Tai turi tapti natūraliu gyvenimo būdu. Pagal statistiką nuo 2001 iki 2013 metų 0–17 metų amžiaus vaikų skaičius Lietuvoje sumažėjo 36 procentais. Lietuvos sveikatos statistikos duomenys rodo vis prastėjančią vaikų populiacijos sveikatos būklę.
Šešioliktosios Vyriausybės 2012−2016 metų programoje įtvirtintas siekis daug dėmesio skirti vaikų sveikatai, siekiant pagerinti vaikų sveikatos rodiklius. Siekiama skatinti su sveikata susijusių naudingų įpročių, vertybių ir elgesio formavimąsi. LR Seimas, atsižvelgdamas į šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programą, nutarė 2014-uosius paskelbti Vaikų sveikatos metais. Nutarta patvirtinti Vaikų sveikatos metų sveikatos stiprinimo priemonių planą ir numatyti lėšas šioms priemonėms įgyvendinti. Vyriausybės programoje teigiama: „ypač daug dėmesio skirsime vaikų sveikatai“, „ypač daug dėmesio skirsime ankstyvai vaikų ligų profilaktikai, diagnostikai ir gydymui“.
Pagal PSO rekomendacijas, vaikas kasdien turėtų būti fiziškai aktyvus ne mažiau kaip vieną valandą. Grūdinami vaikai rečiau serga, o susirgę lengviau ir greičiau pasveiksta. Grūdinant mažylį, svarbu, kad vaikas į grūdinimo procedūras žiūrėtų kaip į smagų žaidimą. Grūdinimas — tai organizmo imuninės sistemos stiprinimas. Mokslininkų teigimu, užkrečiamosiomis ligomis dažniau serga išlepę, retai lauke būnantys asmenys. Taip nutinka dėl to, kad organizmo adaptaciniai mechanizmai aplinkos atžvilgiu yra netreniruojami. Šiltnamio sąlygomis auginami mažieji bijo net mažiausio vėjelio, bet koks susidūrimas su infekcija baigiasi liga, nes organizmas nepasiruošęs su ja kovoti. Grūdinami vaikai aktyviau juda, sparčiau vystosi jų kaulų ir raumenų sistema, į plaučius, kraują ir audinius patenka daugiau deguonies, grūdinimo procedūros gerina širdies, centrinės nervų sistemos veiklą. Grūdinti reikia pamažu, nepersistengiant ir nuolat. Grūdinimo būdus galima derinti, keisti vienus kitais atsižvelgiant į sąlygas, tačiau svarbu jų nenutraukti. Užsigrūdinusio asmens aktyvesnė medžiagų ir energijos apykaita, odos temperatūra kiek aukštesnė, todėl ir stipriame šaltyje jo šiluminė pusiausvyra nesutrinka, kūno temperatūra nekrenta ir jis neperšąla. Užsigrūdinęs asmuo yra atsparesnis užkrečiamosioms ligoms.
Pavasaris – idealus metas pradėti grūdintis, stiprinti imuninę sistemą, didinti atsparumą užkrečiamosioms ligoms, paruošti organizmą temperatūrų pokyčiams. Grūdinimo būdai yra įvairūs: tai ir grynas oras, saulės vonios, vandens procedūros, vaikščiojimas basomis, lankymasis pirtyje.
Grynas oras yra pats paprasčiausias grūdinimo būdas, tai patalpų vėdinimas, kasdieninis buvimas grynam ore. Kuo šilčiau vaikas aprengtas, tuo didesnis skirtumas tarp aplinkos ir jo kūno temperatūros. Mažylis prakaituoja ir kaista, o pūstelėjus net menkam vėjeliui gali peršalti. Neverta rengti vaiko šilčiau ir storesniu drabužių sluoksniu nei apsirengę suaugusieji, juk vaikai daugiau laksto ir aktyviai juda.
Saulės vonios. Prie saulės vonių pratinti vaikus reikia pamažu. Būtina naudoti apsauginius kremus nuo žalingo ultravioletinių saulės spindulių poveikio. Atviroje saulėje vaikus aprengti šviesiais medvilniniais marškinėliais ir geriausia būti iki 11 arba nuo 16 val. Buvimo saulėje laiką patartina pamažu ilginti, tačiau būti saulėje ne ilgiau kaip 1-2 val.
Vasara — tinkamiausias metas mėgautis vandens teikiamais malonumais prie jūros ar prie ežero. Vaikai gali maudytis, jeigu temperatūra ne žemesnė negu 17-18 laipsnių. Be abejo, vanduo turi būti švarus. Pabūti prie jūros ypač sveika, nes veikia keli organizmą grūdinantys veiksniai — jūros vanduo, saulė, vėjas, švarus druskų, jodo prisotintas oras. Palyginti su miesto oru, pajūrio ore nėra tiek dulkių, teršalų, sunkiųjų metalų, mažiau žiedadulkių ir kitų alergenų. Jūros druskos, kurių prisotintas pajūrio oras, teigiamai veikia kvėpavimo takų gleivinę, tai puiki profilaktinė priemonė nuo slogos, tonzilito, bronchito, alergijos.
Vaikščiojimas basomis. Taip grūdinti galima bet kokio amžiaus vaiką. Tai nepakeičiamas grūdinimo būdas, nes vaiko pėdutėje yra 36 refleksogeninės zonos, susijusios su įvairių organų veikla. Be to, lakstyti basomis naudinga plokščiapadžiams vaikučiams. Lakstyti basomis labiausiai tinka pajūrio smėlis, tačiau galima leisti vaikui vaikščioti basomis ir per pievutę. Žolė turi būti švari, žema, žinomoje teritorijoje ar sodyboje.
Pirtis. Lietuvoje grūdinti vaikus pirtyje dar nėra įprasta. Tačiau šis būdas labai paplitęs Suomijoje, kur pirtyje maudoma apie 12 proc. 1 mėn. naujagimių, net 70 proc. mažiukų iki vienerių metų ir tik 5 proc. dvejų sulaukusių mažylių lieka nepabuvoję pirtyje. Suomijos mažyliai laikomi sveikiausiais pasaulyje. Jeigu nusprendėte vestis vaikutį į pirtį, nepamirškite pasitarti su pediatru, ar nėra tam kokių nors kliūčių. Stebėkite vaiko reakciją, neverskite jo. Pirtyje maudytis pakaks 1–2 kartus per savaitę.
Grūdinimas turi būti malonumas. Grūdinimas bus sėkmingas tik tada, jei bus laikomasi pagrindinių organizmo grūdinimo principų. Norint pradėti grūdintis, reikia psichologinio nusiteikimo, pasitikėjimo savimi, intereso rinktis grūdinimosi priemonę. Poveikis priklausys nuo pasirinktų grūdinimosi priemonių derinimo ir jų sistemingo taikymo. Būtina laikytis laipsniškumo principo, t. y. ilginti poveikio trukmę, sieti ją su malonumu.
