Socialinis teisingumas, atrodo, šiuo metu tampa aktualesne tema. Lyg ir norima, jog tarp visuomenės dalių vyrautų santykinė lygybė, būtų siekiama kuo mažesnio skurdo lygio ir gyventojai galėtų patenkinti savo pagrindinius poreikius. Kas tikrai prisidėtų siekiant socialinio teisingumo, tai – gerovės valstybės idėja ir jos įgyvendinimas.
Svarbiausi socialino teisingumo rezultatus apibūdinantys veiksniai yra skurdo bei socialinės nelygybės lygiai. O viena svarbiausių priemonių, kuri yra taikoma kuriant gerovės valstybę, yra socialinės išmokos, pašalpos ir socialinės paslaugos.
Būtent šios priemonės užtikrina, jog bet koks asmuo, kuris patiria socialinę riziką, ir dėl savo prastos finansinės padėties neišgali patenkinti savo svarbiausių poreikių, turi galimybę su valstybės pagalba neatsidurti skurde.
Taip pat labai svarbi priemonė įgyvendinant socialinį teisingumą yra viešųjų paslaugų prieinamumas. Ypač – švietimo ir sveikatos priežiūros srityse.
Šiuo požiūriu Lietuvos situacija, palyginus su kitomis šalimis, yra gera. Turime nemokamą vidurinį išsilavinimą, galimybę studijuoti aukštosiose mokyklose su valstybės parama, sveikatos priežiūra daugelyje sričių yra aukšto lygio bei nemokama apsidraudusiems asmenims.
Europos šalys yra gana skirtingai pažengusios socialinio teisingumo vystymo klausimu, nes skiriasi ekonominis išsivystymas bei demografinė padėtis. Bet labai svarbu paminėti ir Lietuvos pažangą.
Pagal oficialiosios statistikos portalo duomenis, lyginant 2010 ir 2020 metus, Lietuva padarė tokią pažangą: nuo 34,0% iki 24,8% sumažėjo asmenų skaičius, gyvenusių skurdo rizikoje ir socialinėje atskirtyje, nuo 36,2% iki 17,0% sumažėjo miesto gyventojų, susidūrusių su materialiniu nepritekliumi.
Taip pat statistikoje pateikiama, jog nuo 2016 metų iki 2022 metų minimali mėnesinė alga paaugo nuo 350 iki 730 eurų. Todėl, nors ir norėtųsi didesnės pažangos, negalime sakyti, kad visuomenės atskirtis nemažėja.
Reikia nepamiršti, jog nuolat susiduriame ir su kitokių rūšių problemomis, kurios ne tik dėmesį, bet dažnu atveju ir finansus nukreipia kitomis kryptimis, bei trukdo siekti siekti socialinės pažangos.
Jautriausios visuomenės grupės yra bedarbiai, senyvo amžiaus žmonės bei neįgalieji. Jie dažnai patenka į rizikos grupes, kalbant apie skurdą bei nelygybę, todėl gerovės valstybė turi joms skirti padidintą dėmesį. Ir čia tikrai yra daug gerų pavyzdžių, tokių, kaip socialinio būsto suteikimas, suteikiamos darbo galimybės bei įvairios socialinės išmokos ir paslaugos.
Visa tai padeda santykinai išlyginti gyvenimo sąlygas, mažina tarp visuomenės dalių vyraujančią nelygybę ir įgalina sukurti teisingesnę visuomenę.
Autorius yra Mykolo Romerio universiteto studentas
