Trečiadienis, 1 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Istorija

Istorikų suvažiavime – diskusijos apie istoriko misiją

www.alkas.lt
2013 09 27 10:47
11
Vytis – LDK herbas. Pieštas apie 1555 m. Vilniaus kapitulos aplinkoje. Saugomas Paryžiuje Arsenalo b-koje.

Vytis – LDK herbas. Pieštas apie 1555 m. Vilniaus kapitulos aplinkoje. Saugomas Paryžiuje Arsenalo b-koje.

LDK herbas. Pieštas apie 1555 m. Vilniaus kapitulos aplinkoje. Saugomas Paryžiuje Arsenalo b-koje
LDK herbas. Pieštas apie 1555 m. Vilniaus kapitulos aplinkoje. Saugomas Paryžiuje Arsenalo b-koje

Rugsėjo 26–29 d. Šiaulių universiteto bibliotekoje vyksta Trečiasis Lietuvos istorikų suvažiavimas „Nuo politinės istorijos prie istorijos politikos?“. Tris dienas truksiančio renginio organizatoriai – Lietuvos nacionalinis istorikų komitetas, Lietuvos istorijos institutas ir Šiaulių universitetas.

Vakar prasidėjusiame istorikų suvažiavime siekiama įvairiais požiūriais nagrinėti istorijos ir politikos ryšius nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iki dabartinių laikų.

„Istorikas turėtų būti tarsi sarginis šuo, saugantis, kad visuomenė nekartotų klaidų“, – sakė vienas suvažiavimo moderatorių, Istorijos instituto mokslininkas Alvydas Nikžentaitis, pabrėždamas, kad šis renginys svarbus visiems, nes temų ratas labai įvairus ir aktualus.

Suvažiavime pirmasis pranešimą skaitė D. Britanijos istorikas Robertas Frostas, pristatydamas Lietuvos ir Lenkijos uniją Europos valstybių kontekste. Profesorius pažymėjo, kad ir jo šalies istorija panaši į mūsų – Škotija ir Anglija taip pat kadaise sudarė uniją, kurioje škotų suverenitetas sumažėjo, o anglų – išaugo.

Diskusijoje „Pasiklydę tarp istorijos ir politikos“ kalbėta apie istorijos politiką ir jos reikšmę. Pastarojo laikmečio kontekste, aštrėjant diskusijoms dėl praeities ir jos vertinimų ne tik tarp mokslininkų ar paprastų žmonių, bet ir tarpvalstybiniame kontekste, ši tema itin svarbi. Iki šiol taip ir lieka neatsakytas klausimas: koks istoriko vaidmuo visuomenėje – likti pasyviu stebėtojų ar aktyviu dalyviu, įvertinančiu ir perspėjančiu visuomenę, ką ji gauna ar praranda iškeldama vieną ar kitą įvykį.

Anot istoriko ir žurnalisto Virginijaus Savukyno, lietuviams įdomiausios, svarbiausios temos yra dvi: Didžiųjų kunigaikščių Lietuva ir XX a. istorija.

V. Savukynas išskyrė tris didžiausius pastarojo meto konfliktus dėl istorijos. „Pirmąjį – Lietuvos ir Lenkijos konfliktą, praktiškai pavyko išspręsti. Dėl Lietuvos ir Rusijos – čia galima pamatyti įvairių bandymų perrašyti istoriją, ne kartą matėme įvairių rusų pasisakymų šia tematika. Dėl Baltarusijos – manau reikia ieškoti ir rasti būdą kalbėti su jais, kaip kad radom su lenkais. Galbūt ginče su Baltarusijos istorikais negalėsime apsieiti be lenkų pagalbos, bet reikia rasti kelią“, – sakė jis.

Lietuvos istorijos instituto mokslininkė Rasa Čepaitienė taip pat kalbėjo apie problemas su Baltarusija. „Baltarusijoje dar į istoriją žiūrima per sovietmečio prizmę, tik adaptuotą šiems laikams. Bandoma integruoti LDK istoriją, bet per savo naratyvą“, – sakė ji. Mokslininkė kalbėjo ir apie nacionalinės valstybės vaidmenį šių dienų Europoje.

Šiandiena suvažiavimas tęsia darbą sekcijose. Bus skiriama dėmesio istoriniams mitams, Pirmajai ir Antrajai Lietuvos Respublikai, bajorų savivaldai ir savivalei, luomiškumui ir pilietiškumui, dainuojančiai revoliucijai sovietinės nomenklatūros fone. Kiekvienoje sekcijoje numatyti mokslininkų pranešimai, susiję su atitinkama tema.

Šeštadienį, rugsėjo 28-ąją, darbo sekcijose metu bus nevengiama aptarti ir skaudžių mūsų šalies istorijos etapų. Po pranešimų sekcijose vyks baigiamoji diskusija. Mokslininkai bandys atsakyti į klausimą, su kokiais iššūkiais susiduria dabartinė lietuvių istoriografija. Po diskusijos numatytas suvažiavimo uždarymas.

Programa

Rugsėjo 26 d. ketvirtadienis
14.30–15.00 Registracija (Konferencijų salė)
15.00–17.00 Atidarymo posėdis
17.30–19.00 Diskusija
19.00 Šiaulių universiteto Rektoriaus priėmimas Ch. Frenkelio viloje

Rugsėjo 27 d. penktadienis
8.30–9.00 Registracija (Konferencijų salė)
9.00–12.00 Darbas sekcijose
12.00–14.00 Pietų pertrauka
14.00–17.00 Darbas sekcijose
17.30 Vakaronė Kurtuvėnų regioniniame parke

Rugsėjo 28 d. šeštadienis
8.30–9.00 Registracija (Konferencijų salė)
9.00–12.00 Darbas sekcijose
12.00–13.00 Pietų pertrauka
13.00–16.00 Darbas sekcijose
16.30–18.00 Baigiamoji diskusija

Apie LNIK:

LNIK susikūrė 1991 m. lapkričio 22 d., Pasaulinio istorijos mokslų komiteto nariu tapo 1995 m. rugpjūčio 27 d. LNIK narius deleguoja istorijos mokslu užsiimančios institucijos.

  • 1991.11.22 – 1995.02.17: Alfonsas Eidintas (prezidentas), Antanas Tyla (viceprezidentas), Stasys Samalavičius (generalinis sekretorius), Vytautas Žalys (vicegenaralinis sekretorius), Algis Kasperavičius, Ingė Lukšaitė, Vytautas Merkys, Mindaugas Tamošiūnas.
  • 1995.02.17 – 2004.04.15: Egidijus Aleksandravičius (prezidentas), Vytautas Merkys (viceprezidentas), Arturas Mickevičius (generalinis sekretorius), Rimantas Miknys (vicegeneralinis sekretorius), Algis Kasperavičius, Ingė Lukšaitė, Juozas Skirius. Komiteto narys su patariamuoju balsu Antanas Tyla.
  • Nuo 2004.04.15 iki dabar: Habil. Dr. Alvydas Nikžentaitis (LII) (prezidentas), Prof. dr. Rimvydas Petrauskas (VU)(viceprezidentas), Dr. Silvija Pociūtė (KU) (viceprezidentė),Dr. Rūstis Kamuntavičius (VDU) (generalinis sekretorius), Doc. Dr. Rita Trimonienė (ŠU) (iždininkė), Prof. Habil. Dr. Egidijus Aleksandravičius (VDU), Dr. Arvydas Anušauskas (LGGRTC), Doc. Dr. Aivas Ragauskas (LEU), Doc. Dr. Eugenijus Jovaiša (VPU), Doc. Dr. Jūratė Kiaupienė (LII), Dr. Darius Staliūnas (LII) , Doc. Dr. Nerijus Šepetys (VU) , Dr. Mindaugas Paknys (KFMI)

Daugiau informacijos rasite čia.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Taikomosios dailės muziejuje vyks istoriko Antano Tylos knygos apie LDK iždą pristatymas
  2. Fotografijų paroda „Misija Sibiras‘12“ kviečia į Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galeriją
  3. G. Songaila. Dar šis tas apie kiaules bažnyčioje ir apie ministro eleganciją
  4. „Slaptuose Gorbačiovo archyvuose“ – niekur nepublikuota informacija apie Lietuvą
  5. Vilniaus universitete mokslininkai diskutuos apie Lenkijos istoriją
  6. Z. Zinkevičius apie būsimą knygą „Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas“
  7. Č. Iškauskas. Lietuviškasis parlamentarizmas: vizijos ir realybė
  8. A. Mišeikis. Pamąstymai apie Lietuvos ir Lenkijos santykius
  9. Prof. Z.Zinkevičius apie Lietuvos praeities didybę ir sunykimą
  10. Pasirodė V.Savukyno knyga apie lietuvių tapatybę „Istorija ir mitologijos“
  11. Berlyne atidaryta paroda, pasakojanti apie Lietuvos okupaciją ir 1941 m. birželio trėmimus
  12. D.Grybauskaitė apie Lietuvos ir Lenkijos santykius: jokia tauta ir valstybė niekada netoleruos spaudimo ar kišimosi į savo vidaus reikalus (audio)
  13. „Misijos Sibiras” jaunimo žinia – Lietuva gyva
  14. Vieningos Europos istorijos klausimai bus aptarti Seime vyksiančiame forume
  15. Kas rašoma baltarusių vidurinėms mokykloms skirtoje mokymo priemonėje
  16. Kauno miesto muziejuje atidaryta A.Aleksandravičiaus nuotraukų paroda ir pristatyta nauja knyga
  17. L.V.Medelis. Mykolas Riomeris Lietuvis (I)
  18. L.V.Medelis. Mykolas Riomeris Lietuvis (II)
  19. Vyks knygos „Kas laimėjo Žalgirio mūšį? Istorinio paveldo dalybos Vidurio ir Rytų Europoje“ sutiktuvės
  20. Baltarusijoje prasidėjo pirmininkavimui ES ir 1863-ųjų sukilimui skirtos „Lietuvos dienos“

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 11

  1. Budrikis says:
    9 metai ago

    gal bus paviešinti video/audio įrašai, jeigu tokie bus daromi ?

    Atsakyti
  2. Vilna says:
    9 metai ago

    Iš pranešimų bene labiausiai sudominantis gali būti D. Barono pranešimas “Mitas Žemaitija”. “Nuvainikuoti” Pilėnų nepavyko, žiūrėsim, kaip jam seksis su Žemaitija…
    Beje, sprendžiant iš pranešimų pavadinimų, kalbos dalykai (šaltiniuose minimi vardai, pavadinimai ir apskritai kalba), kaip vienas iš svarbiausių Lietuvos istorijos šaltinių, vis dar lieka Lietuvos istoriją tyrinėjančių institucijų nenaudojami, – joms tabu.

    Atsakyti
  3. lyvis says:
    9 metai ago

    Ar nebus pilstoma iš kiauro į tuščią. Ir įdomu koks istorikas gali sudominti savo darbais. Šiandien tokių nėra. Gal nebent Jovaiša o kiti bimbalą muša. lyvis

    Atsakyti
  4. Linas V. Medelis says:
    9 metai ago

    Visą programą su pranešėjais galima rasti čia: http://www.lnik.lt/ Kiek nustebino nacionalinio komiteto pristatymas savo tinklalapyje – pavadinimas: Trečiasis Lietuvios Nacionalinio ISTORIKŲ KOMITETO SUVAŽIAVIMAS (Programoje rengėjais įvardinti šis komitetas, Istorijos institutas ir Šiaulių universitetas). Komiteto, vadovybėje (kuri nesikeičia jau beveik 10 metų) tokie “garbingi” istorikai kaip Nikžentaitis, Rūstis Kamuntavičius, neseniai išgarsėjęs patyčiomis apie Lietuvą per paskaitą Baltarusijoje , Jūratė Kiaupienė, Nerijus Šepetys ir kt. Liet niekintojai “patriotai”. Suvažiavime garbingiausiose vietose – irgi garsūs istorikai – Virgis Savukynas, Alfr. Bumblauskas, minėtas Baronas ir pan. Tarp savo uždavinių komitetas, beje, skelbia tikslą Lietuvos istorikų mokslininkų bendrijoje diegti tarptautinius profesinės etikos standartus…

    Atsakyti
    • Budrikis says:
      9 metai ago

      tai programa aiški 🙂
      įdomūs yra pats pranešimų turinys.

      Atsakyti
  5. Klodas says:
    9 metai ago

    Kažin ar diskusijoje „Pasiklydę tarp istorijos ir politikos“ atkreiptas dėmesys į suvažiavimo temą „Nuo politinės istorijos prie istorijos politikos?“, kai pats įžanginis pranešimas apie Lietuvos-Lenkijos uniją rodo, jog mūsų istorija plaikstoma tarp istorijos ir politikos tebeklastojama pagal Žečpospolitos rėmus.

    Atsakyti
  6. stebėtojas says:
    9 metai ago

    Yra pasakyta: istorija ne mokslas, o taikomoji politika.
    Išvada peršasi tik viena: Lietuvos istorikai – užsienio šalių taikomosios politikos atstovai savo šalyje arba tiesiog be išvedžiojimų: penktoji kolona.

    Atsakyti
  7. Tikras Lietuvis says:
    9 metai ago

    Jei ten vos ne didžiausias vadas yra tas pats Kamuntavičius (sulenkėjusių palikuonis), kuris Baltarusijoje vėmė ant Lietuvos, tai ko iš tokių norėti.
    Arba Savukynas, kuris be paistalų niekada apsieiti negali.

    Atsakyti
  8. ir kodėl says:
    9 metai ago

    komentarai tokie beviltiški?

    Atsakyti
  9. arvydas damijonaitis says:
    9 metai ago

    LIETUVIŲ TRAGEDIJOS ESMĖ
    Suformuluokim pagaliau lietuviškos tragedijos ESMĘ. Problema atsirado dėl rusiškos okupacijos metu organizuoto ir vykdyto lietuvių fizinio ir dvasinio genocido, totalaus smegenų plovimo. Tai, kad Lietuva yra apgyvendinta 60 – 70 % sovietžmogiais (homosovieticus) , yra kryptingos okupantų, bolševikinės Rusų imperijos veiklos rezultatas. Geriausi, mąstantys lietuviai buvo fiziškai sunaikinti “trėmimų” priedangoje, tiesioginių egzekucijų metu. Kaip paspartinti homosovieticus metamorfozę – lietuvių sugrįžimą, atsivertimą? Būtina politinė valia.
    Kompensacija už genocidinius nusikaltimus – svarbiausia Lietuvos dvasinė ir materialinė problema, nes nebaudžiami Rusijos imperijos nusikaltimai skatins naujus lietuvių žudymus, Kremlius kasdien įžūlėja.

    DĖL KOMPENSACIJOS UŽ NKVD-KGB GENOCIDINIUS NUSIKALTIMUS
    Neatidėliotinas uždavinys yra teisiškai įvardinti totalitarinės bolševikinės Rusijos imperijos okupacijos metu organizuotus genocidinius nusikaltimus Lietuvoje (lygiagrečiai ir Ukrainoje).Lietuvoje Įstatymas Dėl okupacinės žalos atlyginimo (kompensacijos) įpareigoja teismo keliu įvardinti senaties termino neturinčius genocidinius nusikaltimus, nekaltumo prezumpcija taikoma visiems nusikaltimams:
    1.Galimi keli teisinio bolševikinės Rusijos genocidinių nusikaltimų įvardijimo etapai. Pirmame etape Lietuvos(ir Ukrainos) teismai, pagal turimą sukauptą siaubingą faktinę medžiagą, sprendžia atskiro nusikaltimo, padaryto duotoje apylinkėje(teritorinis principas) specifiką, įvardina genocido požymius. Antrame etape Lietuvos teismas( kartu su Ukrainos teismu) įvardina tarptautinį tautų naikinimo pobūdį bolševikinėje Rusijoje, ĮVARDINA GENOCIDO FAKTĄ. Šiuos procesinius veiksmus turėtų koordinuoti speciali, Seimo politinių kalinių ir tremtinių frakcijos paskirta darbo grupė. Galimi ir kiti šios politinės valios realizacijos variantai, kuriuos gali pasiūlyti LR Seimo politinių kalinių ir tremtinių frakcija, jos paskirta darbo grupė;

    2. Genocidinius nusikaltimus organizavo ir vykdė ne abstraktus “komunizmas”, “komunizmo šmėkla“, o totalitarinės, bolševikinės RUSIJOS imperijos represinės NKVD-KGB struktūros. Šie nusikaltimai iki šiol nėra įvardinti teisiškai. “Komunizmas” yra paranojinės bolševikinės totalitarinės Rusijos imperijos nusikaltimų klastinga priedanga, masinių žudymų doktrina;
    3.Bolševikinės Rusijos imperijos NKVD-KGB struktūrose tarnavo iki 50 proc., Kremliuje -80 proc. žydų tautybės “vadovų”. Šios struktūros organizavo ir vykdė genocidinius nusikaltimus Lietuvoje (nuo 1945 m. Lietuvoje sunaikino per milijoną lietuvių),Ukrainoje (11 milijonų ukrainiečių ,turtingiausiose juodžemio srityse, numarino badu HOLODOMOR metu). Būtina prašyti holokaustą patyrusius žydus pagalbos teisiškai įvardinant bolševikinės Rusijos genocidinius nusikaltimus. Šios nuostatos turėtų būti politikos, pritraukiant žydus, pamatas;
    4.LIETUVIAI NIEKAD NEDALYVAVO JOKIOSE AKCIJOSE PRIEŠ ŽYDUS, įrodyta, kad tai NKVD-KGB ir NACIŲ specialios klastotės ,t.y. jų pateikti sufabrikuoti dokumentai, nuotraukos sumontuotos, propagandos tikslams, represijoms, genocidiniams nusikaltimams pagrįsti (žiūr. internete, Stasys Žvirgždas, fotonuotraukų montažas; Irena Tumavičiūtė “Laikas sustabdyti lietuvių šmeižtą“).
    LR Seimas turėtų nedelsiant inicijuoti specialios darbo grupės įkūrimą. Įstatymas Dėl sovietinės okupacinės žalos atlyginimo įpareigoja:
    -sukurti koordinacinę darbo grupę paruošti medžiagą genocidinių nusikaltimų baudžiamosioms byloms Lietuvos apylinkės teismuose,
    -koordinuoti apylinkės teismų darbą visoje Lietuvos teritorijoje,
    -suderinti Genocido centro darbą baudžiamųjų bylų ruošimui.
    Pagarbiai Arvydas Damijonaitis

    Atsakyti
  10. arvydas damijonaitis says:
    9 metai ago

    LIETUVOS KRIKŠTO METAI – 1253,

    VAGIAMA LIETUVOS ISTORIJA:

    Romos popiežius, Klemensas IV, vienoje savo bulių 1268 metais karalių Mindaugą, žuvusį 1263 metais, pavadino „šviesios atminties valdovu“. Tai yra reikšmingas faktas, įrodantis, kad amžinų Lietuvos priešų klastinga versija apie karaliaus Mindaugo apostazę (atsimetimas nuo krikščionybės) 1261 metais yra pikti, klastingi pramanai. Įpiršta lietuviams niekšinga versija apie Lietuvos krikštą Lenkijos karaliaus Jogailos valdymo laikotarpiu yra akivaizdus noras pažeminti lietuvius. Lietuvius, karalių tautą, niekšai vadina pagonimis, laukiniais. Prie šių piktų pramanų prisideda ir tragiškas lietuvių istorikų naivumas, neveiksnumas. Karaliaus Mindaugo pašventintas karūnavimas 1253 yra Lietuvos valstybės krikšto metai. Tokia yra Europos tradicija. Akivaizdu, oficialiai įmontuotas „istorijon“ lenkų karaliaus Jogailos „atliktas“ Lietuvos krikštas yra menkavertis politinis anekdotas, nes faktas klastingai vėlavo 137 metus, kas leido Lietuvoje dominuoti lenkiškoms bažnytinėms struktūroms.
    Lietuvos krikšto data yra karaliaus Mindaugo pašventinto karūnavimo 1253 metais data. Lietuvos valdžios vyrai valstybės dienos proga galėtų Lietuvos krikšto datą įtvirtinti atitinkamu įstatymu. Ar dar ilgai teks laukti? Lietuvos istorijos vagystės vyksta lietuvių tautinio abejingumo aplinkoje, nes save gerbianti tauta neturėtų leisti save taip ilgai ir atkakliai mulkinti.
    Arvydas Damijonaitis

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Ukrainos gynėjai | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Vakarai praregėjo: pasirodo, Rusija siekia pergalės, ne pralaimėjimo

2023 01 31
Vilniaus istorinis statinys | Igno Nefo nuotr.

Vilnius kviečia dalyvauti tyrėjų varžytuvėse

2023 01 30
Maskoliai bus sutriuškinti | www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Šolco pagaliai į NATO ratus

2023 01 30
NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui

NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui

2023 01 29
Karas Ukrainoje | facebook.comGeneralStaff_ua nuotr.

Rusija intensyvina puolamąsias operacijas Ukrainos rytuose

2023 01 29
Ukraina nepasiduos ruskiams | facebook.comGeneralStaff.ua nuotr.

Rusijos kerštas vakarams – masinis raketų smūgis ukrainai

2023 01 27
Lietuvos Karalius Gediminas | A.Liupšio paveikslas 2007 m.

J. Skirius. Lietuvos valdovas Gediminas – karalius?

2023 01 27
Kuo naudingi Pomi-T papildai? | pexels.com, Badulescu nuotr.

Kuo naudingi Pomi-T papildai?

2023 01 27
Ukraino sgynėjai | https://www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

JAV Ukrainai siųs tankus. Kada NATO šalys ten siųs karius?

2023 01 26
S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios

2023 01 26
Rodyti daugiau

Naujienos

Vilniečiai šventė Perkūno dieną (video)
Šventės

Romuva kviečia švęsti Perkūno dieną

2023 02 01
Tarša | am.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Griežčiau ribojama dulkes kelianti ūkinė veikla

2023 01 31
Ukrainos gynėjai | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Vakarai praregėjo: pasirodo, Rusija siekia pergalės, ne pralaimėjimo

2023 01 31
G. Nausėda: 5 žingsniai Rusijai sustabdyti
Lietuvoje

Prezidentas ragina stiprinti smulkųjį verslą

2023 01 31
Miškas | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Patvirtinta Valstybinių miškų urėdijos strategija

2023 01 31
am.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

LGGC pradės veikti šių metų pabaigoje

2023 01 31
Kėdainių tiltas | kedainiai.lt nuotr.
Lietuvoje

Reikalaujama atsakomybės dėl tilto griūties

2023 01 31
Lietuva ir toliau kelia Baltarusijai klausimus dėl atominės elektrinės saugos ir poveikio aplinkai
Lietuvoje

Būtina spręsti Baltarusijos AE saugumą

2023 01 31
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Reikšmės implikacijos apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • Rekruto dienoraštis apie Vakarai praregėjo: pasirodo, Rusija siekia pergalės, ne pralaimėjimo
  • Spešl fo Pajūrietis! apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • Nuoroda apie Kas žinotina apie siuntimą pas gydytoją?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Romuva kviečia švęsti Perkūno dieną
  • Griežčiau ribojama dulkes kelianti ūkinė veikla
  • Vakarai praregėjo: pasirodo, Rusija siekia pergalės, ne pralaimėjimo
  • Prezidentas ragina stiprinti smulkųjį verslą
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Vakarai praregėjo: pasirodo, Rusija siekia pergalės, ne pralaimėjimo

by Jonas Vaiškūnas
2023 01 31
3
Ukrainos gynėjai | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad nėra jokių ženklų, kad Putinas būtų pakeitęs invazijos į Ukrainą tikslą. „Šiandien niekas...

Skaityti toliau

Vilnius kviečia dalyvauti tyrėjų varžytuvėse

by Ditė Česėkaitė
2023 01 30
0
Vilniaus istorinis statinys | Igno Nefo nuotr.

Vilniaus miesto savivaldybė kviečia mokslininkus ir tyrėjus dalyvauti Vilniaus miesto istorijos tyrėjų varžytuvėse ir gauti stipendiją. „2023-ieji metai istoriniai –...

Skaityti toliau

Šolco pagaliai į NATO ratus

by Jonas Vaiškūnas
2023 01 30
6
Maskoliai bus sutriuškinti | www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Vokietijos kancleris Olafas Šolcas pareiškė, kad NATO tiesiogiai nedalyvauja ir nedalyvaus Rusijos ir Ukrainos kare. „Rimtai savo priesaiką vertinantis Vokietijos...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Reikšmės implikacijos apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • Rekruto dienoraštis apie Vakarai praregėjo: pasirodo, Rusija siekia pergalės, ne pralaimėjimo
  • Spešl fo Pajūrietis! apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • Nuoroda apie Kas žinotina apie siuntimą pas gydytoją?
  • NUORODOS apie Vakarai praregėjo: pasirodo, Rusija siekia pergalės, ne pralaimėjimo

Kitas straipsnis
T.Janonio (DELFI) nuotr.

Lietuvoje dirbti skaidriai – neapsimoka?

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai