Č. Iškauskas. Kada Lietuvą pasiglemš Baltarusija? (53)

VytisSkandalingos nuogirdos apie tai, kad kaimynai esą pretenduoja į mūsų teritoriją, kad siautėja informaciniai karai, kurie verčia iš postų ne tik valstybės vadovus, bet griauna ir valstybės pamatus, graso nacionaliniam saugumui, negali palikti abejingų. Vienokia ar kitokia kaimynystė visada suformuoja terpę istoriniams ginčams.

Jeigu tarp šalių santykiai normalūs, šie ginčai taip ir baigiasi mokslinėmis diskusijomis, tačiau jeigu tai savotiškos pafrontės valstybės, tuomet gali nugriaudėti ne tik propagandiniai, bet ir rimto konflikto pabūklai. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia.

Nieko nuostabaus, kad baltarusiai (gudai) siekia savintis LDK autorystę. Ši tauta, jeigu tokia kaimynus galima vadinti, amžių amžiais ieško savo identiteto, savo šaknų ir išskirtinių iš kitų slavų bruožų. Pripažindama savo slaviškas šaknis ir artimybę su rusais (rusėnais), ji neberanda savo vientisumo sąsajų bei istorinio etnologinio pagrindimo, todėl veržiasi į kaimynines erdves, susiformavusias šimtmečių bėgyje. Viena tokia erdvė – Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, vėliau – Abiejų Tautų Respublika (ATR), kuriose beveik 600 metų tilpo ir dabartinė Baltarusija.

LDK sukurta ne lietuvių?

Prof. Zigmas Zinkevičius, remdamasis dviem baltarusių istorikų knygomis, 2010 m. savo etimologiniame tyrime „Lietuva ir Gudija“ rašė, kad terminas baltarusiai kilo nuo krašto pavadinimo Baltoji Rusia (Белая Русь; ne Rusija!), kuris šaltiniuose ėmęs įsigalėti nuo XII amžiaus II pusės. XIV a. pradžioje jis buvo labai išplitęs Vitebsko krašte, juo tada vadinta vakarinė Dauguvos-Dniepro regiono dalis palei etninę Lietuvą.

Pavadinimo kilmė aiškinama įvairiai, toliau rašo lietuviškus ir gudiškus asmenvardžius ir pavadinimus tyrinėjęs mokslininkas. Patikimiausiu laikomas tas aiškinimas, kuris grindžiamas senosios rusų (t. y. Rusios) kalbos sąvokų priešprieša: черная земля – tai šalis, mokanti valstybinę duoklę, ir белая земля – tokios duoklės nemokanti. Anuomet Juodąja Rusia (Черная Русь) vadintos Rusios valstybės šiaurėje buvusios ribinės su Lietuva žemės, anksčiau kitų iki pat XVIII a. pradžios mokėjusios duoklę lietuvių kunigaikščiams. Jos vadintos „juodosiomis“ („черными“, „черносошными“). Kadangi Padauguvio ir Padnieprio kunigaikštijos nemokėjusios lietuvių kunigaikščiams duoklės, tai esą jos ir buvo vadinamos Baltąja Rusia (Белая Русь).

Kaimynų istorikai, pastebi Z. Zinkevičius, vienu iš svarbiųjų gudų etnoso susidarymo veiksnių laiko Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę (anot baltisto – Kunigaikštiją). Esą tai dėl jos gudai tapo atskira tauta, susiformavo jų savitumas, išskyręs iš kitų rytinių slavų. Gudų protėviai skaudžiai išgyveno tos valstybės žlugimą. Jos atminimas ir dabartinių gudų sąmonėje tebėra gyvas iki šiol. Tautiškai nusiteikę baltarusiai senąją Lietuvos valstybę didžiai gerbia ir neretai save tebevadina, kaip ir jų protėviai, lietuviais (licvinais). Po Pirmojo pasaulinio karo trumpai atgavę laisvę, o vėliau, po Sovietų Sąjungos subyrėjimo, vėl išsivadavę gudai Lietuvos herbą Vytį vartojo kaip išsilaisvinusios Gudijos herbą. Tai rodo, kad jie istorinių sąsajų su Lietuva nepamiršo.

Tačiau tos sąsajos nacionalistiškai nusiteikusių kaimynų „patriotų“ galvose pradėjo išsigimti, tapo antiistoriškos, rašo profesorius. Netgi imta tvirtinti, kad Lietuvos Didžiąją Kunigaikštiją sukūrusi tauta neturinti nieko bendra su tikraisiais lietuviais, kad tai buvę slavai licvinai, t. y. gudai. Dabartinius lietuvius jie ėmė vadinti ne lietuviais, gudiškai – licvinais, bet keistu naujadaru „lietuvisais“, esą šių protėviai, anuomet vadinęsi žemaičiais (žmudzinais), valstybės kūrime nedalyvavę ir su ja menkai tebuvo susiję.

Slavų reikšmė LDK: istorinis aspektas

Istoriniu aspektu žvelgiant, Rusios kunigaikštystėms priklausiusios atskiros dabartinės Baltarusijos teritorijos buvo prarastos, XIII a. į Rusią įsiveržus mongolams. 1240 m. jie užėmė Kijevą. Pietinėse ir vakarinėse Rusios dalyse susidarė savotiškas vakuumas, per įvairias karines sąjungas, dinastijų vedybas, užkariavimus XIII-XIV a. jos buvo įjungtos į LDK. Pirmas jas prisijungė karalius Mindaugas. Reikia pripažinti, kad LDK slavai (rusėnai) turėjo didelę įtaką visai kunigaikštystės kultūrai ir valdymui.

Žurnalistas Laimius Stražnickas, tyrinėjęs kai kuriuos lingvistinius bendrumus įvairiose kalbose, apsilankęs kaimyninėje šalyje, pastebėjo, kad iki 1569 m., kai Lietuva susijungė su Lenkija į vieningą valstybę – Abiejų Tautų Respubliką, rytų slavų dialektais buvo rašoma daug LDK oficialių dokumentų. 1386 m. Didysis Lietuvos kunigaikštis Jogaila tapo Lenkijos karaliumi ir kartu didžiulės valstybės, apimančios baltų ir slavų žemes, valdovu. Jogaila priėmė katalikų tikėjimą ir pakrikštijo LDK pagonis. Po Lietuvos krikšto katalikai faktiškai tapo priešpastatomi LDK kilmingiesiems stačiatikiams.

Po Liublino unijos susikūrus ATR, Ukrainos žemės buvo prijungtos prie Lenkijos, ir LDK sudėtyje liko tik būsimosios Baltarusijos žemės, rašė L. Stražnickas. Stiprėjo lenkų kalbos ir kultūros įtaka. Pasikeitė bažnytiniai ir pasaulietiniai visuomeniniai institutai. Dvaro elitas greitai priėmė lenkų kalbą, lenkų kultūrą ir katalikybę. Po 1596 m. pasirašytos Bresto unijos susikūrė Unitų bažnyčia, kuriai priklausė didžioji Baltarusijos gyventojų dalis. Valstiečiai ir miesto liaudis buvo mažiau paveikti polonizacijos, išsaugojo baltarusių kalbą bei ištikimybę Unitų bažnyčiai.

XVII a. regione nuolat vyko karai tarp Rusijos, ATR ir Švedijos. Per Šiaurės karą 1700-1721 m. žuvo apie pusė dabartinės Baltarusijos teritorijos gyventojų, panašiai kaip ir per LDK bei Maskvos karą 1654-1667 m. Vilniuje, Gardine ir Minske posėdžiaudavo LDK Vyriausiasis Tribunolas. Gardino seime 1793 m. buvo patvirtintas II-asis ATR padalinimas.

Istorija tarnauja propagandai

Taigi, su kaimynine teritorija tikrai susijusi didžioji senosios Lietuvos gyvenimo istorija. Netgi pilys, tvirtovės, bažnyčios buvo statomos ryčiau negu dabartinės Lietuvos sienos, kad apsaugotų LDK šerdį nuo priešų puldinėjimų. Dabar gi baltarusiai mielai rengia ekskursijas į šio LDK palikimo objektus. Negali įtarti, kad visos jos skirtos propagandinei kampanijai, kuria siekiama įtikinti lietuvius, jog buvusios didžios valstybės tikrieji šeimininkai – gudai. Bet, kaip tvirtina iš jų grįžę tautiečiai, kai kurie gidai nesibodi skleisti tendencingos informacijos, esą Lietuva – tik pseudovalstybė, o ne LDK įkūrėja.

Jie remiasi kažkokių baltarusių istorikų, pavyzdžiui, Anatolijaus Grickevičiaus išradimais, neva Lietuva atsiradusi iš Žemaitijos, esą su LDK ji nieko bendro neturėjo iki 1413 m., o ir vėliau tebuvo nedidelė sudedamoji jos dalis. Prieš keletą metų šią versiją noriai platino baltarusių žurnalistas Dmitrijus Novickis (žinynuose jis vertinamas nebent kaip automobilių sporto žinovas), laikraštyje „Komsomolskaja pravda“ paskelbęs straipsnį „Susaninas į pelkes vedė baltarusius?“ (aliuzija į Ivano Susanino žygdarbį, kai jis 1613 m. žiemą pelkėse įklampino lietuvių ir lenkų karių, besitraukiančių iš Maskvos, būrį).

Dabartiniai Minsko politikai irgi toleruoja tokius svaičiojimus. Profesorius Alfredas Bumblauskas perspėjo, kad baltarusiai stengiasi pasičiupti ir pasisavinti lietuvišką Vytį. Pernai rugsėjį naujienų agentūrai BNS jis sakė, kad Vytis kaip Baltarusijos nacionalinis herbas buvo panaikintas po tarptautinių standartų neatitikusio 1995 m. referendumo, kurį inicijavo į valdžią atėjęs Aleksandras Lukašenka. Tačiau pastaruoju metu, pasak A. Bumblausko, A. Lukašenkos režimas keičia požiūrį į LDK. „Sakyčiau, kad keturi iš penkių istorikų yra įsitikinę baltarusišku LDK pobūdžiu. Ilgai atrodė, kad A. Lukašenka pristabdo tai. Bet dabar ši koncepcija jau yra ir oficioziniuose Baltarusijos laikraščiuose. A. Lukašenka gi viską gali, kai jam reikės, jis gali apsiginkluoti šia koncepcija“, – sakė žymus istorikas.

Baltarusijos lyderiui nieko nereiškia pasisavinti LDK autorystę, o gal ir lietuviškas žemes. Ir ne tik. Visai neseniai, šių metų spalį, susitikęs su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir abu sraigtasparniu paskraidę virš Kaliningrado, Minske Rusijos žurnalistams surengtoje spaudos konferencijoje jis kalbėjo: „Mes su Putinu neseniai skraidėme virš Kaliningrado sraigtasparniu. Aš žiūriu, jūs neariate žemių. Sovietų Sąjungos laikais tai buvo geriausias, klestintis kraštas… Aš sakiau Vladimirui Vladimirovičiui: klausyk, atiduok štai šias ir šias žemes. Aš sakau, nereikia jų mums nuosavybėn atiduoti. Mes jas suarsime, ir imsimės žemės ūkio verslo. Pasinaudosime Gardino sritimi. Tai stipri žemės ūkio požiūriu sritis. Jie greitai suars, užsės ir net pastatys jūsų Kaliningrado srityje pieno bei prekybos kompleksus. Gamins pieną ir pardavinės jį Lietuvai“, – neva juokais dėstė A. Lukašenka.

Ieškodami savo tapatybės, baltarusiai (kalbu apie kai kuriuos jų istorikus bei politikus) blaškosi tarp savo baltiškosios ir slaviškosios kilmės, eskaluojamos brolybės su rusų tautomis ir tariamu kraujo ryšiu su lietuviais, tarp integracijos su rytų slavų kultūromis ir etninio istorinio panašumo su regiono baltiškomis šalimis. Tiesa, čia nepamirštamas įprastas Minsko „arkliukas“: jokių nuolaidų Vakarų užgaidoms ir masinei kultūrai. Bet juk Lietuva dabar irgi šio pasaulio dalis…

Kaip čia neprisiminsi A. Lukašenkos „advokato“, rusų liberaldemokrato Vladimiro Žirinovskio, kuris šių metų rugsėjį televizijos laidoje aiškiai pareiškė, kad Vilniaus kraštas turi priklausyti Baltarusijai, kad Baltijos šalys turi būti nedelsiant okupuotos, nes drįso pritarti JAV smūgiui Sirijos Basharo al Assado režimui. „Jeigu aš būčiau prezidentas, išsikviesčiau Latvijos, Estijos ir Lietuvos ambasadorius ir sakyčiau: „Lietuvos ambasadoriau, mes jums atidavėm Klaipėdą? Tai juk mes, per mūsų karių kraują atkovota iš vokiečių, tai Prūsija. Lauk, iš Klaipėdos kuo greičiau! Vilniaus kraštą atiduoti A. Lukašenkai, tai Baltarusija!“, – iš ekrano griaudėjo V. Žirinovskis.

Vargu, ar mūsų valstybėms vadovams būtina reaguoti į tokias šnekas. Tačiau juk turime visą plejadą puikių specialistų. Antai, suradau įdomų faktą: 2009 m. lapkričio 26 d. Kaune buvo įkurtas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institutas. Per mėnesį jis savo svetainėje išplatina vieną kitą „nekaltą“ informaciją. Galgi LDKI priedermė būtų paskelbti išsamesnį tyrimą, padedantį išsklaidyti slogų kaimynų istorikų klastočių kvapą?

O tai nė nepajusime, kai ne lenkai, o Baltarusija bus čia, Vilniuje…

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

53 komentarai

  1. tampax'as:

    Dėmesio vertas perspėjimas, kad į lietuvių žemes kėsinasi ne tik lenkai, rusai, bet ir gudai, savindamiesi šlovingą LDK istoriją. O kur žiūri mūsų didžiavyriai – Bumblauckas, Kamuntavičius, vosokie a la istorikai?

  2. Getas:

    Ne mums tas LDK institutas lietuvių kalba turi rašyti, bet gudų ir rusų kalba turi skleisti savo straipsnius į Gudiją ir Karaliaučiaus kraštą. Tą turėtų daryti LRT su savo laidomis jų kalbomis ir transliuoti į šias visas teritorijas demokratijos ir teisingos istorijos žinias. Štai ko turėtų reikalauti LRT taryba ir Seimas.
    Autorius pasitelkė mūsų kalbininką, tačiau nepasitelkė Akad. V. Toporovo ir kt. rusų kalbininkų, kurie įrodė, jog baltų tautos iki 6-7 a. skleidėsi teritorijoje nuo Vyslos iki Volgos ir nuo Ilmenio ežero iki Kijevo. Savo kuriamą baubą siūlau nukreipti į LRT ir Seimą, o ne skaitytojams.

  3. Ričardas:

    Pats Iškauskas nelabai gerai žino Lietuvos istoriją.

  4. Julius:

    Kapituliantiška antraštė.

  5. Kažin:

    Rašinys yra kurptas tendencingai prisirankiotais fakteliais. Akivaizdu, kad juo priešinama Lietuva su Baltarusija, siekiama sukelti lietuviams istorines ambicijas baltarusių atžvilgiu, kad taip būtų priešinamos šalys, tautos kaimynes – etninės ir istorinės giminės.
    Koks to tikslas? Gali būti, kad augantis šių kaimyninių šalių ekonominis bendradarbiavimas bei lietuvių ir baltarusių paskutiniu metu gražus kaimyniškas sugyvenimas erzina Lenkiją, vykdančią savo strategiją repolonizuoti Lietuvą, Baltarusiją ir vakarinę Ukrainą. Juk, akivaizdu, kad Lietuvai ir Baltarusijai laikantis visame kame išvien, Lenkijos strateginiai planai taptų sužlugdyti.
    Prisimintina, čia ir tai, kad Rytų strategijos vykdymui 2012-13 metų laikotarpiu, kaip pats Sikorskis gyrėsi, finansiniai donorai skyrė 1,39 milijardo dolerių. Taigi, akivizdu, kad konjunktūriška padėtis tarnauti “lenkizmo” plėtimui į Rytus egzistuoja. Tad gali būti ir įvairių pasitarnavimų jai. Manau, kad šis rašinys yra iš tokių galimų pasitarnaujančiųjų vykstančiam “lenkizmo” slinkimui Lietuvoje.
    Beje, iš istorijos įvykių žinome, kad nei Lietuva, nei Baltarusija pačios viena kitos atžvilgiu jokių “pasiglemžimų” jėga niekada nėra vykdžiusios. Lietuvių gentys, gyvenusios dabartinės Baltarusijos teritorijoje ir be abejonės kalbėjusios lietuvių tarminėmis kalbomis buvo daugmaž suslavintos X-XI amžiais skleidžiant bizantišką krikščionybę Kirilo ir Metodijaus suraštinta pietinių slavų kalba, kuri greičiausiai ėmė rastis keliais šitmečiais anksčiau iš trakų kalbos.
    Tad tik užkietėjęs “prolenkistas”, siekiantis pasitarnauti minėtai Lenkijos vykdomai strategijai ar nieko nenutuokiantis apskritai, gali gąsdinti Lietuvą kaimynės rengiamais planais „pasiglemžti“ iš Lietuvos Vilnių.
    Nesunku suprasti, kad tokiais išvedžiojimais gali būti siekiama skleisti tarp lietuvių nuomonę, kad Baltarusija Lietuvos atžvilgiu niekuo nėra geresnė, kad jos siekiai niekuo nesiskiria nuo agresyvių Lenkijos kėslų, – “Vilno naša”…
    Akivaizdu, kad tai yra kartu ir beviltiškumo Lietuvoje skleidimas…

  6. Nepolitikas:

    Trumpai : Iškauskas – melas, propaganda. Melas, propaganda – Iškauskas.

  7. Naujas:

    Pagaliau. Nors kartą atkreiptas dėmesys į baltarusių nacionalistų planus Lietuvos atžvilgiu. O iki šiol oficialiosiose masinėse informacijos priemonėse skalambijama tik apie Rusijos keliamą Lietuvai pavojų arba tautinėse – tik apie Lenkijos, o kad baltarusių nacionalistams lietuviškai kalbantys lietuviai geriausiu atveju tik žemaičiai, turintys pasitenkinti teritorija į vakarus nuo Nevėžio – kažkodėl iki šiol beveik niekam nerūpi. Tiesą sakant mane labai stebina mūsų tautiškai nusteikusių visuomenės veikėjų naivumas. Akivaizdu, kad baltarusių nacionalistai Baltarusiją, kurią jie vadina Lietuva, mato tik su Vilniumi. Akivaizdu ir tai, kad jei jie ateis į valdžią, jie darys viską, kas bus jų galioje, kad Vilniaus kraštas vienaip ar kitaip būtų prišlietas prie Baltarusijos, “žmudzinams” paliekant geriausiu atveju Kauną. Negi tai nesuprantama? Juk tai elementaru. Be to, nacionalistinė Baltarusija (“Litva”) gali tapti papildomu geopolitiniu veiksniu, kurį puikiausiai savo interesams išnaudos tiek Rusija, tiek Lenkija. Ar mes pasiruošę atlaikyti trigubą spaudimą?

    • tampax'as:

      Pritariu Naujam. Visi tik ir kalba apie lenkų pavojų Lietuvai, o štai Lukašenkos režimas bando savintis LDK ir taip kelia pavojų valstybės istoriniams pagrindams. Negu tai neaišku Nepolitikui, Kažin ir dar velniaŽIN kokiems rašeivoms. Jie nieko neparašo gero, o tik skiedžia, koks autorius blogas ir melagis. Nejaugi melas tai, ką rašė Zinkevičius, kiti istorikai-baltistai? Manau, kad į Alką infiltravosi viską griaunantys ir niekinantys, kokių apstu Delfyje ir kitur. Kai pats nieko nesugebi, tada kaltini ir purvu pili ant kitų…

      • Pikc:

        Galiu pasakyti iš asmeninės patirties, kad vasarą sutikti baltarusiai aiškino, jog “Vilna – eto čisto belaruskij gorod”. Tai tiek to “Iškausko melo ir propagandos”. 🙂

        • Nepolitikas:

          Toks „toki“ sutiko. Buvau Druskininkuose, Birštone – visur pilna baltarusių. Vienos dienos „buvimo“ kaina nuo 170 Lt. Išbūna vos ne visą mėnesį. Gyrė lietuvišką paslaugumą. Bet tokioje „santvarkoje“ gyventi jie negali – ubagų valstybė. Ir ne vienas nepasakė: “Vilna – eto čisto belaruskij gorod”. Puikiai žino savo krašto istoriją. Užjaučia dėl stojimo į ES(kak vy v takoi bardak popali). Tai jūsų sugalvota propagandą nelabai įtikina.

      • Sėlis:

        Toks “nepolitikas”, kur tik tema buna apie lenkus ir ju sovinizma, visada kriokia, kad tai meeeelaaaaas. Neveltui ir rasyt lietuviskai normaliai nesugeba, juk puikiai zinome, kaip lenkiskose mokyklose “gerai” lietuviskai moko…

        • Nepolitikas:

          Na taip… kaip nėra argumentu, tai tada ir apatinukai ne tie…Baigsit melą rašyti ir nebus „kriokimo, kad tai meeeelaaaaas.“ 🙂

          • Sėlis:

            “Kaip nera argumentu” – tai kodel pats niekada nepateikiate jokiu argumentu, o tik isplustate autoriu ir straipsni? Tai kaip ten buvo su tuo Vilniumi anais laikais, po Pirmojo pasaulinio karo ir iki jo, kas ji is ko ateme, ir kas ten is tikro gyveno – lenkai, gudai ar lietuviai? Tai kada mus, tamsius baudziauninkus, apsviesi savo ryskiai spindincia “TIESA”?

            • Nepolitikas:

              Urve gyvenančius, niekas neapšvies…Paskaityk kitus mano komentarus, gal suvoksi…..

              • Sėlis:

                Tai kad, jeigu zmones nebutu svietesi, tai iki siol gyventume visi urvuose. Tai apsviesk, mokytojau. Ka anksciau rasei, tai kazkokie fragmentai, nuotrupos, pro-lenkiski paistalai, is 1917-1918 m., bet daugiausiai veiksmo vyko nuo 1919-uju. Tai as ir noriu, kad apsviestum mus, kas dejosi nuo 1919-uju, kaip ten su tuo Vilniaus krastu, juk tu cia vienintelis teisuolis, zynys. Gal mes daug ko nezinome apie tuos laikus, greiciausiai buvote dalyvis, butu malonu suzinoti is pirmu lupu… Prasom, destykite…

                • tampax'as:

                  Nesusidėk su tuo Nepolitiku (gal bomžu?). Jis gi tyučia provokuoja a la diskusiją… Šiaip matos – tuščia vieta istorijos supratime

                • Nepolitikas:

                  Jeigu filosofiškai nagrinėti tavo: „Tai kad, jeigu zmones nebutu svietesi, tai iki siol gyventume visi urvuose.“, visi ne visi, bet ir dabar yra kurie gyvena urve, valgo smėlį… net rodo per televiziją. Reikia suprasti istorija yra mokslas, kuris tiria tautų, valstybių, organizacijų, žmonijos praeitį. Taigi tirti vienos tautos istoriją, neatsižvelgiant į visumą reiškia tik viena – ją klastoti. Tavo: „Tai as ir noriu, kad apsviestum mus, kas dejosi nuo 1919-uju, kaip ten su tuo Vilniaus krastu (…)“, arba „piksas“ nori, kad butų parašyta, kaip bolševikai(1918 -1920 m.) norėjo užgrobti Lietuvą. Ir t.t. Bet reikia nagrinėti nuosekliai ir visas aplinkybės. Jog paskaityk ką rašo, daugumoje naudojamas kategoriškas „niekada“. Kad suprasti Lietuvos istoriją, reikia žinoti Baltarusijos, Lenkijos, Vokietijos ir Ukrainos įvykius, valdžios sprendimus ir t.t. Pvz. Kaip tau atrodo „1917 m. liepos mėn. 18 d. Reichstage pasiūlyta Vokietijos kancleriui sudaryti NEPRIKLAUSOMĄ(!?) valstybę (Didžiąją Lietuvos Kunigaikštystę), kurios valdovu būtų Vokietijos imperatorius.“ Ir tai ne rezoliucija, kadangi vėliau tai buvo patvirtinta „1918 m. gegužė 4 d. Vokietija Lietuvos Tarybai įteikė Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo dokumentą.
                  1918 m. liepos 11 d. Lietuvos Valstybės Taryba išrinko Viurtenbergo hercogą Vilhelmą fon Urachą Lietuvos karaliumi Mindaugu II. ! Akivaizdu, kad tai nėra nepriklausomybė, o tik autonomija. Kas paskatina Lietuvą griebtis tokių veiksmu? Lenkijos revanšizmas – 1917 m. rugpjūčio mėn. 15 d., Lozanoje (būstinė Paryžiuje) suformuotas Lenkijos Nacionalinis Komitetas (PNK), pirmininkas buvo R. Dmovskis. Komitetas paskelbė „Lenkijos nepriklausoma valstybę“. Kuriai priklausė „Rusijos okupuotos žemės“ – Lietuva, Baltarusija, Ukraina. Ir tai pripažino dauguma valstybių (t.sk. ir JAV). Jog reikėjo bet kaip gelbėti Europą nuo bolševizmo. Taip galima dėstyti ilgai…

  8. Kūlgrindas:

    Iškauską už nesamonių rašinėjimą reikia bausti,dievaži.

    • tampax'as:

      Argumentuok. Kurioj vietoj jo išgalvota nesąmonė? Va taigi…

    • Kęstutis:

      Kodėl taip puolat Iškauską, jis tik paryškino mintį, o nukrypimas į tai, kad LDK tai baltarusiai – yra ir paskutiniu metu tai labai skatina Rusija. Net Žirinovskis rėkauja, kad Vilnius turi priklausyti Baltarusijai… Pats kiek pabendrauju su kultūringais gudais, tai jie LDK istorijos iš lietuvių neatiminėja, tik labai norėtų, kad baltarusių indėlis į LDK nebūtų pamirštas, ar kaip nors sumenkintas.

      • Kažin:

        Žirinovskis – tai ne figūra – plepalas, tokių visur yra. Jie “pagados” nedaro…
        Sakote, kad paskutiniu metu nuomonę, jog LDK -tai Baltarusija, “skatina Rusija”, bet nėra aišku kodėl tai, kas akivaizdžiai nenaudinga Rusijai, ji galėtų daryti. Čia greičiau manytina, kad yra daroma ne pačios Rusijos, o trečiųjų šalių per Rusiją… Beje, tokių prieštaringumų iš Rusijos buvo galima pastebėti ir anksčiau.
        Kas dėl baltarusių, tai, kiek man teko ir tenka susidurti, normalūs žmonės jokios neapykantos Lietuvai nejaučia, greičiau atvirkščiai simpatizuoja jai ir norėtų .
        laisviau lankytis Lietuvoje, Vilniuje.
        Dėl LDK istorijos, tai Baltarusijoje iš tikrųjų norima, kad LDK būtų laikoma abiejų – lietuvių ir baltarusių – valstybe. Ir tai yra abejonių nekeliantis istorijos faktas. Taigi būkime išmintingi ir nepasiduokime neapykantos kurstymui dėl tariamų LDK istorijos savinimųsi, kad tokiu atveju, kaip sakoma, kur du peštųsi laimėtų trečias…

  9. Kažin:

    Kiekvienam aišku, kad nusipelniusių prolenkistų (tipo bamblauskių, ar kitų “…auskių”) Baltarusijoje yra ne mažiau negu Lietuvoje. Todėl be abejonės šie, kaip ir Lietuvoje, gali būti Lenkijos “šikorskių” įtakoje, juk darbams Rytų link daryti pinigų dviems metams finansinių donorų buvo duota…
    Suprantama, kad su tokia padėtimi, kai lietuvių palankumas pakrypęs Baltarusijos, o ne Lenkijos link, “lenkizacija” taikstytis negalėjo. Taigi rašiniu ir pasišauta ne kam nors kitam, o padėčiai taisyti Lenkijos naudai, o tam, jog būtų patvirtinta, kad visgi padėtis ne taip jau beviltiška, paskui Iškauską jo gaidelę choru truktelia Tampax’as, Naujas ir, žinoma, kaip visada tokiais atvejais, į pagalbą atskubėjęs “lenkiškai piktas” Pikc…
    Beje, nors Iškausko atpasakotas minteles dėl LDK savinimosi prof. Zinkevičius vertino, kaip “nacionalistiškai nusiteikusių kaimynų „patriotų“ galvose” pradėjusiomis išsigimti, t.y. nevertomis rimto dėmeso, tačiau Iškauskas vis vien rimtu veidu gąsdinasi jomis… Tai jau žurnalizmo, o ne žurnalistiniai gebėjimai ir principai…

  10. Gintautė:

    Baltarusiai man daug labiau patinka už lenkus 🙂

  11. “2009 m. lapkričio 26 d. Kaune buvo įkurtas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institutas”

    Štai čia jis:
    http://www.ldki.lt/

    Pasižiūrėjau ir pamačiau, kad ten “vairuoja” visai ne lietuviai, ir net ne baltarusiai, o kaip ir visada – lenkai ir “prolenkiški” mūsų “istorikai”.

    Štai tokia realybė…

    • Įkūrėjai ir dalininkai

      Juridiniai asmenys:

      Vytauto Didžiojo universitetas (Kaunas) – įkūrėjas ir dalininkas.
      Č. Milošo gimtinės fondas (Kaunas/Šeteniai) – įkūrėjas ir dalininkas.
      Fondas Sugihara “Diplomatai už gyvybę”(Kaunas) – įkūrėjas, iš dalininkų tarpo išbrauktas 2011 m.

      Fiziniai asmenys:

      JAN MALICKI – Varšuvos universitetas, Rytų Europos studijų institutas, direktorius – įkūrėjas ir dalininkas.
      DARIUSZ SZPOPER – Gdansko universitetas, profesorius; Teisės fakultetas, dekanas – įkūrėjas ir dalininkas.
      EGIDIJUS ALEKSANDRAVIČIUS – Vytauto Didžiojo universitetas, profesorius; Išeivijos institutas, direktorius – įkūrėjas ir dalininkas.
      JACEK JAN KOMAR – žurnalistas – įkūrėjas ir dalininkas.
      ANTANAS KULAKAUSKAS – Vytauto Didžiojo universitetas, profesorius; žinomas intelektualas, publicistas – įkūrėjas ir dalininkas.
      RIMANTAS MIKNYS – Lietuvos istorijos institutas, direktorius – įkūrėjas ir dalininkas.
      MAŁGORZATA SPOREK-CZYŻEWSKA – “Paribio” fondo atstovė (Seinai), direktorė – įkūrėjas ir dalininkas.
      ANDŽEJ PUKŠTO – Vytauto Didžiojo universitetas, docentas; politologijos katedra, vedėjas – įkūrėjas ir dalininkas.
      TOMASZ KOPOCZYŃSKI – advokatas (Gdynia) – dalininkas

    • Mokslinė taryba

      Mokslinė taryba – patariamasis LDK Instituto valdybos organas, kurį sudaro visi LDK instituto įkūrėjai ir dalininkai:

      JAN MALICKI – Varšuvos universitetas, Rytų Europos studijų institutas, direktorius – įkūrėjas ir dalininkas.
      DARIUSZ SZPOPER – Gdansko universitetas, profesorius; Teisės fakultetas, dekanas – įkūrėjas ir dalininkas.
      EGIDIJUS ALEKSANDRAVIČIUS – Vytauto Didžiojo universitetas, profesorius; Išeivijos institutas, direktorius – įkūrėjas ir dalininkas.
      JACEK JAN KOMAR – žurnalistas – įkūrėjas ir dalininkas.
      ANTANAS KULAKAUSKAS – Vytauto Didžiojo universitetas, profesorius; žinomas intelektualas, publicistas – įkūrėjas ir dalininkas.
      RIMANTAS MIKNYS – Lietuvos istorijos institutas, direktorius – įkūrėjas ir dalininkas.
      MAŁGORZATA SPOREK-CZYŻEWSKA – “Paribio” fondo atstovė (Seinai), direktorė – įkūrėjas ir dalininkas.
      ANDŽEJ PUKŠTO – Vytauto Didžiojo universitetas, docentas; politologijos katedra, vedėjas – įkūrėjas ir dalininkas.
      TOMASZ KOPOCZYŃSKI – advokatas (Gdynia) – dalininkas

      bei išrinktieji nariai:

      Dr. ANDREJ KAZAKIEVIČ
      kazakevich[…]palityka.org
      Politinių Tyrimų Institutas “Politinė sfera” (Minskas), direktorius

      Dr. ALIAKSANDR SMALIANČUK
      Gardinas (Baltarusija), profesorius

      Habil. Dr. PRZEMYSŁAW DĄBROWSKI
      p.dabrowski[…]prawo.univ.gda.pl
      Gdansko universitetas (Lenkija)

      Dr. IHOR CEPENDA
      Vasiliajaus Stefanyko Priekarpatės universitetas
      Ivano Frankovskas (Ukraina), rektorius

      Habil. Dr. JAN JURKIEWICZ
      Poznanės universitetas (Lenkija), profesorius

      Habil. Dr. KRZYSZTOF BUCHOWSKI
      Balstogės universitetas (Lenkija), profesorius

  12. Kažin:

    Na šaunuolis, Žygeivi, – gerą informaciją pateikei. Seniai buvo aišku, kad Lietuvos lenkizacija ir apskritai Rytų link per Kauną eina, dabar tai patvirtina ir pateikta informacija. Taigi, tapo aišku – kas yra kas.
    Dar yra svarbu visuomenei žinoti ir kas finansuoja šio instituto veiklą bei iš ko ji susidaro.

    • Kemblys:

      ,,Kažin”, įmesk kokią nuorodą, kur galėčiau ‘strėlelę’ įsegti internetinėje erdvėje tiems veikėjams iš VDU. Šiokias tokias jų silpnas vieteles esu užčiuopęs.

      • tampax'as:

        Nesuklysk: tai ne VDU, o LDKI, o tai nusiųsi prakeiksmus ne ten kur reikia, ir viso juoksis… Būk atidus su jais riedamasis.
        P.S.: baikim, vyrai, diskusiją, kurią daugiausiai įžiebia “užkabinantys” straipsniai, koks ir buvo šis.

        • Kemblys:

          Prakeiksmų nesiunčiu, o ‘strėlelės’ tiksliau pataiko. Pataikius, rakštimi lieka ilgam, neišsitrauksi, nors, pvz., jau kai kurie romuviai žymiai mažiau svetimžodžių rašo – jie pasveiks. Kiti juoku stengiasi ‘skausmą’ malšinti ir mane pralinksminti 🙂

  13. savanore:

    Laisvoji Banga
    Sveiki! 11. 11. 21 val. NAKTIGONĖS štabo
    posėdis.Tema:
    –ką norėjau žinoti apie pinigus,bet nebuvo pas ką paklausti-
    Seka:
    1) komentarai ir ,jau tikėtino,referendumo reikalai;
    2) kaip surėdyta pasaulinė bankų sistema;
    3) kaip atsiranda pinigai,kuriuos galim uždirbti;
    4) bankai ir pinigai Lietuvoje;
    5) ilgalaikių ūkio projektų valdymo instrumentai;
    6) klausimynas.
    Graži eiga būtų tokia:Jūs klausote,skambinate tel.+370 5 2333212 ir rašote pamąstymus.
    Jūsų NAKTIGONĖS pašnekovas Rolandas Paulauskas

  14. bo:

    D.Novgorode kasinėjant rastas akmuo ant kurio pirmos Rusijos carų Riurikovičių dinastijos spaudas-LT vytis.Ukraina ir panašų “trizubecą”turi.Įdomu ir tai ,kad baltų tautų,rusičių,balt-rusų,prūsų,polianų,serbų tas pats globėjas – Perkūnas.

    • Kęstutis:

      Ne Vytis, bet Gediminaičių stulpai…

    • Kažin:

      Atrodo painiavą dėl pavadinimo Gediminaičių stulpai paleido T. Narbutas. Labiau tiktų juos vadinti Mindaugaičių ar tiesiog lietuvaičių ženklu ar kryžiumi. Katalikiškai Lenkijai kažkodėl jis buvo nepriimtinas, o Vytis – tiko.
      Manytina, kad Riurikaičių dinastija šį ženklą galėjo perimti iš lietuvių giminių ir naudojo jau gerokai stilizuotos formos.

  15. kaunietis:

    Pati baltarusių tauta buvo dirbtinai sukurta dar cariniais laikais, kaip rusiniška priešstata žemaitiškai Lietuvai. Išties žinoma, kad gudai – tai lietuvių rusinai, t.y., lietuviai, kalbantys rusinišku dialektu. Gudija, besitęsianti iki lietuviškos Brastos (Brestas, arba Brest-Litovskas) – tai ne kas kita, kaip Pietryčių Lietuva: palyginkite su Vilniaus kraštu – Vidurio Lietuva , Pietų Lietuva Gardino gubernija, Žemaitija – Vakarų Lietuva ir Seinų kraštu – Pietryčių Lietuva. Tai va mes esam vienos valstybes LDK dirbtinai perskirta i dvi dalis tauta. Aisku Baltarusijoje esanti dalis smarkiai surusinta ir asimiliuota. Sienos dalijancios tauta i dvi dalis niekada seniau nebuvo, si siena yra Stalino dirbtinai nubrezta. O gresmingiausis priešas yra lenkija.

    • LosAngeles:

      O, cia patiko. Uzciuopete labai subtilu ‘momenta’… Tai, kad LDK istorija- tai bendra musu ir ju istorija (kaip cia kazkas rase) abejoti nereiketu. Vienareiksmiskai taip. Bet ar mes ir jie tai ne ta pati tauta? Vat cia klausimas ‘vertas milijono’. Ir jusu pateikta versija labai graziai isipiesia i bendra LDK istorija. Ar musu proteviai grobe ju zemes… gal tik ejo ‘namo’…

  16. Kažin:

    Mokslų duomenys byloja, kad dabartinės Baltarusijos teritorijoje žymesnių asimiliacinių procesų nėra vykę.
    Krikščionybės plėtimosi bei krikščioniškų valstybių radimosi procesų vyksmas Europoje, regione rodytų, kad Baltarusijos teritorijoje gyvenusiems tarminiams (etniniams) lietuviams slavų (bizantiškojo tikėjimo bažnytinė) kalba buvo primesta per bažnytinį ir valstybinį administravimą, vykdytą šia kalba pradžioje Kijevo Rusios, o toliau – Rusijos.

  17. Naujas:

    Kad Baltarusijos gyventojų dauguma antropologiškai yra baltai – tai savaime suprantama, tačiau tai dar nieko nesako apie jų savimonę. Esmė tai, kuo jie save laiko. Deja, didelė dalis baltarusių jaučiasi artimesni rusams, o tiems, kurie Baltarusijos ateitį norėtų projektuoti LDK tradicijų pagrindu, mes – lietuviškai kalbantys lietuviai – tik žmudzinai, neturintys jokių teisių į LDK ir jos sostinę Vilnių. Tokių baltarusių, kurie norėtų norėtų puoselėti savo baltiškąsias tradicijas, mažuma. Iš tokių aktyviai veikiančių kultūrininkų galima būtų paminėti A. Dziermantą, puoselėjantį krivičių kaip baltų genties tradicijas ir archeologę A. Kviatkovskąją, tyrinėjančią jotvingių archeologinį palikimą. Aišku tokių aktyvistų yra ir daugiau, bet, deja, ne jie užsako muziką.

  18. Naujas:

    Gal kas nors žinote, kur būtų galima pasirašyti už referendumą dėl žemės Raseiniuose? Vienas mano pažįstamas labai norėtų pasirašyti, bet nežino kas ir kur Raseiniuose renka parašus (jis kompiuterio neturi ir internetu tikrai negalės pasirašyti). Spėju, kad Raseiniuose atsirastų ir daugiau norinčių pasirašyti.

  19. Kažin:

    Beje, tyrimai rodo, kad baltarusių, kurie save “jaučia artimesniais rusams” vis mažėja, o norinčių būti baltais didėja. Ir jų dar labiau didėtų, jeigu Lietuva ryžtųsi reikalauti sau išimčių dabar vykdomai prolenkiškai ES politikai Baltarusijos atžvilgiu.
    Jokių realių Iškausko kurptų “pasiglemžimo” grėsmių iš Baltarusijos pusės Lietuvai tikrai nėra ir apskritai vargu ar jos istorijos eigoje galėtų kada rastis.
    Lietuva būtų “suvalgyta” per kokių pora dešimtmečių tik tuo atveju, jeigu į Baltarusiją “susikraustytų” Lenkija. Prieš lenkizmą Lietuva ir Baltarusija gali atsilaikyti tik jam priešindamosi iš vien.

  20. Goda:

    Nelabai supratau, kodėl gudų giminystė su lietuviais tariama? Baltarusiai – tai suslavėję baltai, beje, ne per seniausiai. LDK laikai jie nebuvo suslavėję, taigi kalbėti apie baltarusius kaip atskirą tautą LDK sudėtyje neįmanoma. Be abejo, daugumos dabartinių baltarusių protėviai buvo LDK gyventojai, bet jie tada nebuvo nei baltarusiai, nei slavai. Aišku paskui jie buvo ir rusinami ir lenkinami ir iš Rusijos imperijos teritorijos į Baltarusiją buvo atkelta rusų.
    Taigi dabartinė situacija paradoksali – baltarusiai atsisakė istorinės baltiškos tapatybės, tačiau nori pasisavinti istorinius nuopelnus, istorinę baltų šlovę. Tai agresyvios rusų imperialistinės ekspansijos pavyzdys – buvę baltai dabar agresyviai gina slavišką kultūrą.
    Panaši situacija ir su Pietryčių Lietuvos tuteišiais. Akivaizdžiai lietuviškos kilmės gyventojai tapę aršiais lenkais.

  21. Yuu:

    Ich bin sehr froh, dass wir bei der LDK damit angefangen haben, neue Wege zu mehr Beteiligung auozrprsbieuen. Das war fcberfe4llig und es kann nur der Anfang eines hoffentlich die ganze Partei ergreifenden Prozesses sein. Ich hoffe, dass es uns gelingt, Aufbruchstimmung zu erzeugen. Damit wir in Bayern zu einer grundlegenden landespolitischen Kehrtwende kommen: weg von einer Politik der Ausgrenzung und des Aussortierens hin zu einer grfcnen Politik der Solidarite4t und Anerkennung; weg von einer Politik der Ressourcenverschwendung und des Kosten auf andere Abwe4lzens hin zu einer grfcnen Politik der Verantwortung und einer neuen Lebensqualite4t; Mut, Neugier und Begeisterung ffcr neue Wege, statt eine immer bessere Verwaltung falscher Strukturen.Um den le4ngst fcberfe4lligen Aufbruch zu schaffen, mfcssen wir uns auch selber bewegen: raus aus der manchmal bequemen Oppositionsnische. Wir kf6nnen die landespolitische Ffchrungskraft werden, wenn wir uns selber beim Wort nehmen: Aus der Krise hilft nur Grfcn!Hf6rt endlich auf, abgrenzend oder anbiedernd auf die CSU zu schielen, sondern konzentriert Euch auf unsere Aufgaben und darauf, was wir tun mfcssen, um sie bewe4ltigen zu kf6nnen.Ffcr vf6llig sinnlos halte ich es auch, „Mandatstre4gerInnen“ gegen „Junge“ („frischer Wind“) ausspielen zu wollen. Ob es sich um ein laues Lfcftchen oder eine frische Brise handelt, das ist doch keine Altersfrage. Ich bin um alle froh, die Lust haben anzupacken, mich mit einer neuen Idee fcberraschen oder mit ihrer Begeisterung ffcr unser Projekt anstecken.

  22. Julius:

    Anot Č. Iškausko esame liurbiai, klad mokyklose neorganizuojami tautiniai būreliai: jaunųjų šaulių, jaunalietuvių, Valančiukų, pavasarininkų, o skautai renginiuose pasirodo 4-5 t.y. neugdomas tautinis patriotizmas, Patriotizmas painiojamas su šovinizmu. Anot a.a.prof A. Vyšnaiuskaitės patriotizmas tai meilė visam savo kraštui ir jo žmonėms, o šovinizmas tai nepakantumas kitataučiams.Ponai skirkime sąvokas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: