Antradienis, 26 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

Č. Iškauskas. Kaip L. Berija lietuvišką nacionalizmą skatino

Česlovas Iškauskas, www.delfi.lt
2013 12 29 15:52
13
0
SHARES
Lavrentijus Berija su Josifo Stalino dukra | wikipedia.org nuotr.

Lavrentijus Berija su Josifo Stalino dukra | wikipedia.org nuotr.

Lavrentijus Berija su Josifo Stalino dukra | wikipedia.org nuotr.
Lavrentijus Berija su Josifo Stalino dukra | wikipedia.org nuotr.

Apie Lavrentijų Beriją – šį baisų stalininį veikėją, vadinamą dar sovietiniu esesininku – rašyta ne kartą. Prieš trejus metus mes tarsi klausėme „L.Berija – galvažudys ar liberalas?“, o šių metų sausį kėlėme drąsią versiją, kad galbūt L. Berijos dėka 1953-aisiais buvo sužibusios mūsų nepriklausomybės viltys. Švenčiant (tikrąją šio žodžio prasme) jo sušaudymo 60-ąsias metines, verta priminti kai kurias šių publikacijų vietas.

Bet pirmiausia, žiūrėdamas į seną nuotrauką, kurioje L. Berija ant kelių pasisodinęs kokios 10 metų J. Stalino dukrą Svetlaną ir meiliai apkabinęs ją per mergaitišką krūtinę, neatsikratau slogaus jausmo: gašlus nemalonus tipas… Tai patvirtina ir L. Beriją tardę tyrėjai, kurie esą turėjo duomenų apie 221 jo meilužę. Dauguma šių moterų buvusios agentės arba jo informatorės, o vienas aukštas pareigūnas, kuriam buvo leista susipažinti su tardymo medžiaga, pasibaisėjo: jų vardų negalima atskleisti, nes tris ketvirtadalius sugulovių sudarė vyriausybės narių žmonos ir dukros.

Internetinis leidinys „Istoričeskaja pravda“ pasakoja, kad jis ypač mėgo Maskvos moksleives. Esą po Andriejaus Ždanovo laidotuvių 1948 m. rugsėjo pradžioje jis staiga užbėgo į jaunos merginos, stebėjusios iš balkono laidotuvių eiseną, butą. Ši nustebo: „Kaip taip galima, drauge Berija. Juk jūs tik ką palaidojote draugą…“ Maršalas nepasimetė ir atšovė: „Mane po tokių ceremonijų visada traukia kažkas gyva“…

Bet tokiam tokia ir dalia: gruodžio 23-osios vakare, apie 19.50 val., t.y. dviem valandom anksčiau negu nuosprendis buvo įvykdytas kitiems, bunkerio vidiniame kieme generolas pulkininkas Pavelas Batickis iš asmeninio ginklo „Parabellum“ paleido šūvį tiesiai į nuteistojo kaktą… Būsimas maršalas vėliau prisimins, kad paskutiniai pasmerktojo žodžiai buvo „Aš esu nekaltas“.

Po J. Stalino mirties L. Berijos likimas tebėra apsiaustas paslapties ir spėliojimų skraiste. Oficialiai teigiama, kad jis buvo areštuotas SSRS ministrų tarybos prezidiumo posėdyje 1953 m. birželio 26 d. Nikita Chruščiovas vėliau gyrėsi, kad tame posėdyje jis pats sugriebė Beriją už rankos ir užlaužė ją, kai tas bandė iš kišenės išsitraukti revolverį. „Karo genijus“ maršalas Georgijus Žukovas tvirtino, kad tai jis įsakė Berijai pakelti rankas į viršų, o paskui, sugriebęs išsigandusį Beriją, „gerokai jį papurtė“. Generolas Kirilas Moskalenka, Maskvos karo apygardos kariuomenės vadas, gyrėsi, jog tai jis įrėmė pistoletą Berijai į krūtinę ir tada kitas Stalino satrapas Georgijus Malenkovas, kurio sąžinę slėgė ne mažesnis nužudytų ir represuotų žmonių skaičius, paskelbė nutarimą areštuoti Beriją. Beje, buvo skelbiama, kad areštuojant L. Beriją dalyvavo ir generolas majoras Leonidas Brežnevas, nuo to laiko sparčiai kilęs karjeros laiptais.

Apie L. Berijos mirtį taip pat sklando įvairiausių gandų. Kaip rašė žurnalistas Petras Katinas laikraštyje „XXI amžius“, ištyrus archyvinius dokumentus, paaiškėjo, kad akte apie L. Berijos sušaudymą nėra jokio gydytojo, konstatavusio jo mirtį, parašo. Tai oficialiai buvo daroma netgi juodžiausiais Stalino-Berijos siautėjimo laikais. Be to, archyvuose nerasta jokio akto apie sušaudyto L. Berijos palaikų kremavimą. Todėl visiškai neatsitiktinai ne vienas naujųjų laikų istorikas ir archyvų tyrinėtojas iškėlė hipotezę, kad L. Berija buvo sušaudytas tuoj po arešto, o oficialiame teisme dalyvavo specialiai parengtas ir nugrimuotas antrininkas. Tokios versijos turi pagrindo. Pirmiausia todėl, kad archyvuose rasti paskutinieji L. Berijos tardymo protokolai pažymėti liepos mėnesio pabaigos ir net rugpjūčio pradžios datomis. Tai yra tada, kai oficialiai „žmogus pensnė“ jau buvo sušaudytas.

Beje, L. Berijos sūnus Sergo knygoje „Mano tėvas – Lavrentijus Berija“ tvirtina, kad jo tėvas nebuvo areštuotas birželio 26 d., o žuvo per susišaudymą tarp L. Berijos sargybinių ir šturmavusių aukštų sovietų kariškių. Taigi, klausimų dėl šio kruvino budelio arešto ir sušaudymo daugiau nei atsakymų. Kol kas tebegalioja 1953 m. liepos 10 d. „Pravdoje“ ir kituose centriniuose laikraščiuose paskelbtas oficialus informacinis pranešimas „Apie nusikalstamą antipartinę ir antivalstybinę L. Berijos veiklą“. Bet ir jis tarsi perša versiją, kad su 54-rių sulaukusiu J. Stalino bendražygiu pusę metų nebuvo terliotasi.

Tačiau svarbu atskleisti ir kitą šio siaubūno su pensnė veido pusę. Paradoksalių aforizmų meistras, britų žurnalistas ir rašytojas Gilbertas Čestertonas (Gilbert Chesterton) yra išsireiškęs, kad ir velnias yra kiek liberalas. Mes jau citavome istorikę Janiną Varnienę, kuri savo 1998 m. paskelbtame darbe „Istorijos konspektai: civilizacijos, Lietuva, pasaulis“ rašė, jog L. Berija, stengdamasis įsitvirtinti valdžioje ir turbūt pirmas pagavęs destalinizacijos vėją, pradėjo keisti iki tol vykdytą brutalią nacionalinę politiką. Jis iškėlė idėją, kad sąjunginių respublikų partinio ir valstybinio aparato darbuotojai turi būti vietos žmonės, o įstaigose turi būti vartojama tos tautos kalba.

Jau balandį jis paskambino Antanui Sniečkui ir, Lietuvą palyginęs su Vokietijos Demokratine Respublika (tai greičiau buvo jo diplomatinis reveransas), piktinosi, kodėl Lietuvoje tiek daug rusų, kodėl jie užėmę pagrindinius valdžios postus, kodėl antrieji partijos CK sekretoriai rusai, kodėl taip gerai gyvena kunigai, o vargsta paprasti žmonės… Istorikė J. Varnienė tvirtina, kad tai reiškė A. Sniečkaus kritiką, ir ištikimojo Maskvos nurodymų vykdytojo kėdė subraškėjo.

Gegužės 20-ąją SSKP CK prezidiume buvo svarstoma partinių kadrų politika Ukrainoje, Baltarusijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, priimti nutarimai dėl trūkumų VRM darbe kovojant su nacionalistiniu pogrindžiu ir „Dėl padėties Lietuvos SSR“. Per keletą mėnesių L. Berija ne tik pakeitė visus vidaus reikalų sistemos vadovus respublikose, bet ir minėtuose dokumentuose pabrėžė, kad į visas partinio, tarybinio ir ūkinio vadovavimo grandis būtina rengti ir kelti vietos vadovus. Buvo pastebėta, kad daug nomenklatūrinių darbuotojų nemoka ir nesimoko lietuvių kalbos, todėl jie turi būti atšaukiami. Dokumentai privalo būti rengiami oficialia lietuvių kalba, o ten, kur gyvena dauguma lenkų, – lenkiškai.
1953 m. birželį prasidėjo rusakalbių vadovaujančių darbuotojų grąžinimas iš Lietuvos. Per tuos metus į Maskvą buvo atšaukta daugiau kaip 3 000 žmonių, iš jų 133 – iš represinių organų, 269 partiniai, 793 ministerijų ir kitų žinybų darbuotojai. Naujoje L. Berijos politikoje buvo ir kitų reikalavimų: atsisakyti remti komunistinę Rytų Vokietiją, sumažinti mokesčių naštą kolūkiečiams, perduoti GULAG’o lagerius Teisingumo ministerijai. Kovo pabaigoje iš lagerių paleidžiama daugiau nei milijonas kalinių, tiesa, daugiausia kriminalinių nusikaltėlių. Tuo pačiu vidaus reikalų sistemoje uždraudžiama taikyti tai, kas įsake vadinama „fizinio poveikio priemonėmis“, o žmonių kalba – kankinimais, kuriais buvo pagrįsta dauguma NKVD, o vėliau MGB tardymų.

Lietuvoje taip pat pasijuto vadinamosios „naujosios nacionalinės politikos“ pasekmės. Vieną rytą didžiųjų miestų gyventojai, išėję į gatvę, tiesiog negalėjo patikėti tuo, ką mato jų akys: per vieną naktį čia dingo rusiški užrašai: vietoje iškabos „Magazin“ puikavosi užrašas „Parduotuvė“, vietoje „Stolovaja“ – „Valgykla“. Ant namų sienų kabojo lietuviški gatvių, o autobusuose – lietuviški maršrutų pavadinimai…

Tai suerzino N. Chruščiovą, ir „nacionalinis atšilimas“ greitai baigėsi: birželio 25-ąją grįžus iš Rytų Vokietijos kitą dieną L. Berija buvo suimtas. Visi jo priimti nutarimai buvo atšaukti. Ant Lietuvos vėl užslinko totalitarizmo prieblanda. Į SSRS politinę areną įžengė kiti lyderiai – ne mažiau klastingi, godūs valdžios, negailestingi savo ir kitoms tautoms ir tik retkarčiais įsigeidžiantys pademonstruoti savo liberalizmą.

Tokių vadovų plejada tęsiasi ir šiandieninėje Rusijoje.

Susiję straipsniai:

  1. Č. Iškauskas. Nacių okupacija: kaip lietuviai užtarė žydus
  2. Č.Iškauskas. Pokario pasipriešinimas: kaip elgtumės šiandien?
  3. Č.Iškauskas. 1953-ieji: buvo sužibusios nepriklausomybės viltys
  4. Č. škauskas. Kaip ir kodėl buvo pasikėsinta į L.Brežnevą
  5. Č. Iškauskas. Ar šiandien veikia sovietinis „kagėbė“?
  6. Č. Iškauskas. 1939-ųjų pasirinkimas: tarp kūjo ir priekalo
  7. Č. Iškauskas. 16-oji lietuviškoji divizija: J.Stalinas nepasitikėjo lietuviais…
  8. Č.Iškauskas. Ar įmanoma nauja Baltijos šalių okupacija?
  9. Č. Iškauskas. J.Stalinas mirė, tegyvuoja stalinizmas…
  10. Č.Iškauskas. 1939-ųjų mėsmalė: mokomės iš nuoskaudų

Comments 13

  1. Nepolitikas says:
    7 m. ago

    Jo, „rimtas straipsnis“, galėjo dar parašyti kad Berija buvo gyvas ir povandeninis laivas nugabeno jį į Kubą, o iš ten į Afganistaną ir t.t. Kaip galvoje vėjas, tai ir …..

    Atsakyti
    • tampax'as says:
      7 m. ago

      Rimtas nerimtas, o apie tą jo inicijuotą nutarimą labai daug rašyta, tereikia Nepolitikui pasidomėti. Matyt, pats nei sakinio parašyt nemoka, tada viskas aplinkui blogai… Žinoma, tai buvo Berijos prisitaikymas prie naujų Chruščiovo sujudintų vėjų, nors perspjauti būsimą genseką. Istorikai priduria, kad tai vis tik buvo teigiamas žingsnis Lietuvos tautiškumo atžvilgiu.

      Atsakyti
      • Nepolitikas says:
        7 m. ago

        “labai daug rašyta” ir tik melas. Supranti skaityti MELĄ, man neįdomu. O tokie kaip Iškauskas labai apgailėtinai atrodo.

        Atsakyti
        • tampax'as says:
          7 m. ago

          tu, nepolitike, iš tiesų nepolitikuok, o argumentais pasakyk, kur ten pas autorių melas. Beje, jis nurodo šaltinius, o tu juos gali paneigti ar nurodyti contra? Ėhė, nieko neturi… Aš žinau, kaip Iškauskas renka medžiagą – tai ilgas ir krupštus darbas ir tau atsiriaugėti juk nieko nekainuoja…

          Atsakyti
          • Vilmantas Rutkauskas says:
            7 m. ago

            Gali būt, kad Iškauskas apie Lietuvą renka medžiagą.
            CHA

  2. patikėjau says:
    7 m. ago

    O man visi sako kad Stalinas su Berija buvo žydai…

    Atsakyti
    • lamatas says:
      7 m. ago

      Dauguma Europos žydų pagal kilmę neturi nieko bendro su biblijine žydų tauta . Tai daugiausia Kaukazo tautų , priėmusių judaizmą , palikuonys.

      Atsakyti
      • Nepolitikas says:
        7 m. ago

        Toks tokį rado. 🙂 🙂

        Atsakyti
    • Žygeivis says:
      7 m. ago

      Stalino tėvas yra osetinas, o motina gruzinė.

      Berijos tėvai yra megrelai (tauta gimininga gruzinams).

      Atsakyti
      • N says:
        7 m. ago

        Viskas ne taip paprasta ir užpainiota. Dar yra tokie kalnų žydai Kaukaze.

        Atsakyti
        • Žygeivis says:
          7 m. ago

          Tie “kalnų žydai” yra Persijos žydų palikuonys, kalbantys vietinių iranėnų tatų kalbos archaiška tarme.

          Ir su Berija bei Stalinu jie jokio ryšio neturi. 🙂

          Atsakyti
  3. Vilmantas Rutkauskas says:
    7 m. ago

    Jokia žydbožnyca Partijai netiko, nes jos hierarkiai irgi taikėsi būti liaudies Ganytojais.

    Atsakyti
  4. Tokių vadovų plejada tęsiasi ir šiandieninėje Rusijoje. says:
    7 m. ago

    Tokių vadovų plejada tęsiasi ir, deja, šiandieninėje Lietuvoje.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Č. Iškauskas. Tarp Lenkijos ir Lietuvos Taikos sutarties vis dar nėra…

Č. Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?

2021 01 19
Kunigas R. Grigas. Prarasdami šventumo, išskirtinumo nuojautą, mes prarandam esminį žmogiško gyvenimo dėmenį

Č. Iškauskas. UNI-tazų problemos Seime

2021 01 10
V. Juraitis. Napaleonas Kitkauskas: Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą

V. Juraitis. Napaleonas Kitkauskas: Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą

2021 01 09
Č. Iškauskas. V. Dekanozovas – susitepęs Stalino emisaras

Č. Iškauskas. V. Dekanozovas – susitepęs Stalino emisaras

2020 12 28
Č. Iškauskas. Ar reikia Nepaprastosios padėties?

Č. Iškauskas. Ar reikia Nepaprastosios padėties?

2020 12 22
Šiame žemėlapyje matome Lietuvos sienų kaitą XX amžiuje. Šviesiai ruda spalva nubraižyta teritorija yra 1939 metais sugražintas Vilniaus kraštas, smėlio spalva pažymėta Druskininkų apylinkės , Varėnos rajono dalis, Šalčininkai su Dieveniškėmis bei Ignalinos ir Švenčionių rajonų dalis tai teritorijos grįžusios Lietuvai 1940 metais.

G. Šapoka. Aprašykime mažai žinomus 1939–1940 m. Lietuvos istorijos įvykius

2020 12 21
Kazys Misius | vda.lt nuotr.

K. Misius: Man skauda dėl savo krašto

2020 12 14
Č. Iškauskas. Penktoji kolona: lietuviškasis dėmuo (II)

Č. Iškauskas. Šliaužiančioji lenkų autonomija

2020 12 10
Pavlikas Morozovas | rbth.com nuotr.

D. Razauskas. Jėzuitai Lietuvoje: Pavliko Morozovo precedentas ir kita

2020 12 09
V. Valiušaitis. Antanas Valiukėnas – LAF ryšininkas su demokratiniais Vakarais II pasaulinio karo metais

V. Valiušaitis. Antanas Valiukėnas – LAF ryšininkas su demokratiniais Vakarais II pasaulinio karo metais

2020 12 07
Rodyti daugiau

Naujienos

Architektūros oskarų apdovanojimams pasiūlyta 14 Lietuvos architektų projektų
Architektūra

Architektūros oskarų apdovanojimams pasiūlyta 14 Lietuvos architektų projektų

2021 01 26
Kaip tinkamai prižiūrėti automobilio žibintus, kad užtikrintumėte saugumą kelyje?
Lietuvoje

Kaip tinkamai prižiūrėti automobilio žibintus, kad užtikrintumėte saugumą kelyje?

2021 01 26
ŽPV infekcija: vėžį sukelia ne tik moterims, bet ir vyrams
Gamta ir žmogus

ŽPV infekcija: vėžį sukelia ne tik moterims, bet ir vyrams

2021 01 26
Vaikų iki 5 metų ikimokyklinis ugdymas duoda didžiausią grąžą, tačiau prieinamas – ne visiems
Lietuvoje

Vaikų lavinimo programoms skirta 17 mln. eurų

2021 01 25
Petras Vileišis su žmona Alina (1904 05) | Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos nuotr.
Istorija

Petrui Vileišiui – 170

2021 01 25
Skiepai | vrm.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

SAM plečia sąrašą, kurios asmenų grupės turėtų būti skiepijamos pirmos.

2021 01 25
legacy.pitchengine.com nuotr.
Gamta ir žmogus

Įspėjama apie itin gausų sniegą, pūgas ir sudėtingas vairavimo sąlygas

2021 01 25
Romualdas Grigas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Lietuvoje

Akademikui Romualdui Grigui – 85

2021 01 25


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • LosAngeles apie Sudie, svajonių Amerika
  • Baugas apie Sudie, svajonių Amerika
  • Aciu Baugai apie Sudie, svajonių Amerika
  • Kuo toliau, tuo gražiau apie Mokslininkų siūlymas kovoje su „Covid-19“: daugelis negali patikėti, kad tai gali padėti

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • B. Žemaitienė. Apie Lenkijos okupuotą Vilniaus kraštą
  • Architektūros oskarų apdovanojimams pasiūlyta 14 Lietuvos architektų projektų
  • Kaip tinkamai prižiūrėti automobilio žibintus, kad užtikrintumėte saugumą kelyje?
  • ŽPV infekcija: vėžį sukelia ne tik moterims, bet ir vyrams

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 2473; komentarų: 19
  • A. Miceikienė. Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus peržiūrėta: 894; komentarų: 6
  • Vilniaus stoties rajonas ruošiasi keisti savo veidą peržiūrėta: 871; komentarų: 3
  • 2021-aisiais minimas poeto Vytauto Mačernio gimimo šimtmetis peržiūrėta: 868; komentarų: 2
  • Lietuvos mokslų akademijos gimtadienis peržiūrėta: 858; komentarų: 0
  • Tūkstančiams suskaitmenintų kultūros paveldo vertybių VU biblioteka suteikia viešo naudojimo statusą peržiūrėta: 791; komentarų: 0

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Č. Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 19
11
Č. Iškauskas. Tarp Lenkijos ir Lietuvos Taikos sutarties vis dar nėra…

Baigėsi švenčių laikotarpis. Tyliai, susikaupę ir susigūžę sakėme virtualias kalbas, deginome laisvės laužus, namuose žiebėm žvakutes, taip pagerbdami Sausio 13-osios...

Skaityti toliau

Č. Iškauskas. UNI-tazų problemos Seime

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 10
2
Kunigas R. Grigas. Prarasdami šventumo, išskirtinumo nuojautą, mes prarandam esminį žmogiško gyvenimo dėmenį

Sausio 8 d. per Delfi TV laidoje „Jūs rimtai?“ su Seimo nariu Tomu Vytautu Raskevičiumi buvo aptartos pasaulinės ir/arba Seimo...

Skaityti toliau

V. Juraitis. Napaleonas Kitkauskas: Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą

by Kristina Aleknaitė
2021 01 09
2
V. Juraitis. Napaleonas Kitkauskas: Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą

Gerai pamenu, kai šventėme, pažymėjome Napaleono Kitkausko 80-metį, buvo gražus renginys Vilniaus rotušėje, buvo daug gražių žodžių ir įvertinimų sukaktuvininkui....

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • LosAngeles apie Sudie, svajonių Amerika
  • Baugas apie Sudie, svajonių Amerika
  • Aciu Baugai apie Sudie, svajonių Amerika
  • Kuo toliau, tuo gražiau apie Mokslininkų siūlymas kovoje su „Covid-19“: daugelis negali patikėti, kad tai gali padėti
  • Is Cikagos apie Sudie, svajonių Amerika

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Signatarų namuose bus pristatyta nauja A.Patacko knyga „Litua”

Signatarų namuose bus pristatyta nauja A.Patacko knyga „Litua”

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai