Pirmadienis, 18 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

Tarp „Kalėdinio festivalio“ atlikėjų – muzikos žvaigždė, skambinęs karalienei Elžbietai II

www.alkas.lt
2013 11 24 13:10
0
0
SHARES
Tarp „Kalėdinio festivalio“ atlikėjų – muzikos žvaigždė, skambinęs karalienei Elžbietai II

pianino klavišaiDešimtmetį švenčianti tarptautinė programa „Kultūrų dialogas“ kviečia turiningai sutikti vieną gražiausių metų šventę – Šv. Kalėdas. Šia proga organizuojamas publikos pamėgtas „Kalėdinis festivalis“, kuriame pasirodys ryškiausios muzikos žvaigždės.

Reta pianisto savybė

Pirmasis „Kalėdinio festivalio“ koncertas įvyks Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje gruodžio 18 dieną. Rečitalyje pianistas Filipas Kopačevskis skambins R. Schumanno „Variacijas dvasių tema“, „Karnavalą“, F. Chopino „Introdukciją ir Rondo“, Preliudą bei J. Brahmso „Vengrų šokius“.

M. Rostropovičiaus fondo stipendininko, dvidešimt trejų metų pianisto Filipo Kopačevskio vardą dažnai galima perskaityti Maskvoje vykstančių koncertų afišose. Maskvos valstybinės P. Čaikovskio konservatorijos aspirantas F. Kopačevskis koncertavo su visais pagrindiniais Rusijos orkestrais, o jo partneriais scenoje buvo didieji mūsų laikų muzikantai – Mstislavas Rostropovičius, Michailas Pletniovas, Vladimiras Spivakovas, Maksimas Vengerovas ir daugelis kitų.

Pianistas koncertavo Didžiojoje Britanijoje, JAV, Japonijoje, Olandijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Graikijoje, Lenkijoje, o taip pat – daugelyje savo šalies miestų. Rusijos kritika iš karto atkreipė dėmesį į talentingą atlikėją: „Nuo pirmų jo skambinamų garsų pajunti lyrinę pianisto individualybės jėgą. Jo fortepijonas dainuoja, beje, šiandien tai labai reta atlikėjo savybė, būdinga kaip tik romatinei pasaulėjautai. Pianistas groja aiškiai, jo frazuotės gražios ir plastiškos, bet  ne saloninės“.

Vokietijoje žurnalistai apie pianisto F. Kopačevskio gastroles rašė: „Jo skambinama Chopino Trečioji sonata sužavėjo ypatingu temų išryškinimu, tai, kaip ir meistriška atlikimo technika, sukūrė skaidrią kompozicijos visumą“ (laikraštis „Der Westen“).

Vilniuje – tarptautinio Vladimiro Spivakovo labdaros fondo stipendininkai

Bus tęsiama graži festivalio tradicija – Nacionalinėje filharmonijoje sausio 8 dieną koncertuos tarptautinio Vladimiro Spivakovo labdaros fondo stipendininkai. Scenoje pamatysime tris jaunuosius talentus – smuikininkę Kristiną Toroščiną (Centrinės muzikos mokyklos prie Maskvos valstybinės P. Čaikovskio konservatorijos 11 klasės mokinę, A. Revičio kl.), perkusininką Valentiną Kočetkovą (Maskvos Gnesinų specialiosios muzikos mokyklos 10 klasės mokinį, prof. A. Lukjanovo kl.) ir  pianistą Romaną Kosiakovą (Maskvos valstybinės P. Čaikovskio konservatorijos II kurso studentą, prof. V. Ovčinikovo kl). Skambės  J. S. Bacho, N. Paganinio, F. Vaksmano, E. Sežurnė, F. Šuberto, S. Rachmaninovo ir kitų kompozitorių kūriniai smuikui, fortepijonui ir perkusijai.

Šis „Kalėdinio festivalio“ koncertas dar ypatingas tuo, kad jis skiriamas fondo įkūrimo dvidešimtmečio – jubiliejinės sukakties – paminėjimui. Tarptautinės programos „Kultūrų dialogas“ vadovė, Vladimiro Spivakovo labdaros fondo Lietuvoje direktorė Irena Zacharova sakė, kad „1994 metais įsteigtas fondas rūpinasi jaunaisiais talentais. Fondo stipendininkus atrenka komisija, kuriai vadovauja pats V. Spivakovas, o tai užtikrina jaunųjų atlikėjų profesionalumą ir aukšto meninio lygio koncertinius pasirodymus.“

Muzikos žvaigždė, skambinęs Jos Didenybei Didžiosios Britanijos karalienei Elžbietai II

Kitą dieną, sausio 9-ąją, fortepijono rečitalį surengs pianistas virtuozas, Maskvos valstybinės akademinės filharmonijos solistas Vladimiras Ovčinikovas. Girdėsime jo atliekamus rusų kompozitorių kūrinius: V. Riabovo „Angliškąją siuitą“ (po apsilankymo Šv. Pauliaus katedroje Londone), paskirtą V. Ovčinikovui (2000 m.), S. Rachmaninovo 8 etiudus-paveikslus, visą М. Мusorgskio fortepijoninį ciklą „Parodos paveikslėliai“.

„Tie, kurie bent vieną kartą girdėjo skambinant Vladimirą Ovčinikovą – patį subtiliausią ir ekspresyviausią pianistą – yra patyrę formos tobulumą, garso, išgaunamo pirštais ir intelektu, grynumą ir jėgą“, – toks atsiliepimas The Daily Telegraph žymia dalimi atspindi ryškų ir originalų garsiosios Neigauzo mokyklos įpėdinio atlikimo meną.

V. Ovčinikovas yra daugelio tarptautinių  konkursų nugalėtojas, tačiau ypatingai svarbiomis tolimesnei muzikanto kūrybinei karjerai tapo pergalės prestižiniuose tarptautiniuose forumuose: P. Čaikovskio konkurse Maskvoje (Rusija, 1982 m.) ir tarptautiniame pianistų konkurse Lidse (Didžioji Britanija, 1987 m.), po kurių įvyko pergalingas V. Ovčinikovo debiutas Londone, kur jis skambino Jos Didenybei Didžiosios Britanijos karalienei Elžbietai II.

Pianisto repertuaras įvairus ir platus, jis gastroliuoja didžiuosiuose Europos ir JAV miestuose su žymiausiais pasaulio kolektyvais: Karališkuoju filharmonijos ir Bi Bi Si (Didžioji Britanija), Škotijos karališkuoju, Čikagos, Monrealio, Ciūricho, Tokijo, Honkongo simfoniniais, „Hewandhauso“ (Vokietija), Lenkijos nacionalinio radijo, „Radio France“, Hagos, Sankt-Peterburgo filharmonijų, Rusijos Didžiuoju ir Valstybiniu akademiniu simfoniniais bei kitais orkestrais.

V. Ovčinikovas yra Maskvos valstybinės akademinės filharmonijos solistas (1995 m.), Rusijos Federacijos liaudies artistas (2005 m.), daugelio tarptautinių pianistų konkursų – P. Čaikovskio Maskvoje, Viano da Mottos Lisabonoje (Portugalija), Buzonio Italijoje, Šveningeino Hagoje (Nyderlandų Karalystė), „Petina“ Tokijuje (Japinija), A. D. Artobolevskajos Maskvoje ir kitų – vertinimo komisijos narys, Maskvos centrinės muzikos mokyklos direktorius (nuo 2011 m.).

Viso pasaulio laikraščiai mirga citatomis apie įspūdingą V. Ovčinikovo skambinimą. Italijos Corriera della sera: „Neeilinis pianistas, išugdytas puikios rusų pianistų mokyklos ir nukreiptas į virtuoziškumo aukštumas. Jis turi „paprastumo“ dovaną, kuri būdinga pačios aukščiausios klasės meistrui.“ Didžiosios Britanijos The Times: „Neįprastai ilgi, balti pirštai atrodo taip, tarsi būtų atgijęs gipsinis Šopeno rankų atspaudas“, The Daily Telegraph: „Akivaizdu, kad Ovčinikovas turi transcendentinį virtuoziškumą, kuriuo pats Prokofjevas kaip pianistas stebino publiką XX amžiaus pradžioje.“

Romansai iš plačios širdies

„Rusų liaudies romansai“ – taip pavadinta naujausia festivalio organizatorių programa, kurioje iš plačios širdies skambės rusų folkloro ansamblio „Arinuška“ atliekami miesto, kazokų, čigonų, žiaurieji romansai ir meilės dainos. Koncertas įvyks sausio 17 dieną Lietuvos rusų dramos teatre.

Ansamblis „Arinuška“ įkurtas Vilniuje 1997 metais, jam vadovauja Irena ir Nikolajus Zacharovai. Kolektyvas aktyviai koncertuoja Lietuvoje, yra lietuvių ir rusų kompozitorių šiuolaikinių projektų etninėmis temomis (L. Rimšos „Senasis tikėjimas“, А. Doinikovo „Etnosfera – naujas tradicijos dvelksmas“, G. Rimkaus-Rimkevičiaus „Liaudiškoji rapsodija“) iniciatorius ir dalyvis, tarptautinio V. Spivakovo fondo stipendininkas, daugelio konkursų ir festivalių laureatas įvairiose užsienio šalyse – Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Baltarusijoje, Lenkijoje, Maltoje ir kitur. Ansamblio repertuare – Lietuvoje gyvenančių sentikių dainos ir šokiai, Lietuvos-Baltarusijos pasienio ritualinis folkloras, taip pat dainos iš Pietų Rusijos regionų. Ansamblis savo programoms kūrinius renka ekspedicijų po Lietuvą metu.

„Arinuška“ išleido 5 kompaktines plokšteles. Viena iš jų – „Rusų liaudies romansai“ – įtraukta į garsios čekų Studio Fontana muzikos bibliotekos katalogą, kuriame pristatomi ekskliuzyviniai pačių iškiliausių užsienio muzikantų įrašai. 2013 m. gegužės mėnesį belgų žurnalas Le Canard Folk tradiciškai paskelbė geriausią  mėnesio CD, ja buvo pripažinta „Arinuškos“ CD „Rusų liaudies romansai“.

Legendinio choro koncertas

Sausio 22-ąją Nacionalinėje filharmonijoje koncertuos legendinis Maskvos valstybinis akademinis kamerinis choras, kuris 2012 metais minėjo savo 40-ties metų sukaktį. Prieš keturiasdešimt metų, 1972-aisiais, jį įkūrė ir iki šiol jam vadovauja iškilus dirigentas, profesorius Vladimiras Mininas. Kolektyvas koncertavo visuose pasaulio kontinentuose, išskyrus Australiją, ir visur jo pasirodymai sulaukdavo didžiulio pasisekimo.

Dar tarybiniais metais choras pradėjo rengti sakralinės rusų kompozitorių – S. Rachmaninovo, P. Čaikovskio, S. Tanejevo, P. Česnokovo, A. Grečianinovo, A. Kastalskio – muzikos koncertus. Kolektyvui būdinga eksperimentinė dvasia ir aukščiausias profesionalumas – nuo pat pirmojo pasirodymo jo atlikimas pasižymėjo nepriekaištingu meniniu skoniu, tiksliu stiliaus pajautimu, virtuozine vokalo technika, o tai lėmė,  kad V. Minino choras buvo pripažintas šalies nacionaline vertybe.

Kompozitorius Georgijus Sviridovas rašė: „Tai buvo pirmas choras, atskleidęs man chorinį žanrą. Ne kartą jo mene aš semdavausi įkvėpimo“, o žymus bosas Jevgenijus Nesterenko sakė: „Šio kolektyvo choru nepavadinčiau, tai – ne choras, o ansamblis žmonių, įsimylėjusių muziką“.

Viename koncerte – du nuotaikingi fortepijoniniai duetai

Sausio 24 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Didžiojoje salėje vyks nuotaikingų fortepijoninių duetų koncertas. Jame pasirodys Lietuvos muzikos ir teatro akademijos absolventės, tarptautinių konkursų laureatės Jekaterina Bieliauskienė ir Julija Morozova bei Viktorija Gailiūtė ir Elena Muntrimienė. Programoje bus atliekami J. S. Bacho, S. Rachmaninovo, K. Debiusi, K. Sen-Sanso, V. Barkausko jaunesniojo, J. Tamulionio ir kitų kompozitorių kūriniai.

Jekaterinos Bieliauskienės ir Julijos Morozovos fortepijoninis duetas susikūrė 2002 metais, bestudijuojant LMTA doc. Rūtos Ibelhauptienės klasėje. Sėkminga ansamblio kūrybinio gyvavimo pradžia tapo pergalė IV Kauno tarptautiniame fortepijoninių duetų konkurse 2003-aisiais (I vieta). Tais pačiais metais fortepijoninis duetas gavo EMCY (European Union of Music Competitions for Youth) stipendiją tobulintis prof. Bernard Ringeissen meistriškumo kursuose Vokietijoje (45th Weimar Master Classes 2004).

2005 metais fortepijoninis duetas dalyvavo tarptautinės programos „Kultūrų dialogas“ organizuojamuose koncertuose Maskvos valstybinės P. Čaikovskio konservatorijos S. Rachmaninovo ir Rusijos Gnesinų muzikos akademijos koncertų salėse. 2005 metais ansamblis laimėjo laureato vardą III tarptautiniame fortepijoninių duetų konkurse Lenkijoje (Międzynarodowy Konkurs Duetów Fortepianowych w Białymstoku). 2012-aisiais – sėkmingai pasirodė tarptautiniuose pianistų konkursuose PIETRO ARGENTO Italijoje (I vieta) ir ROME-2012 Italijoje (III vieta), 2013-aisiais – tarptautiniame forume ir konkurse „The 21`st Century Art“ Austrijoje kolektyvas iškovojo II vietą.  Už 2012-ųjų nuopelnus atlikėjos buvo apdovanotos Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimo raštais. Ansamblis nuolat koncertuoja Lietuvoje ir užsienyje.

Fortepijoninis duetas „Dvi Po Dvi“ susikūrė 2012 metais. Jo narės Elena Muntrimienė ir Viktorija Gailiūtė. Jau po kelių mėnesių, pavasarį, duetas dalyvavo tarptautiniame konkurse „Euterpe“ Italijoje, kuriame užėmė pirmąją vietą. 2013 metų pavasarį laimėjo Grand Prix tarptautiniame konkurse „Paolo Barrasso“. Š. m. rugpjūtį „Dvi Po Dvi“ surengė savo koncertą Della Valle Dell’Orfento festivalyje Italijoje. Rugsėjo mėnesį įvyko debiutinis rečitalis Kauno menininkų namuose. Duetas ne tik sėkmingai dalyvauja konkursuose, bet ir aktyviai koncertuoja visoje Lietuvoje.

 

Susiję straipsniai:

  1. Šiuolaikinio folkloro ir alternatyvios muzikos žaismės „Margos pievos“ rengėjai jau galvoja apie rugiapjūtę (video)
  2. Meno ir muzikos šventė „Verpetai“ devintą kartą apgaubs Varėną
  3. Trakuose Perkūno dienai bus skirta ugnies ir muzikos šventė „Perkūno rykštės“
  4. „Spanxti“ muzikos albume – mitologinė lietuvių ir latvių vienybė
  5. V. Juozapaitis. Lietuva, Tėvyne mūzų…
  6. „Medvėgalio menų festivalyje“ – nepakartojas duetas, ugnies šėlsmas ir gera muzika
  7. „Palangos vasara“ kviečia paklausyti gruzinų folkloro
  8. Klaipėdiečių laukia triukšmingi tradiciniai šokiai ir postfolkloro grupės „Sen Svaja“ koncertas (video)
  9. Kupiškyje aidės bitininkų šventė „Bičiulių Lietuva – Kupiškiui“!
  10. Paaiškėjo Simfoninių kūrinių konkurso, skirto Juozo Pakalnio 100-sioms gimimo metinėms, laureatai
  11. „Liūdni slibinai“ Klaipėdoje ir Alytuje pakeis grupės moterį (audio)
  12. Kaune koncertuos fleitos virtuozas iš Didžiosios Britanijos V. Benetas
  13. Balsais per epochas
  14. „Liūdni slibinai“ į pasirodymą Londone kviečia skandalu lovoje
  15. Vilniuje vasario 16-ąją nušvis dešimtoji „AUSZRA 16“
  16. S.Dariaus ir S.Girėno skrydžiui atminti – nemokamų koncertų ciklas „Muzikinis skrydis“
  17. „Margos pievos“ žaismės rengėjai pristato grupes „Folkstone“, „Thundertale“ ir „Gyvata“ (video)
  18. Vilniaus planetariume skambės „Žiauriai gražūs romansai“ (video)
  19. Renginyje „Margos pievos 2013“ – roko gūsis iš Lietuvos ir Latvijos (video)
  20. „Marga muzika“ pristatys savo pirmąją plokštelę
  21. Domantas Razauskas: Klausytojas man nėra svarbus, todėl jį labiausiai ir vertinu (video)
  22. „Žalvarinis“ koncertavo LDK pilyje Lucke (video)
  23. Kviečia 10-oji kuršių ir vikingų šventė „Apuolė“
  24. Aistė Smilgevičiūtė ir grupė SKYLĖ: dvi rudens lygiadienio šventės! (video)
  25. Vilniuje koncertuos geriausia Niujorko vokalistė, kilusi iš Argentinos – SOFIA REI su grupe!
  26. Šv. Kristoforo kamerinis orkestras pasirodys Velnio duobėje
  27. Vilniuje įvyks neįprastas koncertas – apšviesto fontano viduryje (video)
  28. „Liūdni slibinai“ pristato dainą „Girdžiu, ką jūs tylite“(video)
  29. Lapkritį pasirodys nauja „Anties“ plokštelė! (video)
  30. „Suklegose“ nuskambėjęs Dūdmaišininkų susipūtimas (video)

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

M. Tomkevičiūtė: Tauta be savo tautinio paveldo yra kaip žmogus be veido

M. Tomkevičiūtė: Tauta be savo tautinio paveldo yra kaip žmogus be veido

2020 12 29
Tradicinio dainavimo mokymai 2019 m. | M. Guščios nuotr.

Lietuvių tradicinio dainavimo pamokos atkeliauja į jūsų namus!

2020 12 20
Lietuvių tradicinio dainavimo pamokos – jūsų namuose!

Lietuvių tradicinio dainavimo pamokos – jūsų namuose!

2020 12 18
Po 12 metų pertraukos Sel ir Soliaris pristato naują dainą (video)

Po 12 metų pertraukos Sel ir Soliaris pristato naują dainą (video)

2020 12 17
M. Barkauskas: Muzika turi įtikinti, jog kitaip ir būti negali

M. Barkauskas: Muzika turi įtikinti, jog kitaip ir būti negali

2020 12 04
„Saldžios“ Kalėdos | kaunas.lt nuotr.

Kaunas ruošiasi „saldžioms“ Kalėdoms

2020 11 23
Karantinas atvėrė naujus kelius: Lietuvos kultūra Italijoje pristatoma ir radijo bangomis

Karantinas atvėrė naujus kelius: Lietuvos kultūra Italijoje pristatoma ir radijo bangomis

2020 11 19
Neria Čepaitė-Goldberg | asmeninė nuotr.

I. Ehrhardt. N. Čepaitė-Goldberg: Kompozitoriaus pašaukimas – rašyti melodiją ir teikti gėrį žmonėms (video)

2020 11 19
B. Puzinavičius. Dar vienas Vilniaus savivaldybės akibrokštas – šį kartą Kalėdų proga

J. Vaiškūnas. Dainių tauta prisikelia dainuodama

2020 11 18
Žemyna Trinkūnaitė ir Donatas Bielkauskas (Donis) | rengėjų nuotr.

Klaipėdiečiai kviečia į Ž.Trinkūnaitės ir D.Bielkausko koncertą (video, tiesioginė transliacija)

2020 11 13
Rodyti daugiau

Kiti Straipsniai

M. Tomkevičiūtė: Tauta be savo tautinio paveldo yra kaip žmogus be veido

by Kristina Aleknaitė
2020 12 29
5
M. Tomkevičiūtė: Tauta be savo tautinio paveldo yra kaip žmogus be veido

Ansamblio „Nemunas“ meno vadove Margarita Tomkevičiūtė | Kauno technologijos universiteto nuotr. Žiūrovų gausios koncertų salės, iki...

Skaityti toliau

Lietuvių tradicinio dainavimo pamokos atkeliauja į jūsų namus!

by Jonas Vaiškūnas
2020 12 20
1
Tradicinio dainavimo mokymai 2019 m. | M. Guščios nuotr.

Tradicinio dainavimo mokymai 2019 m. | M. Guščios nuotr. Advento laikotarpis – puikus metas susikaupimui, tobulėjimui...

Skaityti toliau

Lietuvių tradicinio dainavimo pamokos – jūsų namuose!

by Kristina Aleknaitė
2020 12 18
0
Lietuvių tradicinio dainavimo pamokos – jūsų namuose!

Lietuvių tradicinio dainavimo pamokos – jūsų namuose! | Rengėjų nuotr. Advento laikotarpis – puikus metas susikaupimui,...

Skaityti toliau

Po 12 metų pertraukos Sel ir Soliaris pristato naują dainą (video)

by Kristina Aleknaitė
2020 12 17
5
Po 12 metų pertraukos Sel ir Soliaris pristato naują dainą (video)

Po 12 metų pertraukos Sel ir Soliaris pristato naują dainą | Autorių nuotr. Kartą jau sudainavę...

Skaityti toliau

M. Barkauskas: Muzika turi įtikinti, jog kitaip ir būti negali

by Kristina Aleknaitė
2020 12 04
0
M. Barkauskas: Muzika turi įtikinti, jog kitaip ir būti negali

Modestas Barkauskas | R. Šeškaičio nuotr. „Svarbiausia – pagauti jausmą! Tokią užduotį sau kėlėme su choreografu...

Skaityti toliau

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Bartas apie Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)
  • T0mtas J. apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Bartas apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Romas apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Gediminas Martišius apie A. Butleris. Kur pasibaigia šviesa
  • Na, ir kas tai? apie Kodėl žmonės tiki ateiviais?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Poledinės žūklės mėgėjams aplinkosaugininkai siunčia atmintinę
  • Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)
  • Krašto apsaugos ministras pradėjo pažintį su krašto apsaugos sistemos padaliniais
  • Šiauliečiams – raginimas šalinti varveklius ir sniego sankaupas
  • Vairuotojus žiema dažnai užklumpa nepasiruošusius
  • Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės (nuotraukos)

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 1720; komentarų: 10
  • O. Strikulienė. Kapitolijaus šturmą inicijavo ne Trampas (video) peržiūrėta: 1657; komentarų: 37
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 1642; komentarų: 13
  • Lietuvos Prezidento prašoma užtikrinti deramą pagarbą Nacionalinei J.Basanavičiaus premijai peržiūrėta: 1462; komentarų: 11
  • V. Sinica. Interneto cenzūros režimas (video) peržiūrėta: 1377; komentarų: 11
  • S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų… peržiūrėta: 1361; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-01-19 19:30 - 19:45

Žiūrėti visus Renginiai

Naujausi komentarai

  • Bartas apie Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)
  • T0mtas J. apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Bartas apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Romas apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Gediminas Martišius apie A. Butleris. Kur pasibaigia šviesa
  • Na, ir kas tai? apie Kodėl žmonės tiki ateiviais?
  • 800 mln. eurų nulėmė? apie Pritarta naujos magistralinės gatvės statybai Vilniuje
  • Luknius apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Luknius apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)
  • Pajūrietis apie A. Miceikienė. Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
aaa
Kitas straipsnis
Europos Komisija klausia visuomenės nuomonės dėl nemokumo procedūrų

ES ministrai aptars švietimą ir žiniasklaidos laisvę, jaunimo socialinę įtrauktį, sporto vaidmenį ES ekonomikoje

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Paskolos internetu | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai