Sekmadienis, 23 rugpjūčio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

Tarp „Kalėdinio festivalio“ atlikėjų – muzikos žvaigždė, skambinęs karalienei Elžbietai II

www.alkas.lt
2013-11-24 13:10:04
58
PERŽIŪROS
0
Tarp „Kalėdinio festivalio“ atlikėjų – muzikos žvaigždė, skambinęs karalienei Elžbietai II

pianino klavišaiDešimtmetį švenčianti tarptautinė programa „Kultūrų dialogas“ kviečia turiningai sutikti vieną gražiausių metų šventę – Šv. Kalėdas. Šia proga organizuojamas publikos pamėgtas „Kalėdinis festivalis“, kuriame pasirodys ryškiausios muzikos žvaigždės.

Reta pianisto savybė

Pirmasis „Kalėdinio festivalio“ koncertas įvyks Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje gruodžio 18 dieną. Rečitalyje pianistas Filipas Kopačevskis skambins R. Schumanno „Variacijas dvasių tema“, „Karnavalą“, F. Chopino „Introdukciją ir Rondo“, Preliudą bei J. Brahmso „Vengrų šokius“.

M. Rostropovičiaus fondo stipendininko, dvidešimt trejų metų pianisto Filipo Kopačevskio vardą dažnai galima perskaityti Maskvoje vykstančių koncertų afišose. Maskvos valstybinės P. Čaikovskio konservatorijos aspirantas F. Kopačevskis koncertavo su visais pagrindiniais Rusijos orkestrais, o jo partneriais scenoje buvo didieji mūsų laikų muzikantai – Mstislavas Rostropovičius, Michailas Pletniovas, Vladimiras Spivakovas, Maksimas Vengerovas ir daugelis kitų.

Pianistas koncertavo Didžiojoje Britanijoje, JAV, Japonijoje, Olandijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Graikijoje, Lenkijoje, o taip pat – daugelyje savo šalies miestų. Rusijos kritika iš karto atkreipė dėmesį į talentingą atlikėją: „Nuo pirmų jo skambinamų garsų pajunti lyrinę pianisto individualybės jėgą. Jo fortepijonas dainuoja, beje, šiandien tai labai reta atlikėjo savybė, būdinga kaip tik romatinei pasaulėjautai. Pianistas groja aiškiai, jo frazuotės gražios ir plastiškos, bet  ne saloninės“.

Vokietijoje žurnalistai apie pianisto F. Kopačevskio gastroles rašė: „Jo skambinama Chopino Trečioji sonata sužavėjo ypatingu temų išryškinimu, tai, kaip ir meistriška atlikimo technika, sukūrė skaidrią kompozicijos visumą“ (laikraštis „Der Westen“).

Vilniuje – tarptautinio Vladimiro Spivakovo labdaros fondo stipendininkai

Bus tęsiama graži festivalio tradicija – Nacionalinėje filharmonijoje sausio 8 dieną koncertuos tarptautinio Vladimiro Spivakovo labdaros fondo stipendininkai. Scenoje pamatysime tris jaunuosius talentus – smuikininkę Kristiną Toroščiną (Centrinės muzikos mokyklos prie Maskvos valstybinės P. Čaikovskio konservatorijos 11 klasės mokinę, A. Revičio kl.), perkusininką Valentiną Kočetkovą (Maskvos Gnesinų specialiosios muzikos mokyklos 10 klasės mokinį, prof. A. Lukjanovo kl.) ir  pianistą Romaną Kosiakovą (Maskvos valstybinės P. Čaikovskio konservatorijos II kurso studentą, prof. V. Ovčinikovo kl). Skambės  J. S. Bacho, N. Paganinio, F. Vaksmano, E. Sežurnė, F. Šuberto, S. Rachmaninovo ir kitų kompozitorių kūriniai smuikui, fortepijonui ir perkusijai.

Šis „Kalėdinio festivalio“ koncertas dar ypatingas tuo, kad jis skiriamas fondo įkūrimo dvidešimtmečio – jubiliejinės sukakties – paminėjimui. Tarptautinės programos „Kultūrų dialogas“ vadovė, Vladimiro Spivakovo labdaros fondo Lietuvoje direktorė Irena Zacharova sakė, kad „1994 metais įsteigtas fondas rūpinasi jaunaisiais talentais. Fondo stipendininkus atrenka komisija, kuriai vadovauja pats V. Spivakovas, o tai užtikrina jaunųjų atlikėjų profesionalumą ir aukšto meninio lygio koncertinius pasirodymus.“

Muzikos žvaigždė, skambinęs Jos Didenybei Didžiosios Britanijos karalienei Elžbietai II

Kitą dieną, sausio 9-ąją, fortepijono rečitalį surengs pianistas virtuozas, Maskvos valstybinės akademinės filharmonijos solistas Vladimiras Ovčinikovas. Girdėsime jo atliekamus rusų kompozitorių kūrinius: V. Riabovo „Angliškąją siuitą“ (po apsilankymo Šv. Pauliaus katedroje Londone), paskirtą V. Ovčinikovui (2000 m.), S. Rachmaninovo 8 etiudus-paveikslus, visą М. Мusorgskio fortepijoninį ciklą „Parodos paveikslėliai“.

„Tie, kurie bent vieną kartą girdėjo skambinant Vladimirą Ovčinikovą – patį subtiliausią ir ekspresyviausią pianistą – yra patyrę formos tobulumą, garso, išgaunamo pirštais ir intelektu, grynumą ir jėgą“, – toks atsiliepimas The Daily Telegraph žymia dalimi atspindi ryškų ir originalų garsiosios Neigauzo mokyklos įpėdinio atlikimo meną.

V. Ovčinikovas yra daugelio tarptautinių  konkursų nugalėtojas, tačiau ypatingai svarbiomis tolimesnei muzikanto kūrybinei karjerai tapo pergalės prestižiniuose tarptautiniuose forumuose: P. Čaikovskio konkurse Maskvoje (Rusija, 1982 m.) ir tarptautiniame pianistų konkurse Lidse (Didžioji Britanija, 1987 m.), po kurių įvyko pergalingas V. Ovčinikovo debiutas Londone, kur jis skambino Jos Didenybei Didžiosios Britanijos karalienei Elžbietai II.

Pianisto repertuaras įvairus ir platus, jis gastroliuoja didžiuosiuose Europos ir JAV miestuose su žymiausiais pasaulio kolektyvais: Karališkuoju filharmonijos ir Bi Bi Si (Didžioji Britanija), Škotijos karališkuoju, Čikagos, Monrealio, Ciūricho, Tokijo, Honkongo simfoniniais, „Hewandhauso“ (Vokietija), Lenkijos nacionalinio radijo, „Radio France“, Hagos, Sankt-Peterburgo filharmonijų, Rusijos Didžiuoju ir Valstybiniu akademiniu simfoniniais bei kitais orkestrais.

V. Ovčinikovas yra Maskvos valstybinės akademinės filharmonijos solistas (1995 m.), Rusijos Federacijos liaudies artistas (2005 m.), daugelio tarptautinių pianistų konkursų – P. Čaikovskio Maskvoje, Viano da Mottos Lisabonoje (Portugalija), Buzonio Italijoje, Šveningeino Hagoje (Nyderlandų Karalystė), „Petina“ Tokijuje (Japinija), A. D. Artobolevskajos Maskvoje ir kitų – vertinimo komisijos narys, Maskvos centrinės muzikos mokyklos direktorius (nuo 2011 m.).

Viso pasaulio laikraščiai mirga citatomis apie įspūdingą V. Ovčinikovo skambinimą. Italijos Corriera della sera: „Neeilinis pianistas, išugdytas puikios rusų pianistų mokyklos ir nukreiptas į virtuoziškumo aukštumas. Jis turi „paprastumo“ dovaną, kuri būdinga pačios aukščiausios klasės meistrui.“ Didžiosios Britanijos The Times: „Neįprastai ilgi, balti pirštai atrodo taip, tarsi būtų atgijęs gipsinis Šopeno rankų atspaudas“, The Daily Telegraph: „Akivaizdu, kad Ovčinikovas turi transcendentinį virtuoziškumą, kuriuo pats Prokofjevas kaip pianistas stebino publiką XX amžiaus pradžioje.“

Romansai iš plačios širdies

„Rusų liaudies romansai“ – taip pavadinta naujausia festivalio organizatorių programa, kurioje iš plačios širdies skambės rusų folkloro ansamblio „Arinuška“ atliekami miesto, kazokų, čigonų, žiaurieji romansai ir meilės dainos. Koncertas įvyks sausio 17 dieną Lietuvos rusų dramos teatre.

Ansamblis „Arinuška“ įkurtas Vilniuje 1997 metais, jam vadovauja Irena ir Nikolajus Zacharovai. Kolektyvas aktyviai koncertuoja Lietuvoje, yra lietuvių ir rusų kompozitorių šiuolaikinių projektų etninėmis temomis (L. Rimšos „Senasis tikėjimas“, А. Doinikovo „Etnosfera – naujas tradicijos dvelksmas“, G. Rimkaus-Rimkevičiaus „Liaudiškoji rapsodija“) iniciatorius ir dalyvis, tarptautinio V. Spivakovo fondo stipendininkas, daugelio konkursų ir festivalių laureatas įvairiose užsienio šalyse – Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Baltarusijoje, Lenkijoje, Maltoje ir kitur. Ansamblio repertuare – Lietuvoje gyvenančių sentikių dainos ir šokiai, Lietuvos-Baltarusijos pasienio ritualinis folkloras, taip pat dainos iš Pietų Rusijos regionų. Ansamblis savo programoms kūrinius renka ekspedicijų po Lietuvą metu.

„Arinuška“ išleido 5 kompaktines plokšteles. Viena iš jų – „Rusų liaudies romansai“ – įtraukta į garsios čekų Studio Fontana muzikos bibliotekos katalogą, kuriame pristatomi ekskliuzyviniai pačių iškiliausių užsienio muzikantų įrašai. 2013 m. gegužės mėnesį belgų žurnalas Le Canard Folk tradiciškai paskelbė geriausią  mėnesio CD, ja buvo pripažinta „Arinuškos“ CD „Rusų liaudies romansai“.

Legendinio choro koncertas

Sausio 22-ąją Nacionalinėje filharmonijoje koncertuos legendinis Maskvos valstybinis akademinis kamerinis choras, kuris 2012 metais minėjo savo 40-ties metų sukaktį. Prieš keturiasdešimt metų, 1972-aisiais, jį įkūrė ir iki šiol jam vadovauja iškilus dirigentas, profesorius Vladimiras Mininas. Kolektyvas koncertavo visuose pasaulio kontinentuose, išskyrus Australiją, ir visur jo pasirodymai sulaukdavo didžiulio pasisekimo.

Dar tarybiniais metais choras pradėjo rengti sakralinės rusų kompozitorių – S. Rachmaninovo, P. Čaikovskio, S. Tanejevo, P. Česnokovo, A. Grečianinovo, A. Kastalskio – muzikos koncertus. Kolektyvui būdinga eksperimentinė dvasia ir aukščiausias profesionalumas – nuo pat pirmojo pasirodymo jo atlikimas pasižymėjo nepriekaištingu meniniu skoniu, tiksliu stiliaus pajautimu, virtuozine vokalo technika, o tai lėmė,  kad V. Minino choras buvo pripažintas šalies nacionaline vertybe.

Kompozitorius Georgijus Sviridovas rašė: „Tai buvo pirmas choras, atskleidęs man chorinį žanrą. Ne kartą jo mene aš semdavausi įkvėpimo“, o žymus bosas Jevgenijus Nesterenko sakė: „Šio kolektyvo choru nepavadinčiau, tai – ne choras, o ansamblis žmonių, įsimylėjusių muziką“.

Viename koncerte – du nuotaikingi fortepijoniniai duetai

Sausio 24 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Didžiojoje salėje vyks nuotaikingų fortepijoninių duetų koncertas. Jame pasirodys Lietuvos muzikos ir teatro akademijos absolventės, tarptautinių konkursų laureatės Jekaterina Bieliauskienė ir Julija Morozova bei Viktorija Gailiūtė ir Elena Muntrimienė. Programoje bus atliekami J. S. Bacho, S. Rachmaninovo, K. Debiusi, K. Sen-Sanso, V. Barkausko jaunesniojo, J. Tamulionio ir kitų kompozitorių kūriniai.

Jekaterinos Bieliauskienės ir Julijos Morozovos fortepijoninis duetas susikūrė 2002 metais, bestudijuojant LMTA doc. Rūtos Ibelhauptienės klasėje. Sėkminga ansamblio kūrybinio gyvavimo pradžia tapo pergalė IV Kauno tarptautiniame fortepijoninių duetų konkurse 2003-aisiais (I vieta). Tais pačiais metais fortepijoninis duetas gavo EMCY (European Union of Music Competitions for Youth) stipendiją tobulintis prof. Bernard Ringeissen meistriškumo kursuose Vokietijoje (45th Weimar Master Classes 2004).

2005 metais fortepijoninis duetas dalyvavo tarptautinės programos „Kultūrų dialogas“ organizuojamuose koncertuose Maskvos valstybinės P. Čaikovskio konservatorijos S. Rachmaninovo ir Rusijos Gnesinų muzikos akademijos koncertų salėse. 2005 metais ansamblis laimėjo laureato vardą III tarptautiniame fortepijoninių duetų konkurse Lenkijoje (Międzynarodowy Konkurs Duetów Fortepianowych w Białymstoku). 2012-aisiais – sėkmingai pasirodė tarptautiniuose pianistų konkursuose PIETRO ARGENTO Italijoje (I vieta) ir ROME-2012 Italijoje (III vieta), 2013-aisiais – tarptautiniame forume ir konkurse „The 21`st Century Art“ Austrijoje kolektyvas iškovojo II vietą.  Už 2012-ųjų nuopelnus atlikėjos buvo apdovanotos Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimo raštais. Ansamblis nuolat koncertuoja Lietuvoje ir užsienyje.

Fortepijoninis duetas „Dvi Po Dvi“ susikūrė 2012 metais. Jo narės Elena Muntrimienė ir Viktorija Gailiūtė. Jau po kelių mėnesių, pavasarį, duetas dalyvavo tarptautiniame konkurse „Euterpe“ Italijoje, kuriame užėmė pirmąją vietą. 2013 metų pavasarį laimėjo Grand Prix tarptautiniame konkurse „Paolo Barrasso“. Š. m. rugpjūtį „Dvi Po Dvi“ surengė savo koncertą Della Valle Dell’Orfento festivalyje Italijoje. Rugsėjo mėnesį įvyko debiutinis rečitalis Kauno menininkų namuose. Duetas ne tik sėkmingai dalyvauja konkursuose, bet ir aktyviai koncertuoja visoje Lietuvoje.

 

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Šiuolaikinio folkloro ir alternatyvios muzikos žaismės „Margos pievos“ rengėjai jau galvoja apie rugiapjūtę (video)
  2. Meno ir muzikos šventė „Verpetai“ devintą kartą apgaubs Varėną
  3. Trakuose Perkūno dienai bus skirta ugnies ir muzikos šventė „Perkūno rykštės“
  4. „Spanxti“ muzikos albume – mitologinė lietuvių ir latvių vienybė
  5. V. Juozapaitis. Lietuva, Tėvyne mūzų…
  6. „Medvėgalio menų festivalyje“ – nepakartojas duetas, ugnies šėlsmas ir gera muzika
  7. „Palangos vasara“ kviečia paklausyti gruzinų folkloro
  8. Klaipėdiečių laukia triukšmingi tradiciniai šokiai ir postfolkloro grupės „Sen Svaja“ koncertas (video)
  9. Kaune koncertuos fleitos virtuozas iš Didžiosios Britanijos V. Benetas
  10. S.Dariaus ir S.Girėno skrydžiui atminti – nemokamų koncertų ciklas „Muzikinis skrydis“
  11. „Margos pievos“ žaismės rengėjai pristato grupes „Folkstone“, „Thundertale“ ir „Gyvata“ (video)
  12. Vilniaus planetariume skambės „Žiauriai gražūs romansai“ (video)
  13. Domantas Razauskas: Klausytojas man nėra svarbus, todėl jį labiausiai ir vertinu (video)
  14. Kviečia 10-oji kuršių ir vikingų šventė „Apuolė“
  15. Vilniuje koncertuos geriausia Niujorko vokalistė, kilusi iš Argentinos – SOFIA REI su grupe!

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Skirtingų rūšių džiovintos vaistažolės
Gamta ir ekologija

Vaistažolių laikas: kada pačių rinkta arbata gali atnešti daugiau žalos nei naudos?

2026 08 23
Audros nusiaubta Lietuva skaičiuoja žalą: daugiau kaip 200 tūkst. vartotojų tebėra be elektros
Gamta ir žmogus

Audros nusiaubta Lietuva skaičiuoja žalą: daugiau kaip 200 tūkst. vartotojų tebėra be elektros

2026 08 23
Baltijos kelias | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.
Šventės

Baltijos keliui – 37-eri: vienybės pamoka, kurios nevalia pamiršti

2026 08 23
KU Botanikos sodas
Kultūra

Klaipėdos universiteto Botanikos sodas kviečia išlydėti vasarą lėčiau su „Ievaro tiltais“

2026 08 23
Vėtros lenkiami medžiai ir smarkus lietus Lietuvos pajūryje
Gamta ir žmogus

Lietuvą užgriūva vėtra: vėjo gūsiai gali siekti 30 m/s

2026 08 22
Filmo „Badautojų namelis“ kūrimo akimirka
Kultūra

Paskutinį vasaros savaitgalį Vilniuje – trys kino turizmo ekskursijos

2026 08 22
Folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“ Juodkrantėje
Etninė kultūra

L. Rėzos 250-mečiui skirta šventė „Pūsk, vėjuži!“ sujungs Kuršių nerijos paveldą ir šiuolaikinį meną

2026 08 22
LNM Gedimino pilies bokšte nauja paroda „Laisvės dažnis“
Istorija

Baltijos kelio dieną naujos parodos „Laisvės dažnis“ atidarymas LNM Gedimino pilies bokšte

2026 08 22
Arūnas Bubnys
Kultūra

Įvertintas Lietuvos istoriko mokslinis darbas

2026 08 22
Krašto apsaugos savanorių pajėgos
Istorija

Paminėtos Seimo gynėjo, kario savanorio Artūro Sakalausko žūties 35-osios metinės

2026 08 22
Audra, namas
Gamta ir žmogus

ESO padvigubino pajėgas ir perspėja gyventojus laikytis atsargumo prieš stiprią audrą

2026 08 21
Neries krantinė
Lietuvoje

Sostinėje prasidėjo A. Goštauto gatvės atnaujinimas 

2026 08 21

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie A. Navys, M. Sėjūnas. „Karas po kelių savaičių“
  • KERRY CASSIDY Project Camelot Productions apie A. Navys, M. Sėjūnas. „Karas po kelių savaičių“
  • Bartas apie A. Navys, M. Sėjūnas. „Karas po kelių savaičių“
  • >mikabaliui apie S. Buškevičius. O juk Žalgirio pavadinimo galėjo nebūti

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Sukčiai įžūlėja – vyresnius žmones apmoko dar prieš skambutį bankui
  • Paspirtukų metą temdo žalų skaičiai: kas turi atlyginti jų padarytą žalą?
  • Kada vieno buto remontas tampa viso namo reikalu
  • Ar stiprus imunitetas apskritai būna?

Kiti Straipsniai

Folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“ Juodkrantėje

L. Rėzos 250-mečiui skirta šventė „Pūsk, vėjuži!“ sujungs Kuršių nerijos paveldą ir šiuolaikinį meną

2026 08 22
Grupė „Galèra“

„Galèra“ kviečia rugsėjo 1-ąją švęsti kartu

2026 08 18
Salų dvare vyks XXIII tarptautinė tradicinių šokių stovykla: Kanklių metais susitiks šokėjai, muzikantai ir tradicijų puoselėtojai

Salų dvare vyks XXIII tarptautinė tradicinių šokių stovykla: Kanklių metais susitiks šokėjai, muzikantai ir tradicijų puoselėtojai

2026 07 15
A. Šuopys eina per mišką

Atlikėjai A. Šuopys ir R. Jančiukaitė pristato dainą „Gamtos gira“ – muzikinį pasakojimą apie ryšį su gyvąja gamta

2026 07 14
XXX-oji T. Mano šventė kviečia į Nidą

XXX-oji T. Mano šventė kviečia į Nidą: kaip neprarasti vilties išnirusiame laike?

2026 06 30
Kelmės kultūros centro folkloro ansamblis „Judlė“

Estijoje prasidėjo 38-oji folkloro šventė „Baltica“: Lietuvai atstovauja ansamblis „Judlė“

2026 06 05
Tarptautinė folkloro šventė „Skamba skamba kankliai“

Vilniuje prasideda tarptautinė folkloro šventė „Skamba skamba kankliai“

2026 05 25
Pagulbio šeimų šventė

Pagulbio šeimų šventė – nuo 2005-ųjų gyvuojantis paprotys, kviečiantis sugrįžti!

2026 05 04
Tulpių žydėjimo šventė

Tulpių žydėjimo šventę Burbiškio dvare pratęs A. Orlovos koncertas

2026 05 04
Lietuvos muziejų kelias Klaipėdoje, koncertas ir ekskursijos, 2026 m.

Lietuvos muziejų kelias Klaipėdoje. Nuo masonų paslapčių iki muzikinės kelionės L. Rėzos pėdomis

2026 05 01

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie A. Navys, M. Sėjūnas. „Karas po kelių savaičių“
  • KERRY CASSIDY Project Camelot Productions apie A. Navys, M. Sėjūnas. „Karas po kelių savaičių“
  • Bartas apie A. Navys, M. Sėjūnas. „Karas po kelių savaičių“
  • >mikabaliui apie S. Buškevičius. O juk Žalgirio pavadinimo galėjo nebūti
  • Mikabalis apie S. Buškevičius. O juk Žalgirio pavadinimo galėjo nebūti
Kitas straipsnis
Europos Komisija klausia visuomenės nuomonės dėl nemokumo procedūrų

ES ministrai aptars švietimą ir žiniasklaidos laisvę, jaunimo socialinę įtrauktį, sporto vaidmenį ES ekonomikoje

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai