G.Songaila. Mūsų protėvių prakaitu ir krauju aplaistyta žemė atsidūrė pavojuje (audio) (107)

Tautininkų sąjungos pirmininko Gintaro Songailos politikos komentaras skaitytas per „Žinių radiją“, 2013 10 17 d.

Šis komentaras skirtas žemės pardavimo užsieniečiams apribojimo temai. Kaip žinia, stodama į Europos Sąjungą, Lietuva buvo įsipareigojusi suteikti teisę įsigyti žemę, net tik Lietuvos, bet ir kitų Europos sąjungos šalių piliečiams. Lietuva priėmė Konstitucijos pataisą, numatant, kad ji įsigalios vėliau, mat buvo suderėta dėl pereinamojo septynerių metų laikotarpio. Praėjusio Seimo kadencijoje pavyko pasiekti, kad šios Konstitucinės pataisos įsigaliojimas būtų atidėtas dar trims metams, taigi, iki 2014 metų gegužės. Tam neprieštaravo ir Europos komisija.

Per šį dešimtmetį daug kas pasikeitė. Kaip antai, Europos Sąjunga neįvykdė ir nesirengia vykdyti įsipareigojimo suvienodinti žemės ūkio išmokų. Tad Lietuvoje jos liko dviem trečdaliais mažesnės. Pasikeitė daug teisinių ir ekonominių sąlygų. Paaiškėjo, kad daug kur Europos sąjungos šalyse, pavyzdžiui, Danijoje,  yra esminių žemės pardavimo apribojimų. O ir naujose šalyse narėse, pavyzdžiui Vengrijoje, tokie konstituciniai apribojimai, parduoti žemę užsieniečiams buvo net sugriežtinti,  ir dėl to Vengrijos iš Europos sąjungos neišmetė.

O štai Lietuvos Seime mėginimai įvesti bent apribojimus užstrigo. Todėl nenuostabu, kad neseniai įregistruota piliečių iniciatyvinė grupė, kuri jau antrą mėnesį renka parašus Tautos referendumui – dėl sugrąžinimo buvusios formuluotės Konstitucijoje, nenumatančios žemės pardavimo užsieniečiams. Labai stebina tik ta viešoji tyla, kuri lydi šią esminę iniciatyvą. Bet yra ir tam tikrų aštrumų. Kaip antai, profesoriaus Vytauto Landsbergio iniciatyva pasirodė Lietuvos Sąjūdžio vardu išplatintas pareiškimas, smerkiantis šią piliečių iniciatyvą, ir net su kaltinimais,  kad tai yra vos ne Lietuvos priešų darbas. Pasirodo, kad šiam pareiškimui pritarė tik dešimt Sąjūdžio tarybos narių iš dvidešimt penkių. Vardan teisybės perskaitysiu mane pasiekusią  kitų Sąjūdžio tarybos narių atskirąją nuomonę, o išvadas darykitės patys.

Lietuvos Sąjūdžio Tarybos narių atskiroji nuomonė

Lietuvos žemė – Tautos gyvenimo vieta ir valstybės teritorija. Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įkūnijama prigimtinė žmogaus ir Tautos teisė laisvai gyventi ir kurti savo tėvų ir protėvių žemėje – Nepriklausomoje Lietuvos valstybėje. Žemė yra mūsų Motina maitintoja, dainomis apdainuota, daugelio kartų puoselėta, ji negali būti paversta į paprastą prekę. Visais laikais Lietuvos valstybė rūpinosi žemės išsaugojimu Lietuvai ir Lietuvos piliečiams. Neveltui daugiau kaip prieš 400 metų priimtame Trečiajame Lietuvos Statute (1589 m), skirtingai negu Liublino  unijos dokumente,  buvo įrašyta nuostata, kad  jokie svetimšaliai, netgi Abiejų Tautų Respublikos piliečiai iš Lenkijos,  negalės Lietuvoje įsigyti nei žemės, nei dvarų. Dėl žemės kilo 1863 metų sukilimas, kovojo 1918–1920 metų savanoriai, 1941 m. sukilėliai, 1944 – 1953 m. Lietuvos partizanai.

Mūsų protėvių prakaitu ir krauju aplaistyta žemė atsidūrė pavojuje – jei nebus imtasi ryžtingų žingsnių, jau po pusmečio tūkstančiai hektarų dirbamos, derlingos žemės pereis užsienio piliečių nuosavybėn. Tai gali stipriai paveikti rinką, pakelti žemės kainas visoje šalyje, apsunkinti galimybes mūsų ūkininkams ją įsigyti už prieinamą kainą.

Po 50 metų kolchozinių „vertybių“ brukimo, per trumpą Nepriklausomybės laikotarpį Lietuvos kaimas nespėjo atsigauti, didelis nedarbas, daug socialiai remtinų šeimų, kitur kas antra sodyba tuščia dėl milžiniškų emigracijos mastų. Neretas atvejis, kai spekuliantai, įvairūs supirkinėtojai  pusvelčiui įsigyja žemę, kurią vėliau pelningai parduoda. Bežemių vaikų ir vaikaičių  lauks emigracija arba baudžiauninkų dalia. Pradžioje turi sustiprėti Lietuvos smulkūs ir vidutiniai ūkininkai bei ekonomika, suvienodintos Europos Sąjungos išmokos žemės ūkiui ir numatyti  konkretūs saugikliai  ateityje parduodant žemę užsieniečiams.

Tie, kas teigia, jog Lietuva turi vykdyti savo įsipareigojimus Europos Sąjungai, turėtų prisiminti, kad sąlygos keičiasi, o ir pati Europos Sąjunga dar neįvykdė savo įsipareigojimų. Žemės pardavimo užsieniečiams ribojanti aplinkybė yra mažesnės Lietuvos piliečių konkurencinės galimybės dėl žymiai mažesnių nei ES vidurkis atlyginimų ir mažesnių žemės kainų Lietuvoje. Siūlome  kurti atskiras lietuvių susigrąžinimo į Tėvynę programas, skiriant jiems lengvatinėmis sąlygomis valstybinės žemės. Manome, kad užsienio šalių piliečiai bei juridiniai asmenys galėtų ribotam laikui nuomoti žemę.

Lietuvos Sąjūdžio tarybos nariai, pasirašę šį pareiškimą, nepritaria žemės pardavimui užsieniečiams ir palaiko Tautos referendumo idėją bei ragina tautiečius aktyviai įsijungti, kad ši iniciatyva taptų Tautos ginklu apginant savo žemę ir teisę į tiesioginę demokratiją.

Pareiškimui pritaria 11 iš 25-ių Tarybos narių, kurių pavardžių čia nevardinsiu. Tai kokia gi Sąjūdžio nuomonė? Deja, tikrai ne ta, kurią kai kas mėgina padiktuoti. Gal visgi vertėtų paklausti Tautos nuomonės?

***

Alkas.lt patikslina, jog atskirąją nuomonę išreiškiantį pareiškimą pasirašė šie Sąjūdžio Tarybos nariai: Dr. Steponas Ašmontas, Nijolė Balčiūnienė, Tomas Baranauskas, doc. Romas Batūra, Jurgita Brasiūnaitė, dr. Kazimieras Garšva, akad. prof. Eugenijus Jovaiša, Rytas Kupčinskas,  monsinjoras Alfonsas Svarinskas, Stefanija Veversevičienė, Vladas Vilimas.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *