Istorikų suvažiavime – diskusijos apie istoriko misiją (11)

LDK herbas. Pieštas apie 1555 m. Vilniaus kapitulos aplinkoje. Saugomas Paryžiuje Arsenalo b-koje

LDK herbas. Pieštas apie 1555 m. Vilniaus kapitulos aplinkoje. Saugomas Paryžiuje Arsenalo b-koje

Rugsėjo 26–29 d. Šiaulių universiteto bibliotekoje vyksta Trečiasis Lietuvos istorikų suvažiavimas „Nuo politinės istorijos prie istorijos politikos?“. Tris dienas truksiančio renginio organizatoriai – Lietuvos nacionalinis istorikų komitetas, Lietuvos istorijos institutas ir Šiaulių universitetas.

Vakar prasidėjusiame istorikų suvažiavime siekiama įvairiais požiūriais nagrinėti istorijos ir politikos ryšius nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iki dabartinių laikų.

„Istorikas turėtų būti tarsi sarginis šuo, saugantis, kad visuomenė nekartotų klaidų“, – sakė vienas suvažiavimo moderatorių, Istorijos instituto mokslininkas Alvydas Nikžentaitis, pabrėždamas, kad šis renginys svarbus visiems, nes temų ratas labai įvairus ir aktualus.

Suvažiavime pirmasis pranešimą skaitė D. Britanijos istorikas Robertas Frostas, pristatydamas Lietuvos ir Lenkijos uniją Europos valstybių kontekste. Profesorius pažymėjo, kad ir jo šalies istorija panaši į mūsų – Škotija ir Anglija taip pat kadaise sudarė uniją, kurioje škotų suverenitetas sumažėjo, o anglų – išaugo.

Diskusijoje „Pasiklydę tarp istorijos ir politikos“ kalbėta apie istorijos politiką ir jos reikšmę. Pastarojo laikmečio kontekste, aštrėjant diskusijoms dėl praeities ir jos vertinimų ne tik tarp mokslininkų ar paprastų žmonių, bet ir tarpvalstybiniame kontekste, ši tema itin svarbi. Iki šiol taip ir lieka neatsakytas klausimas: koks istoriko vaidmuo visuomenėje – likti pasyviu stebėtojų ar aktyviu dalyviu, įvertinančiu ir perspėjančiu visuomenę, ką ji gauna ar praranda iškeldama vieną ar kitą įvykį.

Anot istoriko ir žurnalisto Virginijaus Savukyno, lietuviams įdomiausios, svarbiausios temos yra dvi: Didžiųjų kunigaikščių Lietuva ir XX a. istorija.

V. Savukynas išskyrė tris didžiausius pastarojo meto konfliktus dėl istorijos. „Pirmąjį – Lietuvos ir Lenkijos konfliktą, praktiškai pavyko išspręsti. Dėl Lietuvos ir Rusijos – čia galima pamatyti įvairių bandymų perrašyti istoriją, ne kartą matėme įvairių rusų pasisakymų šia tematika. Dėl Baltarusijos – manau reikia ieškoti ir rasti būdą kalbėti su jais, kaip kad radom su lenkais. Galbūt ginče su Baltarusijos istorikais negalėsime apsieiti be lenkų pagalbos, bet reikia rasti kelią“, – sakė jis.

Lietuvos istorijos instituto mokslininkė Rasa Čepaitienė taip pat kalbėjo apie problemas su Baltarusija. „Baltarusijoje dar į istoriją žiūrima per sovietmečio prizmę, tik adaptuotą šiems laikams. Bandoma integruoti LDK istoriją, bet per savo naratyvą“, – sakė ji. Mokslininkė kalbėjo ir apie nacionalinės valstybės vaidmenį šių dienų Europoje.

Šiandiena suvažiavimas tęsia darbą sekcijose. Bus skiriama dėmesio istoriniams mitams, Pirmajai ir Antrajai Lietuvos Respublikai, bajorų savivaldai ir savivalei, luomiškumui ir pilietiškumui, dainuojančiai revoliucijai sovietinės nomenklatūros fone. Kiekvienoje sekcijoje numatyti mokslininkų pranešimai, susiję su atitinkama tema.

Šeštadienį, rugsėjo 28-ąją, darbo sekcijose metu bus nevengiama aptarti ir skaudžių mūsų šalies istorijos etapų. Po pranešimų sekcijose vyks baigiamoji diskusija. Mokslininkai bandys atsakyti į klausimą, su kokiais iššūkiais susiduria dabartinė lietuvių istoriografija. Po diskusijos numatytas suvažiavimo uždarymas.

Programa

Rugsėjo 26 d. ketvirtadienis
14.30–15.00 Registracija (Konferencijų salė)
15.00–17.00 Atidarymo posėdis
17.30–19.00 Diskusija
19.00 Šiaulių universiteto Rektoriaus priėmimas Ch. Frenkelio viloje

Rugsėjo 27 d. penktadienis
8.30–9.00 Registracija (Konferencijų salė)
9.00–12.00 Darbas sekcijose
12.00–14.00 Pietų pertrauka
14.00–17.00 Darbas sekcijose
17.30 Vakaronė Kurtuvėnų regioniniame parke

Rugsėjo 28 d. šeštadienis
8.30–9.00 Registracija (Konferencijų salė)
9.00–12.00 Darbas sekcijose
12.00–13.00 Pietų pertrauka
13.00–16.00 Darbas sekcijose
16.30–18.00 Baigiamoji diskusija

Apie LNIK:

LNIK susikūrė 1991 m. lapkričio 22 d., Pasaulinio istorijos mokslų komiteto nariu tapo 1995 m. rugpjūčio 27 d. LNIK narius deleguoja istorijos mokslu užsiimančios institucijos.

  • 1991.11.22 – 1995.02.17: Alfonsas Eidintas (prezidentas), Antanas Tyla (viceprezidentas), Stasys Samalavičius (generalinis sekretorius), Vytautas Žalys (vicegenaralinis sekretorius), Algis Kasperavičius, Ingė Lukšaitė, Vytautas Merkys, Mindaugas Tamošiūnas.
  • 1995.02.17 – 2004.04.15: Egidijus Aleksandravičius (prezidentas), Vytautas Merkys (viceprezidentas), Arturas Mickevičius (generalinis sekretorius), Rimantas Miknys (vicegeneralinis sekretorius), Algis Kasperavičius, Ingė Lukšaitė, Juozas Skirius. Komiteto narys su patariamuoju balsu Antanas Tyla.
  • Nuo 2004.04.15 iki dabar: Habil. Dr. Alvydas Nikžentaitis (LII) (prezidentas), Prof. dr. Rimvydas Petrauskas (VU)(viceprezidentas), Dr. Silvija Pociūtė (KU) (viceprezidentė),Dr. Rūstis Kamuntavičius (VDU) (generalinis sekretorius), Doc. Dr. Rita Trimonienė (ŠU) (iždininkė), Prof. Habil. Dr. Egidijus Aleksandravičius (VDU), Dr. Arvydas Anušauskas (LGGRTC), Doc. Dr. Aivas Ragauskas (LEU), Doc. Dr. Eugenijus Jovaiša (VPU), Doc. Dr. Jūratė Kiaupienė (LII), Dr. Darius Staliūnas (LII) , Doc. Dr. Nerijus Šepetys (VU) , Dr. Mindaugas Paknys (KFMI)

Daugiau informacijos rasite čia.

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *