Sekmadienis, 17 gegužės, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

Tarp „Kalėdinio festivalio“ atlikėjų – muzikos žvaigždė, skambinęs karalienei Elžbietai II

www.alkas.lt
2013-11-24 13:10:04
58
PERŽIŪROS
0
Tarp „Kalėdinio festivalio“ atlikėjų – muzikos žvaigždė, skambinęs karalienei Elžbietai II

pianino klavišaiDešimtmetį švenčianti tarptautinė programa „Kultūrų dialogas“ kviečia turiningai sutikti vieną gražiausių metų šventę – Šv. Kalėdas. Šia proga organizuojamas publikos pamėgtas „Kalėdinis festivalis“, kuriame pasirodys ryškiausios muzikos žvaigždės.

Reta pianisto savybė

Pirmasis „Kalėdinio festivalio“ koncertas įvyks Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje gruodžio 18 dieną. Rečitalyje pianistas Filipas Kopačevskis skambins R. Schumanno „Variacijas dvasių tema“, „Karnavalą“, F. Chopino „Introdukciją ir Rondo“, Preliudą bei J. Brahmso „Vengrų šokius“.

M. Rostropovičiaus fondo stipendininko, dvidešimt trejų metų pianisto Filipo Kopačevskio vardą dažnai galima perskaityti Maskvoje vykstančių koncertų afišose. Maskvos valstybinės P. Čaikovskio konservatorijos aspirantas F. Kopačevskis koncertavo su visais pagrindiniais Rusijos orkestrais, o jo partneriais scenoje buvo didieji mūsų laikų muzikantai – Mstislavas Rostropovičius, Michailas Pletniovas, Vladimiras Spivakovas, Maksimas Vengerovas ir daugelis kitų.

Pianistas koncertavo Didžiojoje Britanijoje, JAV, Japonijoje, Olandijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Graikijoje, Lenkijoje, o taip pat – daugelyje savo šalies miestų. Rusijos kritika iš karto atkreipė dėmesį į talentingą atlikėją: „Nuo pirmų jo skambinamų garsų pajunti lyrinę pianisto individualybės jėgą. Jo fortepijonas dainuoja, beje, šiandien tai labai reta atlikėjo savybė, būdinga kaip tik romatinei pasaulėjautai. Pianistas groja aiškiai, jo frazuotės gražios ir plastiškos, bet  ne saloninės“.

Vokietijoje žurnalistai apie pianisto F. Kopačevskio gastroles rašė: „Jo skambinama Chopino Trečioji sonata sužavėjo ypatingu temų išryškinimu, tai, kaip ir meistriška atlikimo technika, sukūrė skaidrią kompozicijos visumą“ (laikraštis „Der Westen“).

Vilniuje – tarptautinio Vladimiro Spivakovo labdaros fondo stipendininkai

Bus tęsiama graži festivalio tradicija – Nacionalinėje filharmonijoje sausio 8 dieną koncertuos tarptautinio Vladimiro Spivakovo labdaros fondo stipendininkai. Scenoje pamatysime tris jaunuosius talentus – smuikininkę Kristiną Toroščiną (Centrinės muzikos mokyklos prie Maskvos valstybinės P. Čaikovskio konservatorijos 11 klasės mokinę, A. Revičio kl.), perkusininką Valentiną Kočetkovą (Maskvos Gnesinų specialiosios muzikos mokyklos 10 klasės mokinį, prof. A. Lukjanovo kl.) ir  pianistą Romaną Kosiakovą (Maskvos valstybinės P. Čaikovskio konservatorijos II kurso studentą, prof. V. Ovčinikovo kl). Skambės  J. S. Bacho, N. Paganinio, F. Vaksmano, E. Sežurnė, F. Šuberto, S. Rachmaninovo ir kitų kompozitorių kūriniai smuikui, fortepijonui ir perkusijai.

Šis „Kalėdinio festivalio“ koncertas dar ypatingas tuo, kad jis skiriamas fondo įkūrimo dvidešimtmečio – jubiliejinės sukakties – paminėjimui. Tarptautinės programos „Kultūrų dialogas“ vadovė, Vladimiro Spivakovo labdaros fondo Lietuvoje direktorė Irena Zacharova sakė, kad „1994 metais įsteigtas fondas rūpinasi jaunaisiais talentais. Fondo stipendininkus atrenka komisija, kuriai vadovauja pats V. Spivakovas, o tai užtikrina jaunųjų atlikėjų profesionalumą ir aukšto meninio lygio koncertinius pasirodymus.“

Muzikos žvaigždė, skambinęs Jos Didenybei Didžiosios Britanijos karalienei Elžbietai II

Kitą dieną, sausio 9-ąją, fortepijono rečitalį surengs pianistas virtuozas, Maskvos valstybinės akademinės filharmonijos solistas Vladimiras Ovčinikovas. Girdėsime jo atliekamus rusų kompozitorių kūrinius: V. Riabovo „Angliškąją siuitą“ (po apsilankymo Šv. Pauliaus katedroje Londone), paskirtą V. Ovčinikovui (2000 m.), S. Rachmaninovo 8 etiudus-paveikslus, visą М. Мusorgskio fortepijoninį ciklą „Parodos paveikslėliai“.

„Tie, kurie bent vieną kartą girdėjo skambinant Vladimirą Ovčinikovą – patį subtiliausią ir ekspresyviausią pianistą – yra patyrę formos tobulumą, garso, išgaunamo pirštais ir intelektu, grynumą ir jėgą“, – toks atsiliepimas The Daily Telegraph žymia dalimi atspindi ryškų ir originalų garsiosios Neigauzo mokyklos įpėdinio atlikimo meną.

V. Ovčinikovas yra daugelio tarptautinių  konkursų nugalėtojas, tačiau ypatingai svarbiomis tolimesnei muzikanto kūrybinei karjerai tapo pergalės prestižiniuose tarptautiniuose forumuose: P. Čaikovskio konkurse Maskvoje (Rusija, 1982 m.) ir tarptautiniame pianistų konkurse Lidse (Didžioji Britanija, 1987 m.), po kurių įvyko pergalingas V. Ovčinikovo debiutas Londone, kur jis skambino Jos Didenybei Didžiosios Britanijos karalienei Elžbietai II.

Pianisto repertuaras įvairus ir platus, jis gastroliuoja didžiuosiuose Europos ir JAV miestuose su žymiausiais pasaulio kolektyvais: Karališkuoju filharmonijos ir Bi Bi Si (Didžioji Britanija), Škotijos karališkuoju, Čikagos, Monrealio, Ciūricho, Tokijo, Honkongo simfoniniais, „Hewandhauso“ (Vokietija), Lenkijos nacionalinio radijo, „Radio France“, Hagos, Sankt-Peterburgo filharmonijų, Rusijos Didžiuoju ir Valstybiniu akademiniu simfoniniais bei kitais orkestrais.

V. Ovčinikovas yra Maskvos valstybinės akademinės filharmonijos solistas (1995 m.), Rusijos Federacijos liaudies artistas (2005 m.), daugelio tarptautinių pianistų konkursų – P. Čaikovskio Maskvoje, Viano da Mottos Lisabonoje (Portugalija), Buzonio Italijoje, Šveningeino Hagoje (Nyderlandų Karalystė), „Petina“ Tokijuje (Japinija), A. D. Artobolevskajos Maskvoje ir kitų – vertinimo komisijos narys, Maskvos centrinės muzikos mokyklos direktorius (nuo 2011 m.).

Viso pasaulio laikraščiai mirga citatomis apie įspūdingą V. Ovčinikovo skambinimą. Italijos Corriera della sera: „Neeilinis pianistas, išugdytas puikios rusų pianistų mokyklos ir nukreiptas į virtuoziškumo aukštumas. Jis turi „paprastumo“ dovaną, kuri būdinga pačios aukščiausios klasės meistrui.“ Didžiosios Britanijos The Times: „Neįprastai ilgi, balti pirštai atrodo taip, tarsi būtų atgijęs gipsinis Šopeno rankų atspaudas“, The Daily Telegraph: „Akivaizdu, kad Ovčinikovas turi transcendentinį virtuoziškumą, kuriuo pats Prokofjevas kaip pianistas stebino publiką XX amžiaus pradžioje.“

Romansai iš plačios širdies

„Rusų liaudies romansai“ – taip pavadinta naujausia festivalio organizatorių programa, kurioje iš plačios širdies skambės rusų folkloro ansamblio „Arinuška“ atliekami miesto, kazokų, čigonų, žiaurieji romansai ir meilės dainos. Koncertas įvyks sausio 17 dieną Lietuvos rusų dramos teatre.

Ansamblis „Arinuška“ įkurtas Vilniuje 1997 metais, jam vadovauja Irena ir Nikolajus Zacharovai. Kolektyvas aktyviai koncertuoja Lietuvoje, yra lietuvių ir rusų kompozitorių šiuolaikinių projektų etninėmis temomis (L. Rimšos „Senasis tikėjimas“, А. Doinikovo „Etnosfera – naujas tradicijos dvelksmas“, G. Rimkaus-Rimkevičiaus „Liaudiškoji rapsodija“) iniciatorius ir dalyvis, tarptautinio V. Spivakovo fondo stipendininkas, daugelio konkursų ir festivalių laureatas įvairiose užsienio šalyse – Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Baltarusijoje, Lenkijoje, Maltoje ir kitur. Ansamblio repertuare – Lietuvoje gyvenančių sentikių dainos ir šokiai, Lietuvos-Baltarusijos pasienio ritualinis folkloras, taip pat dainos iš Pietų Rusijos regionų. Ansamblis savo programoms kūrinius renka ekspedicijų po Lietuvą metu.

„Arinuška“ išleido 5 kompaktines plokšteles. Viena iš jų – „Rusų liaudies romansai“ – įtraukta į garsios čekų Studio Fontana muzikos bibliotekos katalogą, kuriame pristatomi ekskliuzyviniai pačių iškiliausių užsienio muzikantų įrašai. 2013 m. gegužės mėnesį belgų žurnalas Le Canard Folk tradiciškai paskelbė geriausią  mėnesio CD, ja buvo pripažinta „Arinuškos“ CD „Rusų liaudies romansai“.

Legendinio choro koncertas

Sausio 22-ąją Nacionalinėje filharmonijoje koncertuos legendinis Maskvos valstybinis akademinis kamerinis choras, kuris 2012 metais minėjo savo 40-ties metų sukaktį. Prieš keturiasdešimt metų, 1972-aisiais, jį įkūrė ir iki šiol jam vadovauja iškilus dirigentas, profesorius Vladimiras Mininas. Kolektyvas koncertavo visuose pasaulio kontinentuose, išskyrus Australiją, ir visur jo pasirodymai sulaukdavo didžiulio pasisekimo.

Dar tarybiniais metais choras pradėjo rengti sakralinės rusų kompozitorių – S. Rachmaninovo, P. Čaikovskio, S. Tanejevo, P. Česnokovo, A. Grečianinovo, A. Kastalskio – muzikos koncertus. Kolektyvui būdinga eksperimentinė dvasia ir aukščiausias profesionalumas – nuo pat pirmojo pasirodymo jo atlikimas pasižymėjo nepriekaištingu meniniu skoniu, tiksliu stiliaus pajautimu, virtuozine vokalo technika, o tai lėmė,  kad V. Minino choras buvo pripažintas šalies nacionaline vertybe.

Kompozitorius Georgijus Sviridovas rašė: „Tai buvo pirmas choras, atskleidęs man chorinį žanrą. Ne kartą jo mene aš semdavausi įkvėpimo“, o žymus bosas Jevgenijus Nesterenko sakė: „Šio kolektyvo choru nepavadinčiau, tai – ne choras, o ansamblis žmonių, įsimylėjusių muziką“.

Viename koncerte – du nuotaikingi fortepijoniniai duetai

Sausio 24 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Didžiojoje salėje vyks nuotaikingų fortepijoninių duetų koncertas. Jame pasirodys Lietuvos muzikos ir teatro akademijos absolventės, tarptautinių konkursų laureatės Jekaterina Bieliauskienė ir Julija Morozova bei Viktorija Gailiūtė ir Elena Muntrimienė. Programoje bus atliekami J. S. Bacho, S. Rachmaninovo, K. Debiusi, K. Sen-Sanso, V. Barkausko jaunesniojo, J. Tamulionio ir kitų kompozitorių kūriniai.

Jekaterinos Bieliauskienės ir Julijos Morozovos fortepijoninis duetas susikūrė 2002 metais, bestudijuojant LMTA doc. Rūtos Ibelhauptienės klasėje. Sėkminga ansamblio kūrybinio gyvavimo pradžia tapo pergalė IV Kauno tarptautiniame fortepijoninių duetų konkurse 2003-aisiais (I vieta). Tais pačiais metais fortepijoninis duetas gavo EMCY (European Union of Music Competitions for Youth) stipendiją tobulintis prof. Bernard Ringeissen meistriškumo kursuose Vokietijoje (45th Weimar Master Classes 2004).

2005 metais fortepijoninis duetas dalyvavo tarptautinės programos „Kultūrų dialogas“ organizuojamuose koncertuose Maskvos valstybinės P. Čaikovskio konservatorijos S. Rachmaninovo ir Rusijos Gnesinų muzikos akademijos koncertų salėse. 2005 metais ansamblis laimėjo laureato vardą III tarptautiniame fortepijoninių duetų konkurse Lenkijoje (Międzynarodowy Konkurs Duetów Fortepianowych w Białymstoku). 2012-aisiais – sėkmingai pasirodė tarptautiniuose pianistų konkursuose PIETRO ARGENTO Italijoje (I vieta) ir ROME-2012 Italijoje (III vieta), 2013-aisiais – tarptautiniame forume ir konkurse „The 21`st Century Art“ Austrijoje kolektyvas iškovojo II vietą.  Už 2012-ųjų nuopelnus atlikėjos buvo apdovanotos Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimo raštais. Ansamblis nuolat koncertuoja Lietuvoje ir užsienyje.

Fortepijoninis duetas „Dvi Po Dvi“ susikūrė 2012 metais. Jo narės Elena Muntrimienė ir Viktorija Gailiūtė. Jau po kelių mėnesių, pavasarį, duetas dalyvavo tarptautiniame konkurse „Euterpe“ Italijoje, kuriame užėmė pirmąją vietą. 2013 metų pavasarį laimėjo Grand Prix tarptautiniame konkurse „Paolo Barrasso“. Š. m. rugpjūtį „Dvi Po Dvi“ surengė savo koncertą Della Valle Dell’Orfento festivalyje Italijoje. Rugsėjo mėnesį įvyko debiutinis rečitalis Kauno menininkų namuose. Duetas ne tik sėkmingai dalyvauja konkursuose, bet ir aktyviai koncertuoja visoje Lietuvoje.

 

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Šiuolaikinio folkloro ir alternatyvios muzikos žaismės „Margos pievos“ rengėjai jau galvoja apie rugiapjūtę (video)
  2. Meno ir muzikos šventė „Verpetai“ devintą kartą apgaubs Varėną
  3. Trakuose Perkūno dienai bus skirta ugnies ir muzikos šventė „Perkūno rykštės“
  4. „Spanxti“ muzikos albume – mitologinė lietuvių ir latvių vienybė
  5. V. Juozapaitis. Lietuva, Tėvyne mūzų…
  6. „Medvėgalio menų festivalyje“ – nepakartojas duetas, ugnies šėlsmas ir gera muzika
  7. „Palangos vasara“ kviečia paklausyti gruzinų folkloro
  8. Klaipėdiečių laukia triukšmingi tradiciniai šokiai ir postfolkloro grupės „Sen Svaja“ koncertas (video)
  9. Kaune koncertuos fleitos virtuozas iš Didžiosios Britanijos V. Benetas
  10. S.Dariaus ir S.Girėno skrydžiui atminti – nemokamų koncertų ciklas „Muzikinis skrydis“
  11. „Margos pievos“ žaismės rengėjai pristato grupes „Folkstone“, „Thundertale“ ir „Gyvata“ (video)
  12. Vilniaus planetariume skambės „Žiauriai gražūs romansai“ (video)
  13. Domantas Razauskas: Klausytojas man nėra svarbus, todėl jį labiausiai ir vertinu (video)
  14. Kviečia 10-oji kuršių ir vikingų šventė „Apuolė“
  15. Vilniuje koncertuos geriausia Niujorko vokalistė, kilusi iš Argentinos – SOFIA REI su grupe!

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Kiek sveria miestas?
Architektūra

Kiek sveria miestas? Nuo dangoraižių iki taršos pėdsakų

2026 05 17
Piniginė, pinigai
Lietuvoje

Du trečdaliai gyventojų tikisi algų didėjimo, bet į nugarą kvėpuoja infliacija

2026 05 16
Wizzair
Lietuvoje

Sugrįžta skrydžiai tarp Vilniaus ir Tel Avivo

2026 05 16
Elektra
Energetika

Utenoje šiemet bus nutiesta 340 km kabelinių elektros linijų

2026 05 16
Nacionalinė žemės tarnyba
Gamta ir ekologija

NŽT paaiškina žvejybos plotų nuomos tvarką valstybiniuose vandens telkiniuose

2026 05 16
Stojimas į aukštąsias mokyklas
Lietuvoje

Kaip nepasimesti stojimų labirinte: patarimai būsimiems studentams

2026 05 16
Muziejų naktis
Kultūra

Muziejų naktis su J. Basanavičiumi – lankytojai kviečiami kitaip pažinti tautos patriarchą

2026 05 16
A. Šimėnienės monografija „Birutės Ciplijauskaitės fenomenas“
Kultūra

A. Šimėnienės monografijos „Birutės Ciplijauskaitės fenomenas“ pristatymas

2026 05 16
Alytuje prasideda XII respublikinės dramaturgų varžytuvės
Kultūra

Kai žodis tampa scena: Alytuje prasideda XII respublikinės dramaturgų varžytuvės

2026 05 16
Zigmas Vaišvia referendume teikiamos Konstitucijos pataisos dėl grynųjų pinigų
Lietuvoje

Teismas sustabdė VRK „atsirašinėjimą“

2026 05 16
Vizitas pasienyje
Lietuvoje

Lietuvos ir Suomijos prezidentai lankėsi pasienyje

2026 05 15
Kelias
Lietuvoje

Šalies keliuose juodųjų dėmių per metus sumažėjo dešimtadaliu

2026 05 15

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • klaustukas apie „Eurovizijai“ – 70: nuo papirktos komisijos iki didžiausio boikoto
  • Budweiser apie J. Vaiškūnas. Chicco–Ceccah… Ar lietuviškos tapatybės atsisakysime aidint plojimams?
  • klaustukas apie A. Kumpis. Protesto notomis oro erdvės neapsaugosime
  • Darius Kuolys, Aleksandras Nemunaitis apie V. Sinica. Demokratizacijos pinigai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kiek sveria miestas? Nuo dangoraižių iki taršos pėdsakų
  • Gera žinia šunų ir kačių šeimininkams: gyvūnų draudimas galios visą gyvenimą
  • Du trečdaliai gyventojų tikisi algų didėjimo, bet į nugarą kvėpuoja infliacija
  • Sugrįžta skrydžiai tarp Vilniaus ir Tel Avivo

Kiti Straipsniai

Pagulbio šeimų šventė

Pagulbio šeimų šventė – nuo 2005-ųjų gyvuojantis paprotys, kviečiantis sugrįžti!

2026 05 04
Tulpių žydėjimo šventė

Tulpių žydėjimo šventę Burbiškio dvare pratęs A. Orlovos koncertas

2026 05 04
Lietuvos muziejų kelias Klaipėdoje, koncertas ir ekskursijos, 2026 m.

Lietuvos muziejų kelias Klaipėdoje. Nuo masonų paslapčių iki muzikinės kelionės L. Rėzos pėdomis

2026 05 01
Tarptautinė džiazo diena

Tarptautinė džiazo diena: laisvės muzika skambės nuo Vilniaus iki Čikagos

2026 04 30
Akimirka iš Kovo 11-osios minėjimo 2025 m.

Kovo 11-ąją Palangoje švenčia visa Lietuva

2026 03 04
Pelėdos

Galaunių namai kviečia į šventinio laiko vakarą, kuriame susitiks poezija, garsas ir istorija

2025 12 17
Studentų lietuvių liaudies muzikos šventė „Linksminkimos“

Lietuvos studentija kviečia į liaudiškų dainų, šokių ir muzikos šventę „Linksminkimos“

2025 11 03
Matilda Loida (Lloyd)

Jau šį šeštadienį prasideda muzikos šventė Gaida 2025

2025 10 18
Kernavė atšventė rudens lygiadienį ir Baltų vienybė dieną

Kernavė atšventė rudens lygiadienį ir Baltų vienybė dieną

2025 09 29
Leono Povilaičio nuotr.: Gabrielius Alekna, Joe Howson, Borim Kang, Laura Mikkola, Lina Navickaitė-Martinelli, Angelina Gadeliya, Cezary Sanecki, Viktoras Orestas Vagusevičius, Milda Marija Kiškūnaitė, Darius Kučinskas

Paaiškėjo tarptautinių Vytauto Bacevičiaus pianistų varžytuvių laimėtojai

2025 09 16

Skaitytojų nuomonės:

  • klaustukas apie „Eurovizijai“ – 70: nuo papirktos komisijos iki didžiausio boikoto
  • Budweiser apie J. Vaiškūnas. Chicco–Ceccah… Ar lietuviškos tapatybės atsisakysime aidint plojimams?
  • klaustukas apie A. Kumpis. Protesto notomis oro erdvės neapsaugosime
  • Darius Kuolys, Aleksandras Nemunaitis apie V. Sinica. Demokratizacijos pinigai
  • +++ apie Saulius Poderis viešai paskelbė, kur, jo manymu, paslėpti Vytauto Didžiojo palaikai
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Europos Komisija klausia visuomenės nuomonės dėl nemokumo procedūrų

ES ministrai aptars švietimą ir žiniasklaidos laisvę, jaunimo socialinę įtrauktį, sporto vaidmenį ES ekonomikoje

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai