Viskas apie akių ligas ir jų profilaktiką (0)

Prakritiherbals.com nuotr.

Prakritiherbals.com nuotr.

Regėjimas yra pojūtis, kuris pranoksta visus kitus žmogaus pojūčius. Akis – porinis organas, regos analizatoriaus dalis, priimanti daiktų spinduliuojamą arba atspindimą šviesą. Akys – tai mūsų langas į pasaulį. Reginti akis leidžia nustatyti kūno formą, dydį, spalvą, atstumą tarp daiktų, orientuotis erdvėje, skirti šviesą nuo tamsos. Technikos progresas pateiks dar daug stebuklų, todėl mums reikės geros regos, sveikų akių, galinčių ilgai nenuvargstant dirbti.

Žmonės skatinami pasirūpinti savo akimis, apsilankyti pas akių gydytoją, atkreipti dėmesį į aklumo keliamas problemas bei regėjimo sutrikimus. 80 procentų visos informacijos gauname per regėjimą. Iš visų žmogaus kūne dirbančių raumenų akies raumenys yra aktyviausi. Akys pervargsta nuo skaitymo prastai apšviestoje vietoje arba gulint, valgant ar važiuojant, nuo ilgo darbo kompiuteriu, nesilaikant darbo ir poilsio režimo. Joms taip pat kenkia užterštas ar sausas oras, ultravioletiniai spinduliai, ryškus apšvietimas, akinių nenešiojimas prastai matant, ilgas ir iš nedidelio atstumo televizoriaus žiūrėjimas.

Kaip sunku netekus regėjimo, žino tik tie, kas patyrė tokią nelaimę.

Regėjimo sutrikimai vargina vis daugiau žmonių, kuriems dėl trumparegystės ar toliaregystės tenka nešioti akinius. Regėjimo sutrikimų daugėja ir tarp vaikų. Gana daug moksleivių jau pradinėse klasėse turi nešioti korekcinius akinius.

Trumparegystė – dažniausiai pasitaikanti akių refrakcijos yda, kai daikto atvaizdas akyje susidaro prieš tinklainę dėl per stipraus šviesos spindulių laužimo. Tokia akimi toliau esantys daiktai matomi neryškiai, iš arti – gerai. Trumparegystė gali būti įgimta (trumparegių tėvų vaikai dažnai taip pat turi tokią pačią refrakcijos ydą) ir įgyta. Įgytai trumparegystei nemažą įtaką turi per didelis krūvis akims: ilgas darbas ar žaidimas kompiuteriu, ilgalaikis televizoriaus žiūrėjimas, skaitymas gulint, netinkamas darbo vietos apšvietimas ir kiti veiksniai. Kuo anksčiau prasideda trumparegystė, tuo labiau ji progresuoja, ypač paauglystėje, kai auga ir didėja akies obuolys. Dažniausiai liga nustoja progresuoti visiškai subrendus (18–20 metų).

Štai kodėl daugiausia naujų trumparegystės atvejų užregistruojama 0–17 metų amžiuje.

Toliaregystė – akių refrakcijos yda, kai daikto vaizdas akyje susidaro už tinklainės. Toli esančius daiktus žmogus mato gerai, arti esančius – blogai.

Kitos dažniausiai pasitaikančios akių ligos. Deja, nemažai žmonių prastėjantį regėjimą palaiko natūraliu senėjimo procesu ir laiku nesikreipia į gydytojus. Silpstančios akys gali būti ženklas, jog sergama pavojingomis akių ligomis: katarakta, glaukoma ar amžinės geltonosios dėmės (makulos) degeneracija. Šios akių ligos neretai tampa aklumo priežastimi. Katarakta – liga, kai drumstėja akies viduje esantis lęšiukas. Liaudiškai ji dažnai vadinama valkiumi. Bėgant metams tos drumstys ryškėja, stambėja, pamažu susilieja, todėl žmogus pradeda blogai matyti. Atrodo, tarsi žiūrėtų pro purviną langą. Kataraktai atsirasti įtakos turi darbas lauke, saulės spinduliai, nevisavertis maistas, darbo ir poilsio režimo nesilaikymas. Neretai katarakta išsivysto kaip kitų ligų komplikacija, pavyzdžiui, diabeto, taip pat dėl įvairių metabolinių sutrikimų nutukusiems, rūkantiems žmonėms. Pastaruoju metu pastebima tendencija, kad įprastine, vadinamąja senatvine katarakta serga kur kas jaunesni žmonės nei anksčiau. Glaukoma – progresuojanti regos nervo liga, kurios negydant žmogus apanka. Glaukoma pažeidžia regos nervą ir tinklainės nervines ląsteles, todėl regėjimo nebeįmanoma sugrąžinti. Tai labai klastinga liga, ypač pradinėse stadijose, nes žmogus nejaučia jokių simptomų: regėjimas geras, akių neskauda. Tačiau akiplotis lėtai siaurėja, kol pradedama matyti lyg pro rūką, vėliau darosi sunku orientuotis aplinkoje, o dar vėliau imama žiūrėti tarsi pro vamzdį. Glaukomos sukeltas aklumas yra neišgydomas, nes žūsta regos nervas, tačiau medicina pajėgi diagnozuoti, gydyti bei sustabdyti šią ligą ir išsaugoti regėjimą. Dažniausiai glaukoma serga vyresni nei 40 metų žmonės, todėl jiems ir sergančiųjų glaukoma šeimos nariams būtina bent kartą per metus pasitikrinti akispūdį, akiplotį, regos nervo būklę. Kilus nors mažiausiam įtarimui, šeimos gydytojas pacientą turi siųsti konsultuotis pas akių gydytoją. Pradinių stadijų glaukomos progresavimą dar galima sustabdyti ir išsaugoti regėjimą. Ne mažiau klastinga ir nepagydoma akių liga – amžinė geltonosios dėmės (makulos) degeneracija. Ji taip sutrikdo regėjimą, kad žmogus nebeįstengia skaityti, rašyti, vairuoti, atlikti buities darbų, negydomas gali ir apakti. Amžinė geltonosios dėmės degeneracija – tai centrinės tinklainės dalies – geltonosios dėmės – pakenkimas. Labai stipriai akies tinklainę žaloja rūkymas, padidėjęs cholesterolio ar gliukozės kiekis kraujyje, aukštas kraujospūdis, taip pat antsvoris, ultravioletiniai spinduliai.

Kreipkitės į akių gydytoją, jeigu Jūsų akys: paraudo, niežti; neryškiai mato arba vaizdas atrodo kaip pro rūką; pradeda mirgėti ar ,,žaibuoti“ vienoje akyje; dvejinasi akyse; akys bijo ryškios šviesos; atsiranda juodi taškai ar „voratinklis“ prieš akis; dažniau mirksi, tapo dirglesnės; ašaroja, traiškanoja, jaučiamas akių nuovargis, sausumas.

Šiandien ir vaikai, ir jauni, ir pagyvenę žmonės labai daug laiko praleidžia prie kompiuterio ir televizoriaus ekrano. Prisiminkite pagrindines priemones, kurios mažina kompiuterio įtaką regėjimui bei akių nuovargiui: svarbu užtikrinti gerą natūralų ir dirbtinį (bendrąjį ir vietinį) apšvietimą. Norėdami sumažinti atspindžius, pakreipkite monitorių truputį žemyn, kad virš monitoriaus esančio šviesos šaltinio šviesa neatsispindėtų ekrane. Parinkite monitoriui tinkamą vietą lango atžvilgiu. Pastačius monitorių tiesiai priešais langą, saulės šviesa atsispindės monitoriaus ekrane arba akins žmogų. Naudokite žaliuzes ar užuolaidas, kad kontroliuotumėte saulės šviesos ryškumą patalpoje. Atliekant tam tikrus darbus, pavyzdžiui, skaitant knygą ar rašant prie kompiuterio stalo, patariama šiek tiek sumažinti bendrą patalpos apšvietimą ir naudoti stipresnį vietinio apšvietimo šaltinį, pavyzdžiui, stalinę lempą.

Dirbti galima tik su kokybiškais, techniškai tvarkingais ir sertifikuotais monitoriais.

Jeigu mirga ekranas, įsitikinkite, ar parinkti optimalūs monitoriaus vaizdo nustatymai. Jeigu negalite to padaryti savarankiškai, paprašykite padėti apie tai nusimanančio asmens.

Jeigu ekrane esantys simboliai yra per maži ir neįskaitomi, padidinkite juos, kad sumažintumėte regėjimo įtampą.

Nepamirškite, kad ant monitorių ekranų kaupiasi dulkės, todėl jas reikia nuolat valyti drėgna šluoste.

Labai svarbu riboti prie kompiuterio praleidžiamą laiką. Nerekomenduojama be pertraukos prie kompiuterio praleisti ilgiau nei valandą. Praleidus prie kompiuterio 45 minutes reikia daryti 10–15 minučių pertrauką. Naudotis kompiuteriu nepilnamečiui per dieną galima ne daugiau kaip 2–3 valandas.

Kompiuteriais besinaudojantys asmenys turi sąmoningai stengtis dažniau mirksėti – taip mažinami džiūvimo reiškiniai akies junginėje bei kiti su tuo susiję nemalonūs pojūčiai akyse. Akių nuovargiui pašalinti ir regėjimo sutrikimų profilaktikai pertraukų ir mikropertraukų metu rekomenduojama daryti specialius pratimus akims. Jie gali būti atliekami stovint arba sėdint, nukreipus akis nuo ekrano, žiūrint į tolį, ramiai kvėpuojant. Pertraukų metu taip pat patariama pasišalinti nuo kompiuterio ir nors trumpam užsiimti visiškai kita veikla, kuri nevargina akių.

Duokite akims pailsėti ir pamankštinkite jas. Akių mankštos pratimai mažina akių įtampą, gerina regėjimą, stiprina akių raumenis:
• 10 kartų greitai mirksėkite.
• Stipriai užmerkite ir atmerkite akis, kartokite tai mažiausiai 5 kartus.
• Žiūrėkite porą sekundžių žemyn ir staigiai pakelkite žvilgsnį aukštyn. Pratimą kartokite mažiausiai 5 kartus.
• Užmerkite vieną akį, o kitą plačiai atmerkite. Pratimą atlikę su abiem akimis mažiausiai po 5 kartus.
• Galvą laikykite tiesiai ir žiūrėkite į kairę, vėliau į dešinę. Pratimą kartokite mažiausiai 5 kartus.
• Žvelkite į tolį 5 sekundes, vėliau 5 sekundes žiūrėkite į artimą objektą, esantį 30 cm atstumu, pvz., pirštą. Pratimą kartokite mažiausiai 5 kartus.
• Sukite užmerktų akių žvilgsnį aplinkui – iš pradžių pagal laikrodžio rodyklę, po to – prieš laikrodžio rodyklę. Kartokite po 5 kartus.

Kad Jūsų akys būtų sveikos rekomenduojame:
– neskaitykite valgydami, važiuodami ar gulėdami lovoje;
– visada pasirūpinkite geru darbo vietos apšvietimu;
– kompiuteriu dirbkite ir televizorių žiūrėkite tik ribotą laiką;
– nepertraukiamai dirbti kompiuteriu galima ne ilgiau kaip vieną valandą;
– atstumas iki monitoriaus turi būti ne mažesnis kaip 40 cm, monitorius turi būti pastatytas taip, kad žvilgsnis būtų nukreiptas šiek tiek žemyn, arba akių lygyje;
– optimaliausias atstumas tarp televizoriaus ir žiūrovo – penkis, šešis kartus didesnis nei televizoriaus įstrižainės ilgis;
– pavargusias akis atgaivina stiprios arbatos arba silpno ramunėlių, medetkų užpilo kompresai – palaikykite juos ant užmerktų akių;
– akims labai svarbi visavertė mityba – reikėtų vartoti mažiau cukraus, nes jis labai kenkia akių lęšiukams, taip pat gyvulinių riebalų, vengti druskos;
– akis apsaugoti nuo kai kurių ligų, sulėtinti jų progresavimą, pagerinti ir sustiprinti regėjimą gali tinkamai pasirinkti maisto produktai bei profilaktiškai vartojami vitaminai ir maisto papildai akims.

Mėlynių uogos ir jose esantys aktyvūs komponentai. Jie sustiprina tinklainės kapiliarus, saugo akis nuo žalingo aplinkos poveikio, padeda palaikyti tinklainės ir regos nervo mitybą. Mėlynių ekstrakto rekomenduojama profilaktiškai vartoti tiems, kurie daug dirba kompiuteriu, daug skaito, nuolatos vairuoja automobilį.

Karotinoidai ir liuteinas. Šių medžiagų gausu geltonos, raudonos ir oranžinės spalvos vaisiuose ir daržovėse, kiaušinio trynyje, žaliose lapinėse daržovėse, grūduose. Kaupdamosi akies audiniuose, šios medžiagos pristabdo kataraktos, senatvinio aklumo, glaukomos progresavimą, veikia kaip stiprus antioksidantas – neutralizuoja laisvuosius radikalus.

Selenas ir cinkas. Jie pasižymi stipriu antioksidaciniu poveikiu, cinkas padeda įsisavinti vitaminą A, o šis apsaugo nuo regėjimo pablogėjimo tamsiuoju paros metu. Pagrindinis seleno šaltinis yra grūdai ir mėsa. Jei dirvožemis yra stipriai tręšiamas, natūralu, kad seleno jame mažėja, vadinasi, kartu mažėja ir grūduose. Siekiant užtikrinti pakankamą šio elemento kiekį organizme, kartkartėmis rekomenduojama jo vartoti papildomai. Natūralus cinko šaltinis yra mėsa, sūris, kruopos, pupos, riešutai, kava, arbata. Nemažai cinko yra kalakutienoje, vėžiagyviuose bei moliuskuose (austrėse, krevetėse, omaruose), kiaušiniuose.

Antioksidantai vitaminas E ir vitaminas C. Jie yra būtini akies gleivių gamybai, palaiko akies drėgmę, lėtina senėjimą. Vitaminą E rekomenduojama vartoti valgio metu (kad organizmas šį elementą įsisavintų geriau, maiste turėtų būti nors truputis riebalų). Natūralus vitamino E šaltinis – kviečių daigai, kukurūzai, riešutai, špinatai, alyvuogės, šparagai, avokadai, kukurūzų, sėmenų, alyvų bei saulėgrąžų aliejus. Vitamino C gausu citrusiniuose vaisiuose, pomidoruose, bulvėse, kopūstuose, svogūnuose, papajose, brokoliuose, Briuselio kopūstuose, juoduosiuose serbentuose, braškėse, špinatuose, kiviuose, erškėtuogėse.

Vitaminas A. Jis padeda akies tinklainei skirti šviesą, tamsą ir spalvas. Daugiausia jo randama žuvų taukuose, svieste, kiaušinio trynyje, taip pat menkės ir jaučio kepenyse, pieno produktuose, morkose, moliūguose, pomidoruose, kopūstuose, špinatuose, brokoliuose ir kitose žaliose daržovėse, abrikosuose.

Vitaminas D. Jis gerina natūralų regėjimo aštrumą bei stiprumą. Šio mikroelemento gausu žuvų taukuose, ikruose, svieste, įvairiuose sūriuose, mėsoje, kiaušinio trynyje, lašišoje. Žmogaus organizme jis susidaro veikiant saulės spinduliams. Žiemą rekomenduojama jo vartoti papildomai.

Vitaminas B2. Jis reikalingas akių junginei. Per didelis akių jautrumas šviesai gali reikšti vitamino B2 trūkumą. Šio vitamino daugiausia randama lapinėse daržovėse, grikių kruopose, kviečiuose, alaus mielėse, mėsos, žuvies ir pieno produktuose, kiaušiniuose.

Omega-3 riebalų rūgštys. Jos stabdo akių sausėjimą, reguliuoja akispūdį, neleidžia atsirasti opoms ragenoje.

Kai jų trūksta, didėja rizika susirgti tinklainės ligomis. Jos svarbios akies skysčių nutekėjimo funkcijai, reguliuoja akies vidaus spaudimą, daro įtaką glaukomos eigai.Vyresniems nei 65 metų žmonėms patariama žuvies valgyti bent du kartus per savaitę. Šios rūgštys taip pat moterims sumažina rizika susirgti sausų akių sindromu. Rekomenduojama valgyti šiaurinių jūrų žuvį – lašišas, skumbres, silkes, sardines, tuną. Žuvį galima pakeisti žuvų taukais. Kitas omega-3 riebalų rūgščių šaltinis – tai graikiniai riešutai, tamsiai žalios lapinės daržovės, linų sėmenų aliejus. Svarbu paminėti, kad organizmas iš pastarųjų sunkiau pasisavina omega-3 riebalų rūgštis nei iš žuvies produktų. Norėdami padėti savo akims, turėtume stengtis vartoti alyvuogių aliejų, kuriame yra daug mažiau nepageidautinų omega-6 riebalų rūgščių, valgyti daug žuvies ir daržovių, vengti keptų maisto produktų.

Specialūs maisto papildai. Kartais neužtenka valgyti rekomenduojamus maisto produktus, kad akys būtų aprūpintos visais reikalingais vitaminais ir mikroelementais.

Tenka vartoti ir tiksliai subalansuotus maisto papildus. Mokslininkai rekomenduoja perkant atkreipti dėmesį, kad maisto papilduose būtų šių komponentų: vitamino C – 250 mg, vitamino E – 200 mg, beta karotino – 5 000 TV, cinko – 25 mg, liuteino – 10 mg, zeaksantino – 500 mcg, seleno – 100 mcg, kalcio – 500 mg, folio rūgšties – 800 mcg, tiamino – 2 mg, omega-3 riebalų rūgščių – 2000–3000 mg, alfa lipoinės rūgšties – 100 mg, N-acetyl cisteino – 100 mg.

Gali būti visi ingredientai kartu arba galima vartoti tinkamus kiekius atskirai.

Verta paminėti, kad kapsulės yra geriau absorbuojamos nei tabletės.

Kategorijos: Gamta ir žmogus, Sveikata, Visi įrašai | Žymos: , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *