Sekmadienis, 17 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Tradicinio mokymo griovėjas: šalis svarbi ne tuo, kokią dešrą valgė

Ieva Urbonaitė-Vainienė, www.delfi.lt
2013 12 07 14:19
6
0
SHARES
Tradicinio mokymo griovėjas: šalis svarbi ne tuo, kokią dešrą valgė
Michailas Kaznikas | T.Vinicko (Delfi.lt) nuotr.
Michailas Kaznikas | T.Vinicko (Delfi.lt) nuotr.

„Posovietinėms šalims, kaip niekam kitam, reikia naujo požiūrio į mokymą: išnaikintas genofondas, penkiasdešimt metų viešpatavo vienintelė idėja, kuria nebuvo galima abejoti. Rezultatas – daugybė siaurai mąstančių žmonių, kurie geba reaguoti tik į frazes, o konteksto nemato“, – interviu DELFI teigė Lietuvoje viešėjęs garsus smuikininkas ir rašytojas Michailas Kazinikas.

Švedijoje gyvenantis rusų kilmės muzikantas penktadienį mugėje „Mokykla 2013“ pristatė savo sukurtą originalų mokymo būdą, kurį išbandė Rusijos, Bulgarijos pedagogai, yra minčių jį diegti ir Lietuvoje.

„Diskusijos internete akivaizdžiai parodo, jog žmonės linkę ištraukti sakinį iš konteksto ir jį aptarinėti. Tačiau esmės nepagauna. Tai – tradicinio, pasenusio ugdymo pasekmė“, – įsitikinęs M. Kazinikas.

Pasak jo, Baltarusija turi Aleksandrą Lukašenką ne todėl, kad taip susidėliojo kortos, o todėl, kad patys baltarusiai paruošė jam vietą ir V. Lukašenka atspindi baltarusių mentalitetą bei dvasią.

„Ukrainoje taip pat atsitiko tai, kas buvo neišvengiama: žmogus, kuris kažkada tualete vogė kepures, tapo prezidentu šalies, kurioje tualete vagiamos kepurės. Šalis verta savo prezidento. Ir jeigu saujelė žmonių pasisako prieš, tai yra tie žmonės, kurie visada visose visuomenėse buvo pirmose gretose, nes suprato, kas yra kas“, – sakė M. Kazinikas.

– Manote, mokykla gali pasiekti, kad pirmosios gretos nenunyktų?

– Mano mokykla gali. Nes mano mokykloje sakoma, kad obuolys – ne tik vaisius.

– Kaip suprasti?

– Jungtinei šeštokų klasei pamoką veda įvairių sričių mokytojai. Pamokos tema – obuolys. Botanikui tai vaisius, turintis savo vystymosi dėsnius. Tačiau perpjovus obuolį jau galima kalbėti ir apie aukso pjūvį – dieviškąją proporciją.

Geometrijos aiškinimą galima keisti pasakojimu iš Trojos mito apie nesantaikos obuolį su užrašu: „gražiausiajai“. Dėl šio apibūdinimo kilusį deivių Heros, Atėnės ir Afroditės ginčą buvo pavesta išspręsti Pariui. Jis pirmenybę teikė meilės deivei ir gavo gražiąją Eleną, dėl kurios prasidėjo Trojos karas. Štai jums gabalėlis istorijos.

Tačiau obuolys tai ir žemės traukos dėsnis. Niujorkas – didžiojo obuolio miestas. Tai jau galimybė pasireikšti geografui.

Muzikas prisimena šokį „Obelėlė“, kurį XX a. šokdavo jūreiviai. O kaip šokdavo prieš 300 metų? Prisimenama žiga – jūreivių šokis, kurio pavyzdžių galima rasti ir didžiųjų klasikų kūryboje.

Kodėl žiga lėta? Laikas buvo kitas, tempas kitas. O „Obelėlė“ – greitas, energingas šokis. Kas pasikeitė? Žmonės.

Obuolys tai ir „Apple“ – aukštosios technologijos. Nekalbant apie tai, kaip skirtingai obuolys vaizduotas dailėje per pastaruosius 500 metų. Kodėl Paulis Cézannas taip piešė obuolius? Jis ką, nemokėjo normaliai piešti olandiškų obuolių? Mokėjo, bet buvo kitas uždavinys. Štai jums dailės istorija. Pamoka vyksta bendradarbiaujant skirtingų sričių mokytojams.

Rezultatas – vaikas gauna panoraminio mąstymo pamoką. Asociacijos sustiprina galimybę įsiminti. Kaip po mėnesio ar dviejų klausi mokinio apie obuolį, jie pasakoja ir apie dalijimą, ir apie Niujorką, ir apie senovės graikų mitologiją.

Mano mokykloje istorija – laikas. Geografija – vieta, o mokslas ir kultūra – įvykiai buvę konkrečioje vietoje, konkrečiu metu. Nes jei atskiriame geografiją nuo istorijos, sugriauname panoraminį matymą.

Reiškinių sandūroje gimsta didieji atradimai. Skirtingai, nei visi normalūs žmonės, Isaacas Newtonas uždavė sau kvailiausią klausimą: kodėl obuolys nukrito žemyn, o ne aukštyn. Psichologiniu požiūriu, jis kvailys. Nes paprastai žmogus, kuriam ant galvos nukrito obuolys, mirko rankšluostį šaltame vandenyje ir deda prie galvos, kad sumažintų guzą.

Protingas žmogus, eidamas į sodą prigulti, pasirinks obelį, kurios obuoliai dar nekrenta. Tačiau genijus apie tai nemąsto, nes jis – paradokso draugas, kaip rašė Aleksandras Puškinas.

Taigi, mano mokymo sistemos tikslas, kad vaikai suvoktų didžiulį, panoraminį ryšį visa kuo su viskuo.

– Kokius didžiausius trūkumus matytumėte tradicinėse mokyklose?

– Kąsnelis vienos šalies geografijos, kąsnelis kitos istorijos. Kokią įtaką darė tos šalies geografija anos istorijai? Neaišku.

Mano mokykla moko žmogų platesnio matymo ir laisvo, neriboto mąstymo.Senosios mokyklos užduotis – visus vaikus išmokyti visos geografijos, visos istorijos ir taip toliau. Tačiau to padaryti neįmanoma ir net nereikia.Mokiniui nėra argumentų, kodėl jis turėtų mokytis Danijos geografiją.

– O jūsų mokykloje yra?

– Mano mokykloje yra, nes Danijoje gyveno didysis Hansas Christianas Andersenas. O jei gyveno, įdomu, kur? Kodėl būtent ten sukurtos jo pasakos? Ir kodėl žuvo ne tik alavinis kareivėlis, bet ir balerina? Kodėl tiek daug H. Ch. Anderseno pasakų herojų įsimylėję miršta?

Atsakymas slypi jo vienintelėje nesėkmingoje meilėje be atsako. Taigi, mano mokykloje kuriama loginių ryšių grandinė, kuri veda link nobeliško, kaip aš vadinu, mąstymo.

Būdamas Nobelio koncertų ekspertu kalbėdavausi su Nobelio premijos laureatais ir visiems sugalvojau užduoti tą patį klausimą: koks jų mėgstamiausias kompozitorius.

Ir staiga paaiškėjo, kad visų Nobelio premijos laureatų vaikystėje buvo muzika, nesvarbu, kokioje srityje jie pasiekė didžių laimėjimų.

Daug metų žinojau, tik reikėjo patvirtinimo, kad klasikinė muzika tai didžioji smegenų maitintoja. Visi didieji pasaulio atradimai pirmiausia reiškiasi mene – intuityviame lygyje ir tik paskui patvirtinami ilgamečiais laboratoriniais eksperimentais.Tačiau netgi tokie griežti mokslai, kaip chemija, fizika, gali būti pateikta patraukliai ir gyvai.

– Tačiau patrauklumas ir gyvumas – ne visa, ko siekiate?

– Man svarbu griauti mokyklinius stereotipus: kad mokytojas Dievas, o vaikai nieko nežino, todėl turi paklausyti mokytojo, o paskui paskaityti knygoje.

Tai skatina nenorą mokytis, agresyvumą. Tradicinėje mokykloje mokytojas ateina į pamoką su patikrintomis tiesomis ir receptais. Sako: „Didysis Vokiečių kompozitorius Ludwigas van Beethovenas gimė 1770 metais”, tačiau tuo pamoką galima ir baigti.

Aš pradėčiau nuo muzikos ir tik paskui: „Negali nebūti didis žmogus, kuris gimė 1770 metais, o štai šiandien privertė mus suvirpėti. Tai ir yra genijus, nes genijai pranoksta laiką“.

– Idėjos gražios. Tačiau, kaip pasakytų praktiški žmonės, jomis sotus nebūsi, reikės rinktis profesiją, kuri padėtų pelnyti duoną.

– Kiek informacinių technologijų specialistų reikia Lietuvai? Apie 50 tūkst. Kiek matematikų? Apie 15 tūkst. Tačiau mokykla sudaro įspūdį, kad visi bus matematikai ir programuotojai.

Mes neteisingai suprantame sociumą ir pasaulio veikimą. Visų pirma pasaulis tai milžiniška žmonių bendravimo erdvė. Bendravimo, pripildyto dvasios, domėjimosi, mąstymo.

Vis didesnė žmonių dalis išlaisvinama nuo būtinybės dalyvauti gamyboje ir įgyja laisvas profesijas. Tačiau tam būtino plataus humanitarinio išsilavinimo negauna – žvilgsnio į pasaulį, jo kaip visumos suvokimo ir priėmimo.

Mano mokyklos pagrindas – kompleksinės asociatyvios pamokos, kurios padeda vaikams susidaryti pasaulio visumos vaizdą.

– Kai išmoksti taip mąstyti, ne taip svarbu, kokia tavo profesija?

– Absoliučiai nesvarbu. Nes gyvensi sąmoningo žmogaus gyvenimą. Tačiau kiek tokių yra?

Kažkada Charles-Maurice de Talleyrand-Périgord pasakė: „Paimk iš Prancūzijos 100 vardų ir niekada nebuvo Prancūzijos“. Grubiai kalbant, visi valgė kotletus, pirko dešrą, ėjo į darbą, uždirbinėjo pinigus, kad pavalgytų, o pavalgę dirbo dar geriau. Kad uždirbtų daugiau pinigų maistui.

Ir tik nedidelė dalis žmonių judino pirmyn civilizaciją – mokslą, kultūrą iš esmės keisdami visų tų, kurie valgo, miega ir uždirba pinigus, gyvenimą.

Florencijoje prasidėjusi atgimimo epocha (Renesansas) nekilo stichiškai, o buvo apgalvota protingų žmonių grupės, visų pirma Medici, kurie savo dvare surinko geriausius dailininkus, mąstytojus ir, galima sakyti, paskelbė atgimimą, nes klerikalai buvo tokie reakcingi, kokia vėliau nebuvo net KGB. Bet kokia mintis buvo baudžiama, bet koks klausimas galėjo būti pripažintas eretišku.Negalima užduoti klausimų – teigia visos religijos. Nesvarbu, ar tai komunizmas, ar fašizmas, krikščionybė ar islamas. Visos religijos remiasi postulatu, kad pakanka tikėti. Tačiau vien tikėjimas – karstas, nes žmogus sukurtas kaip Homo sapiens, mąstantis, protingas.

Negalima iš žmogaus atimti teisės mąstyti. Neatimama ir teisė juokauti vertinant visus įmanomus ideologinius ir religinius postulatus, viskuo abejoti.

– Mokytis kritiškai mąstyti – būtina. Tačiau jei nepakaks žinių, neišlaikysi egzaminų.

– Tėvams nuraminti galiu pasakyti štai ką – pradiniame etape mano mokykla ne viskuo skiriasi nuo įprastų mokyklų. Tie dalykai, kurių reikia stojant į universitetus, dėstomi pagal programą.

Kelių mokytojų vedamas pamokas galima vadinti papildomu ugdymu. Kol kas. Kad negąsdintume mokytojų. Kad negriautume mokyklos.

Mes paliekame įprastus dalykus, tačiau suaugusiems galų gale tenka suprasti, jog ne kiekvienas vaikas bus matematikas, fizikas, nes bet kokiai šaliai jų reikia vos 5 proc.

Kažkada kibernetikos tėvas Norbertas Vieneris paaiškino, kodėl gyvavo aukso amžius: buvo vergų, kurie patricijus ir laisvuosius gyventojus išlaisvino nuo būtinybės užsiimti juodu darbu. Kibernetiką jis vadino dirbtinių vergų kūriniu. Ir dabar darbininkai spaudžia mygtuką, užduodami dirbtiniams vergams programą.

Paprastai tariant, daugybos lentelė šiandieniniam vaikui nebėra tokia būtina, kaip prieš 100 metų. Pakanka paspausti mygtuką ir bet koks kompiuteris paskaičiuos visa, kas mums reikalinga.

Sunkiau su mentalitetu, ypač turint omenyje „tamsiuosius viduramžius“, kuriuos mūsų šalys išgyveno visu stiprumu, kai buvo sunaikinti ne tūkstančiai, o milijonai žmonių ir ypač paveiktas genofondas.

Negalima nugalėti dabar karaliaujančių politikų, kuriems niekada nepakaks pinigų ir valdžios. Galima laimėti tik pradėjus ugdyti vaikus – laisvus, aštraus proto, laisvai bendraujančius įvairiomis kalbomis, išdidžius, matančius visa ko ryšį su viskuo. Štai čia išgelbėjimas. Todėl aš visas savo jėgas eikvoju mokyklai.

Koncertuoju, pilnos salės nuo Čikagos iki Toronto, nuo Čeliabinsko iki Novgorodo ir Maskvos, bet man svarbu ne scenoje grupei žmonių padaryti įspūdį, o sukurti vientisą mąstymo sistemą.

– Kur konkrečiai veikia jūsų mokyklos?

– Didžiausia sėkmė – mokykla „Septyni raktai“ Čeliabinske – kūrybingi mokytojai, kūrybinga vadovybė, nepriklausomybė nuo valdininkų.

Ten, kur viską pradėjau – Nižegarodsko srityje, viskas pasirodė sudėtingiau. Tenykštėje mokykloje man pavyko surinkti mokytojų grupę, kurie viską suprato, bet valdininkai stojo mūrų prieš, pradėjo reikalauti, kad kitų mokyklų pedagogai neitų į jų mokyklą, nors patys net neužsuko pažiūrėti, nepareiškė savo nuomonės.

Sovietiniai ir posovietiniai valdininkai nežino, kaip reaguoti – nėra iš viršaus nuleistos instrukcijos. Jei iš viršaus nuleis įsakymą reaguoti teigiamai, jie pirmi ateis ir džiaugsis.

– Kokiose dar šalyse plinta Jūsų mokymas?

– Bulgarijoje. Lietuvoje taip pat buvome arti mokyklos idėjos realizavimo, tačiau pasikeitė Švietimo ir mokslo ministras. Nežinau, kaip dabar bus. Atvirai sakant, nebūčiau net vykęs į švietimo parodą Vilniuje, jeigu ne Saulius Žukas, kuris leidžia puikius vadovėlius, ir ne sena, dar vaikystėje gimusi mano meilė Vilniui, Lietuvai.

Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kelias, Druskininkai, Trakai, Vilnius, Kaunas man šventa, nes tolimais sovietiniais metais, kai čia atvažiuodavau, atvažiuodavau į Vakarus.

Laimė, kad buvo Baltijos šalys. Ir iš visų sostinių labiausiai myliu Vilnių – labiau negu Stokholmą, Oslą, Rygą ir net negu Taliną. Jis nepakartojamas, Ryga – galingesnė, bet širdžiai artimesnis šiltas, geras, barokinis Vilnius.

Pagal mano teoriją, šalis svarbi ne tuo, kokią dešrą valgė, o tuo ką įnešė į civilizacijos kaupyklę. Mažytė, pasaulio žemėlapyje vos matoma Lietuva davė pasauliui ne tik Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, bet ir puikios poezijos, daug dailininkų, tarp kurių ir Stasys Krasauskas, genealų poetą, išeivį iš Kauno gubernijos, kuris parašė puikiausios rusiškos poezijos – Jurgį Baltrušaitį.

J. Baltrušaitis iš tiesų yra genijus, didysis kultūros riteris. Būdamas diplomatas sovietų Rusijoje jis turėjo neliečiamybę ir sugebėjo padėti Marinai Cvetajevai, daugeliui kitų rusų kultūros genijų.

Dėl tokių žmonių negaliu nemylėti šalies. Nes pavyzdžiui M. K. Čiurlionis – ne vien puikus dailininkas ir kompozitorius. Gyvendamas Lietuvoje jis sugebėjo apčiuopti visatos, kultūros ir religijos vienovę.

Jo kūryboje – didžiosios kosminės atvertys. Todėl žmogus ir mirė anksti, neatlaikęs tokio gilaus pažinimo. Suvokė tiek, kiek negali sutalpinti žmogaus protas.

Susiję straipsniai:

  1. Kas rašoma baltarusių vidurinėms mokykloms skirtoje mokymo priemonėje
  2. Internete vyks paskaita-diskusija „Muziejai ir bibliotekos kaip įtraukiančios mokymosi erdvės“
  3. Kaune vyks švietimo reformos pradininkės M.Lukšienės gimimo metinėms skirta konferencija
  4. Švietimo ir mokslo ministerija įvardina savo vedamos politikos pasekmes
  5. Pirmą kartą Lietuvoje pradedama kūrybiško mokymosi programa „Pokyčių mokyklos“
  6. Naujoji karta verčia keisti požiūrį į ugdymą
  7. Kas skatina paauglius rinkti šiukšles, taisyti duobes ir rūpintis senoliais?
  8. Paskelbti ES jaunųjų mokslininkų konkurso nugalėtojai
  9. Bus išsaugomos ir nedidelės mokyklos
  10. Patvirtinta Valstybinė švietimo strategija iki 2022 m.
  11. Įspėjimas mokykloms: vien tik žiniomis sotus nebūsi
  12. Paroda „Mokykla 2013“ kviečia susipažinti su naujausiomis švietimo idėjomis ir technologijomis
  13. Kaune dirbantys mokytojai aprūpinti modernia įranga
  14. Vilniuje prasidėjo Europos Sąjungos gamtos mokslų olimpiada
  15. Elektroninį dienyną naudoja jau beveik 80 proc. mokyklų
  16. Nuo rugsėjo Lietuvos mokyklose pradedami mokinių mainai
  17. Gabiems jaunuoliams iš užsienio bus skiriama valstybės parama studijoms
  18. V. Rutkūnas. Mokykla pakils, ar palaidos save?
  19. Paskirstytas valstybės finansavimas studijų sritims, daugiausia teks technologijos mokslams
  20. V.Stundys: Egzamino palengvinimas tampa A.Butkevičiaus ir D.Pavalkio atsakomybės klausimu
  21. Ketinama papildomai paremti mokyklų ir muziejų bendradarbiavimą
  22. Universitetas skatina išeivius studijuoti Lietuvoje
  23. Zarasų jaunimas skatina kartų dialogą ir gaivina mokyklos istoriją
  24. Mokinius vežios dar 42 nauji geltonieji autobusai
  25. Mokyklų laukia nauji laikai: mokinių testai lems jų mokytojų likimą
  26. V. Juozapaitis. Bernardo Brazdžionio žodžiai vis dar opūs
  27. Lietuvos mokiniai ir mokytojai pagal informacinių technologijų naudojimą – tarp pirmaujančių ES
  28. Pristatoma R. Danisevičiaus fotografijų paroda „Mokykla su Meile“, skirta habil. dr. Meilės Lukšienės 100-osioms gimimo metinėms
  29. Trečdalis mokinių pripažįsta – mokyklose neskatinama kūrybiškai mąstyti
  30. V. Sinica. Valstybė žino geriau – tėvai vaikų nebeauklės

Comments 6

  1. Plačiau says:
    7 m. ago

    žvelgdami Betchoveno kaltint nepradėsime, kad jis, – 25-metis
    ir jo bendraamžiai, nepasipriešino, neprotestavo kai… dalino
    “civilizuotos imperijos” Europos centrą – Liet-Pol uniją kaip tortą:
    1-ns, 2-u, 3-ys ir “pasidalinę”
    …po to – prie “Aušros” kitoj torto skilty ir Virgis Baltrušaičių šeimoje gimė
    ir kiti, kurie iki/po Vasario 16-osios deramą santvarką ir valstybingumą
    (to pat torto skiltininkui ir Pilsodžių Juozukui besimakalinant ant iki 1795 m.
    būto/žūto pamato) imperinio ikiunijinio Lietuvos paveldo atkūrė.
    Parotinė savivoka, tautinė ir bendrabūvio būties žemėje nuovoka
    iš gelmių ir genų genties (genčių), atgimė ir įgavo apčiuopiamybę
    tarp… kitų jau užaugsiančių ir kursiančių žmonijos gerbūvį tautų.
    Bet
    Lietuvos vieta yra labiau
    nei geo-grafikinė apibrėžtis, ar socio-statistinė JTO spiečiaus varganybės apraiška.
    Žmogus, ar lietuvis, ar latvis,
    ar lenkas, ar prūsas
    (į savą žemę grįžt leidimo-malonės iš JAV su Britų “demo-kratija” laukiantis), ar jotvingis
    – t.y. protėviškojo kraujo lietuvių-lenkų-gudų palikuonis,
    net vengras, suomis, estas su švedu ir danu,
    – mažiausiai žalotieji euroPietizanų, dar gebą, …dar
    suvokią esmę ir pasąmoningąjį dieviškąjį tėvų-protėvių mokymą:
    santykį su dievu; su visomis visomis be išimčių šios Visatos dalies dievybėmis,
    – savą santykį, asmeninį santykį ir bendrą visumą, kuri įtakoja švietimą –
    jo apraišką ir išraiškas iš dieviškojo pasaulio sandaros T A U T O M S.
    Dunojaus ir Dniepro,
    visų eurobaseino upynų atmintis
    tuo alsuojanti, tuo įkrauta visuose
    jų krantų galią saugančiuose laukime
    Alkuose (капище).

    Atsakyti
  2. Vyciukas says:
    7 m. ago

    Dabar mūsų debilai vėl puls į „naujovių” džiungles.

    Atsakyti
  3. Vienas laukas says:
    7 m. ago

    Čiurlionis kažin ar čiuopė Visatos, chultūros, religio’s vienovę.
    Bent jau paveiksluose to nematyti. Jei piešiamos piramidės, kopėčios, karaliai, kažkokie ištisai probiblijiniai archangelai su vištų sparneliais, ir kiti žmogiški rakandai Visatoje – tai toli gražu dar ne Baltiška pasaulėžiūra. Greičiau lenkiška.

    Atsakyti
    • Vienas laukas says:
      7 m. ago

      Čiurlionis – dar vienas lenkų desantas.

      Atsakyti
      • Vienas laukas says:
        7 m. ago

        O štai Šimonio paveikslai – grynai baltiški.

        Atsakyti
        • Dalė says:
          7 m. ago

          Begalybė būna dviejų rūšių: viena jų – kosminė, o kita – žmogiška kvailybė
          (Mark Twain) :):)

          Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės

Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės

2021 01 15
Apie 1936-1937 m. Nemajūnai Lazdijų raj. | autorės nuotr.

I. Raščiuvienė. Neužmiršti…

2021 01 12
Egzaminų baimė. Kaip ją įveikti?

Pateikti siūlymai dėl brandos egzaminų rengimo

2021 01 09
Vėlinamos kai kurių brandos egzaminų, įskaitų ir dešimtokų pasiekimų patikrinimų datos

Valstybinis studijų fondas užtikrins platesnę paramą studentams

2021 01 06
Laukiama naujų gamtos mokyklų

Laukiama naujų gamtos mokyklų

2021 01 06
Pamoka. Klasė | Kaunas.lt nuotr.

Nuo sausio didės kai kurių švietimo darbuotojų atlyginimai

2021 01 02
Nuotolinis mokymas | smm.lt nuotr.

Nuotolinis mokymas tęsis ir po mokinių atostogų

2020 12 30
Gitanas Nausėda | lrp.lt nuotr.

Prezidentas pasirašė ateinančių metų biudžetą

2020 12 29
Mokinių veikla | smm.lrv.lt nuotr.

Specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams veiklos rengiamos ir per atostogas

2020 12 28
Anykščiai | Anykščių turizmo ir informacijos centro nuotr.

R. Vanagas: Privalome saugoti gamtą, krašto vertybes ir tradicijas

2020 12 28
Rodyti daugiau

Kiti Straipsniai

Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės

by Kristina Aleknaitė
2021 01 15
2
Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės

Pasaulio politiniai ir dvasiniai vadovai skirtingai vertina žmoniją ištikusias krizes. Be kitų veiksnių, jų vertinimą lemia požiūris į žmogų plačiąja...

Skaityti toliau

I. Raščiuvienė. Neužmiršti…

by daiva
2021 01 12
7
Apie 1936-1937 m. Nemajūnai Lazdijų raj. | autorės nuotr.

Lietuviškos žiemos – kartais baltos, bet dažniau pilkos, rūškanos – fone, neramių žinių kontekste vis ryškiau iškyla praeities epizodai, primenantys...

Skaityti toliau

Pateikti siūlymai dėl brandos egzaminų rengimo

by Ditė Česėkaitė
2021 01 09
0
Egzaminų baimė. Kaip ją įveikti?

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) siūlo rengti brandos egzaminus ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą, tačiau atlikti keletą pakeitimų, atsižvelgiant į ugdymo...

Skaityti toliau

Valstybinis studijų fondas užtikrins platesnę paramą studentams

by daiva
2021 01 06
0
Vėlinamos kai kurių brandos egzaminų, įskaitų ir dešimtokų pasiekimų patikrinimų datos

smm.lt nuotr. Paramos studentams teikimas bus administruojamas centralizuotai per Valstybinį studijų fondą (VSF), „vieno langelio“ principu,...

Skaityti toliau

Laukiama naujų gamtos mokyklų

by daiva
2021 01 06
0
Laukiama naujų gamtos mokyklų

vstt.lt nuotr. Kuršių nerijos nacionaliniame parke pradėtos ilgai lauktos Gamtos mokyklos statybos. Duris moksleiviams ir gamtos...

Skaityti toliau

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Pajūrietis apie A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę
  • Regina apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Romas apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Rimgaudas apie A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę
  • Astronomas inž. Romualdas Zubinas rzubinas@gmail.com apie Europa pabrėžia būtinybę didinti investicijas į mokslinius tyrimus
  • Viktoras apie I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Avarinis lėktuvo atsakiklio kodas 7600: būtini skrydžių vadovo veiksmai
  • Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines (video)
  • Tyrimas: skaitmeninė karta kultūrai neabejinga, muziejuose lankosi kas antras
  • Atšalus orams – būtina nepamiršti rankų kremo
  • VDI: koronaviruso grėsmės nepaisantys darbdaviai ir darbuotojai kenkia patys sau
  • Kuo skiriasi užrašai „Geriausias iki…“ ir „Tinka vartoti iki…“?

Skaitomiausi straipsniai

  • R. Trimakas. Laplaso demonas. JAV prezidento rinkimus laimėjo komunistinė Kinija peržiūrėta: 3850; komentarų: 89
  • Sudaryti 2021 m. šauktinių į privalomąją pradinę karo tarnybą sąrašai, ministras tikisi, kad jaunuoliai bus paskiepyti peržiūrėta: 1790; komentarų: 3
  • O. Strikulienė. Kapitolijaus šturmą inicijavo ne Trampas (video) peržiūrėta: 1646; komentarų: 37
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 1511; komentarų: 12
  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 1405; komentarų: 5
  • Lietuvos Prezidento prašoma užtikrinti deramą pagarbą Nacionalinei J.Basanavičiaus premijai peržiūrėta: 1386; komentarų: 11

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-01-19 19:30 - 19:45

Žiūrėti visus Renginiai

Naujausi komentarai

  • Pajūrietis apie A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę
  • Regina apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Romas apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Rimgaudas apie A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę
  • Astronomas inž. Romualdas Zubinas rzubinas@gmail.com apie Europa pabrėžia būtinybę didinti investicijas į mokslinius tyrimus
  • Viktoras apie I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo
  • Bartas apie Prezidentas paskyrė naujus Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narius
  • Tuoj LRT TV rodys apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)
  • Bartas apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)
  • Bartas apie Kuo skiriasi užrašai „Geriausias iki…“ ir „Tinka vartoti iki…“?

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
aaa
Kitas straipsnis
Poetė Indrė Valantinaitė | kmn.lt, R. Ščerbausko nuotr.

I.Valantinaitė. Tai, kas vienam tėra puodelis kavos, kitam – visos dienos maistas

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Paskolos internetu | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai