Seimas, atsižvelgdamas į šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programoje įtvirtintą siekį ypač daug dėmesio skirti vaikų sveikatai, siekdamas pagerinti vaikų sveikatos rodiklius, skatinti su sveikata susijusių naudingų įpročių, vertybių ir elgesio formavimąsi, nutarė 2014-uosius paskelbti Vaikų sveikatos metais.
Už Seimo nutarimą „Dėl 2014 metų paskelbimo Vaikų sveikatos metais“ balsavo 76 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 4 parlamentarai.
Priimtu nutarimu Seimas pasiūlė Vyriausybei iki 2014 m. sausio 31 d. patvirtinti Vaikų sveikatos metų sveikatos stiprinimo priemonių planą ir numatyti lėšas šioms priemonėms įgyvendinti.
Šio siūlymo teikėjai – Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai.
Vaikai – labiausiai pažeidžiama visuomenės dalis. Suaugusių žmonių požiūris į sveikatą formuojasi vaikystėje. „Ypač svarbu, kad sveikos gyvensenos įgūdžiai būtų diegiami nuo pat mažumės. Tai turi tapti natūraliu gyvenimo būdu“, – teigė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė.
Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2001 iki 2013 metų 0–17 metų amžiaus vaikų skaičius Lietuvoje sumažėjo 36 procentais, o Lietuvos sveikatos statistikos duomenys rodo vis prastėjančią vaikų populiacijos sveikatos būklę.
2010 metais atliktas Moksleivių gyvensenos tyrimas, kurio metu vertinta vaikų mityba, fizinis aktyvumas, žalingi įpročiai, vaikų emocinė savijauta. Paaiškėjo, kad vaikų mityba nėra visavertė. PSO rekomenduoja vaisius ir daržoves vartoti kasdien po kelis kartus, tačiau, apklausos duomenimis, kasdien daržoves vartojo 22,4 proc., vaisius – 30,7 proc. mokinių. Be to, saldainius ir šokoladą kasdien ar keliskart per dieną nurodė vartojantys kas ketvirtas mokinys, gazuotų gėrimų kasdien vartojo kas dešimtas mokinys.
Atkreiptinas dėmesys, kad pusryčiai yra vienas svarbiausiųjų dienos valgymų. Apklausos duomenimis, prieš eidami į mokyklą pusryčiavo tik 61 proc. mokinių, 21 proc. nurodė, kad niekada nevalgo pusryčių.
Pagal PSO rekomendacijas, vaikas kasdien turėtų būti fiziškai aktyvus ne mažiau kaip vieną valandą. Tačiau, apklausos duomenimis, tik 15,5 proc. mokinių fizinis aktyvumas atitiko rekomenduojamą normą.
Vertinant mokinių pasitenkinimą jų gyvenimu, nustatyta, kad labai laimingas jautėsi kas penktas (19,4 proc.) mokinys, 16,4 proc. nesijautė laimingais, 1,8 proc. nurodė, kad jie yra visiškai nelaimingi. Atkreiptinas dėmesys ir į faktą, kad dažnai mokiniai mokykloje patiria patyčias. Apklausos duomenimis, per 2 mėnesius patyčias patyrė daugiau negu pusė vaikų, kas dešimtas mokinys nurodė, kad iš jo buvo tyčiojamasi keletą kartų per savaitę.
Pažymėtina, kad aukšti Lietuvos paauglių ir jaunuolių savižudybių rodikliai. Mokslinių tyrimų duomenimis, 41 proc. moksleivių turi psichikos sveikatos problemų, o 13 proc. – diagnozės lygį siekiančių psichikos sutrikimų.
Nerimą kelia ir faktas, kad Lietuvos vaikų dantų ligų rodikliai yra vieni prasčiausių Europoje. 2010–2012 m. duomenimis, iš ištirtų 950 Lietuvos vaikų daugiau nei pusė turėjo ėduonies pažeistų dantų.
Lietuvos vaikų sergamumas tuberkulioze (toliau – TB) išlieka vienas didžiausių Europos Sąjungoje. 2012 m. registruota 13,9 TB atvejų 100 tūkst. vaikų. Didėja atvira TB susirgusių vaikų skaičius – 23 proc. visų 2012 m. TB sirgusių vaikų. Daugėja vaistams atsparios vaikų TB atvejų.
Nuo 2010 metų daugėja vaikų, kuriems pirmą kartą nustatytas neįgalumo lygis (2010 m. – 1974 vaikai, 2011 m. – 2040 vaikų, 2012 m. – 2107 vaikai). Pastebėtina, kad neįgalumo lygis vaikams dažniausiai nustatomas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų.
