T. Baranauskas. Apie amžiną lietuvių ir lenkų tautų meilę… (38)

Tomas Baranauskas

Tomas Baranauskas

Visokių būna priežasčių masinės meilės proveržiams. Vieną keisčiausių stebėjome paskutinį šių metų vasaros mėnesį. Viskas prasidėjo rugpjūčio 9-ąją, kuomet Poznanės „Lecho“ futbolo komandos sirgalių asociacija „Wiara Lecha“ iškėlė didžiulį plačiai nuskambėjusį plakatą su užrašu „Litewski chamie, klęknij przed polskim panem“ („Lietuvių chame, nusilenk prieš lenkų poną“). Kai kurie lenkai po tokio akibrokšto puolė atsiprašinėti, pasirašydami „Gazeta Wyborcza“ parengtą tekstą. Iš viso po juo iki šiol pasirašė 15 414 žmonių.

Kiti priešingai, pasipiktino šia akcija ir ėmė šaukti „Neatsiprašome!“ Kai kurie tą poziciją ir argumentuoti pabandė, kruopščiai rinkdami „faktelius“ iš pastaraisiais metais antilietuvišką isteriją kursčiusios Lenkijos žiniasklaidos. Vieną tokį tekstuką, paaiškinantį, kodėl lietuviai verti to plakato, ir kodėl už jį atsiprašinėti nereikia, paskelbė svetainė egzotišku pavadinimu „Sadistic.pl“, populiarumu, tiesa, nusileidžianti „Gazeta Wyborcza“ internetinei svetainei, tačiau prie to straipsniuko „Veidaknygės“ („Facebook“) įskiepio pagalba surinkusi net 244 159 pažymėjimus „patinka“, t.y. 16 kartų daugiau, nei „Gazeta Wyborcza“ surinko atsiprašymų. Na, o pačioje „Veidaknygėje“ buvo net susikūrusi bendruomenė, tuo pačiu, kaip garsiojo plakato tekstas, pavadinimu, kuri, tiesa, buvo greitai ištrinta „Veidaknygės“ administracijos. Tačiau per tą labai trumpą laiką, kol gyvavo, ji buvo išaugusi iki daugiau kaip 8000 narių ir augo ne mažiau kaip 200 naujų narių per valandą greičiu…

Žinoma, „Gazeta Wyborcza“ surengta atsiprašymo akcija, kaip ir visi panašūs atsiprašinėjimai už svetimas kaltes, yra keistoka. Kai kuriuose lenkų komentaruose galima buvo perskaityti ir tokių nuomonių, su kuriomis sunku nesutikti: „Kodėl aš turiu atsiprašinėti už tai, ką padarė kažkokie chuliganai?“ Taip klausė žmonės, visai nepritariantys „chamiškų ponų“ išpuoliui ir nejaučiantys su jais jokios bendrystės, kuri verstų atsiprašinėti. Iš tiesų paprastai tokiais atvejais atsiribojama, o ne atsiprašoma. Atsiprašymas – tai savo kaltės pripažinimas. Jis yra tinkamas tuomet, kai ta kaltė yra reali, yra suvokta ir dėl jos nuoširdžiai gailimasi.

Bet, jeigu grįžtume prie „Sadistic.pl“ straipsniuko, tai, įsiskaičiusi į jo argumentus, „Gazeta Wyborcza“ redakcija, kaip ir daugelis kitų Lenkijos spaudos redakcijų, tikrai galėtų rasti už ką atsiprašyti savo vardu, nes juk iš jų parengtų tekstų ir sklinda tie „argumentai“, kuriuos godžiai ryja „ponais prieš chamus“ pasijutusi minia. Deja, „Gazeta Wyborcza“ už savo kaltes neatsiprašinėja – atsiprašyti už svetimas nuodėmes visada atrodo kilnu ir yra kur kas lengviau.

Kaip ten bebūtų, ta „lengvoji“ atsiprašymo versija paliko neišdildomą įspūdį kai kuriems lietuviams, kurių elgsenoje jau ir anksčiau reiškėsi tendencijos, esant tinkamai progai, suklupti prieš lenkų ponus. Pirmasis – jau rugpjūčio 11-ąją – prabilo Rimvydas Valatka, paskelbęs straipsnelį iškalbingu pavadinimu „Diena, kai būti lietuvių chamu yra garbinga“ (tiesa, kiek atsipeikėjus, šis pavadinimas pakoreguotas į „Diena, kai būti lietuvių chamu yra garbingiau nei menamu ponu“). Kruopščiai surinkęs lenkų atsiprašinėjimų faktus ir rūsčiai pasmerkęs Seimo narius, pasakiusius, kad reikėtų už tą incidentą atsiprašyti Lenkijos valdžios atstovams („Neturime ko smerkti? Mūsų futbolo sirgaliai – ne tokie?“), R. Valatka mušėsi į krūtinę, kad tokio kilnaus „bičiulių lenkų“ poelgio lietuviai nesugeba pakartoti…

Ilgai atgailauti neteko. Jau rugpjūčio 15 d. buvo parengti 4 pavyzdžių plakatėliai anglų kalba, reiškiantys meilę ir paramą Lenkijai („Lietuva myli Lenkiją“, „Lietuva remia Lenkiją“, „Lenkija, mes tave mylime“), su kuriais nusifotografavo grupė politikų, visuomenės veikėjų, įskaitant patį Rimvydą Valatką, Mantą Adomėną, Virgį Valentinavičių, Mykolą Majauską, t.y. artimiausią ekspremjero Andriaus Kubiliaus aplinką. Šias nuotraukas minėtieji veikėjai paskelbė savo „Veidaknygės“ sienose, o Lietuvos ir Lenkijos ir Lenkijos žiniasklaida su „Gazeta Wyborcza“ priešakyje iškart pranešė džiugią žinią – lietuviškame internete plinta virusinė akcija „Lietuva myli Lenkiją“.

Netrukus panašus meilės proveržis suorganizuotas ir iš Lenkijos pusės. Ir tuomet abi tautos bei valstybės paskendo meilės ekstazėje… (Jos metu, tiesa, senstelėjęs „Sadistic.pl“ straipsniukas tyliai tyliai iš inercijos surinko kelis tūkstančius naujų „pamėgimų“.)

Kai pagalvoji – kiek nedaug tereikia meilei – tik griežtai pareikalauti nusilenkti prieš poną… Visa kita padaro turbūt dar iš baudžiavos laikų paveldėti refleksai ar polinkiai – jo mylistą poną reikia mylėti. Būna visokių priežasčių, kodėl žmonės ir tautos draugauja. Bet kad priežastis meilės proveržiui būtų kažkokių chuliganų pareikalavimas nusilenkt prieš poną – to dar neteko girdėti. Tad ir kyla klausimas – čia tautų ar pono ir cholopo (chamo) draugystė?

Galima labai mylėti Lenkiją ir labai draugauti su lenkais, ieškoti ten dar daugiau ir daugiau draugų. Tik štai, kai kažkas iš ten pareikalauja nusilenkti ponui, tai kalbėti yra tų draugų reikalas, o mums su visa pagarba ir draugyste yra metas santūriai patylėti, palaukti geresnės progos – na, bent jau Gegužės 3-osios Konstitucijos metinių, jei geresnė nepasitaikys. Tai vadinama savigarba. Deja, ne visiems tai suprantama.

O kas gi vis dėlto čia blogo? – galite paklausti. Mylėti – tai ne nekęsti. Meilės niekada ne per daug… Štai iškilo problema – meilės plakatėliai ją išsprendė, aistras nuramino, tautas sutaikė. Lenkai patenkinti, lietuviams irgi malonu matyti atsakymą – ir lenkai mus myli… Meilė – abipusė. Neapykantos skleidėjai nugalėti ir sprunka pabrukę uodegas. Meilės pergalė! Na, tiek to, gal devalvuotos, subanalintos iki eilinės politinės akcijos, bet vis dėlto meilės, o ne neapykantos pergalė!

Tačiau aidint virtualios pergalės fanfaroms, Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis vienu čaižiu kirčiu grąžina savo nuolankųjį kolegą Liną Linkevičių, besidžiaugiantį susitaikymu, į kasdienybę: „Iš tiesų, Linai. O toliau įgyvendinkime Europos Tarybos konvencijas dėl tautinių mažumų ir regioninių kalbų“. Išvertus iš šiek tiek adaptuotos diplomatinei kalbos, tai reikštų: „Lietuvos lenkų rinkimų akcijos reikalavimų sąrašo iš džiaugsmo nepamiršote? Kada pradėsite įgyvendinti?“

Iš tiesų problemų Lenkijos ir Lietuvos, lenkų ir lietuvių, santykiuose prisikaupė ne dėl to, kad kažkas per vėlai sugalvojo atsispausdinti keturis meilės plakatėlius ir surengti fotosesiją. Ir ne šioji „išganingoji“ mintis jas išspręs.

Meilės iliuzija greitai baigsis, kai pasisuks kalba apie taip ir neišsiaiškintas realias abiejų tautų santykių problemas. O norint jas išsiaiškinti, reikia kalbėtis atvirai, turint savo poziciją, ją ginant, ieškant kompromisų, net jei tai nebūtų taip paprasta padaryti, kaip puoštis bereikšmiais plakatėliais ir vaidinti taikos balandžius bei meilės balandėlius.

Virtualios meilės akcijos baigiasi tada, kai virtualybė susiduria su realybe. Ir įsimylėjėlių pokalbis gali baigtis maždaug taip: „Jūs manote kad Lenkija buvo okupavusi Vilnių? O mes taip nemanome…“ „O tai ką, lietuvių rašyboje vis dar nėra lenkiškų raidžių?“ „Tai jūs vis dar manote, kad Lietuvos lenkai lietuvių kalbą turi mokėti taip pat gerai, kaip ir lietuviai?“ „Chamai! O sakėte, kad mylite…“

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

38 komentarai

  1. S:

    Anksčiau mylėjo Rusiją, dabar Lenkiją pamilo. Per tokius Valatkas mes netgi Vilniaus buvome netekę prieš karą. Mes neužmiršome…

  2. Lietuvos pretenzijų Lenkijai
    KATALOGAS

    1. Lenkija 1228-04-23 pakviečia Kryžiuočių ordiną kovoti prieš baltų gentis Lenkijos naudai. Buvo sunaikinti prūsai ir vakariniai jotvingiai (dzūkai). Pamario, Varmės-Mozūrų ir Palenkės vaivadijos yra baltų etnografinės žemės. Šių žemių gražinimo Lietuvai klausimas.
    2. Lietuvių ir prūsų kalba turi būti rašomi vieši užrašai visoje Pamario, Varmės-Mozūrų ir Palenkės vaivadijų teritorijose.
    3. Lenkija 1430 metais pavagia LDK Vytauto karališką karūną, 1931 metais ir pačius LDK Vytauto palaikus iš Vilniaus Katedros.
    4. Lenkija 1569 metais atima iš LDK Palenkę ir Ukrainą – Liublino unija prievartą įjungia Lietuvą į dviejų valstybių sąjungą;
    5. Lenkija 1791-05-03 savo konstitucijoje įsirašo, kad LDK nebėra nepriklausoma valstybė, o tampa viena iš Lenkijos provincijų – faktiškai tai yra pirmasis oficialus Lietuvos valstybės likvidavimo dokumentas. Vėliau, 1791-10-20 Lietuvą šias nuostatas ištaiso ir ATSTATO savo valstybės nepriklausomybę. Pati konstitucija 1792 metais buvo panaikinta;
    6. Masinė lietuvių polonizacija LDK žemėse XV – XIX amžiuose ir 1920-1939 metais.
    7. Suvalkų sutarties sulaužymas 1920m. spalį ir Vilniaus krašto okupacija ir smurtas prieš žmones, save laikiusius lietuviais Vilniaus krašte 1920-1939m.
    8. Antrojo pasaulinio karo metu “Armija krajova” Vokietijos okupuotoje Lietuvos teritorijoje žudė lietuvių tautybės civilius asmenis vien dėl to, kad jie buvo lietuviai.
    9. …
    10. …

    Su Lenkija normalūs santykiai ir strateginė partnerystė, kai:
    1. Lenkija gražins Lietuvai užgrobtas baltų etnines žemes – dabartinės Pamario, Varmės-Mozūrų ir Palenkės vaivadijos Lenkijoje;
    2. Kai bus baigtas Lenkijos pradėtas 1920 metais karas prieš Lietuvą ir kaip minimum bus išvesta Lenkijos okupacinė armija iš Augustavo ir Suvalkų – Lietuvos valstybės teritorijos;
    3. Kai Lenkija sumokės Lietuvai Prūsų kalbos atkūrimo išlaidas;
    4. Kai bus depolonizuotos lietuviškos etninės žemės dabartinėje Baltarusijos teritorijoje – kurias sulenkino kunigai lenkai iš Lenkijos, tam tikslui turėdami suderinimą su popiežiumi Romoje. Depolonizacijos išlaidas turi apmokėti Lenkija kartu su Vatikanu;
    5. Kai Lenkija apmokės depolonizacijos išlaidas Lietuvoje – sulenkintų lietuviškų pavardžių originalo atkūrimą (naujų asmens tapatybės dokumentų išdavimo išlaidos).

  3. SENIS:

    Šaunuolis. Gerai parašyta.

  4. Marta:

    Labai teisingai pasielgė mūsų politikai parašę tuos meilės laiškus internete. Juk visiškai aišku, kad tai buvo organizuota provokacija bandant sukelti priešpriešą tarp dvejų tautų. Ir tos priešpriešos reikia ne Lenkijai, o Rusijai. Prezidentė buvo visiškai teisi JT tiesiai šviesiaii pareiškusi, kad Lenkija ėmė šokti pagal Putino dūdelę. Patys lenkai, žinoma, nė prie ko. Tai Sikorskio ir iš dalies Tuskos politika. Šiems neoliberalams Rusija galimai padėjo laimėti rinkimus, bet matomai ne už dyką. Siaubas ima pagalvojus, jei Sikorskis būtų buvęs prastumtas į NATO. Tada Rusija ir ten šeimininkautų, kaip šeimininkauja JT kažkokiu būdu gavusi išskirtinę veto teisę kartu su Kinija. Dabar gali sau reikalauti konflikto atvejais nuolat reikalauti JT rezoliucijų. Nors okupuojant Gruziją jai JT rezoliucijų neprireikė.

    • Marta:

      nors, be abejo, atsiprašinėdamas Sikorskio, Linkevičius išties pasielgė kaip “chame”.

    • Kemblys:

      Marta, skaitau, skaitau čia daugelio atsiliepimus ir svarstymus, bet nesuprantu ar jūs esate tokie naivūs ir tikitės kažkokios įtakos visuomenei. Kas skaitys tuos nesuskaičiuojamus atsiliepimus – vienetai. Politikoje lemiamas veiksnys yra pasaulėžiūra. Šiuo metu visos partijos neturi nei savo pasulėžiūros, nei žmonių, kurie pajėgtų kurti pasaulėžiūrą. Priešiškoms valstybėms naudinga tokia padėtis Lietuvoje, todėl visi vieši svarstymai yra užliejami dalinai teisingomis mintimis. Karas yra karas. Kita vertus tokia pat padėtis ir priešiškose valstybėse. Kuriant pasaulėžiūrą galima įtakoti ir jų visuomenę mums naudinga linkme. Vandenynuose yra tokios vietelės, kur didžiausi rykliai pravėrę nasrus laukia įplaukiančių žuvelių, kad išvalytų žiaunas, dantenas. Tų žuvelių nepraryja – nauda visiems.

    • Gediminas:

      Visiškai pritariu Martai. Šis yra neapykantos kurstymas tarp Lietuvos ir Lenkijos naudingas Rusijai. Gaila, kad žmonių tautiškumas šitaip išnaudojamas. Vietoj to kad žmonės puoselėtų tautiškumą Lietuvoje jie yra supriešinami su kažkokiais padugnėm iš kaimyninės valstybės, kurių pati valstybė, tikiu, norėtų išsižadėti.

      Rusijos interesus atstovaujantys straipsniai šiame portale visai nestebina. Tokių čia yra bent po vieną per dieną. Nepamirškite, tautiečiai, kas mūsų tautą žiauriausiai naikino ir toliau suinteresuotas plėsti savo imperiją.

      • Kažin:

        Esant šiuolaikinei ginkluotei, supratimas, kad neapykantos tarp Lietuvos ir Lenkijos kurstymas – naudingas Rusijai, atrodo, kaip iš Žespospolitos laikų, – pasenęs.
        Šiandien Lietuvai bet koks dėjimasis su Lenkija nėra nei reikalingas, nei koks naudingas, netgi atvirkščiai. Antai, Oskaras Milašius netgi manė, kad bet koks dėjimasis su Lenkija yra Lietuvai pražūtis.
        Šiandien padėtis yra tokia, kad ne Lietuvai reikalinga Lenkija, o atvirkščiai. Nors, tiesą sakant, visais istoriniais laikais Lenkija, šliedamasi prie Lietuvos, gviešėsi tik baltų teritotrijų ir jų gyventojų lenkinimo, taigi naudos tik sau.

      • Jotvingis:

        Gediminui ir kitiems panašiems į jį. Kodėl gi neargumentuojate savo nuomonės, kad iš priešpriešos tarp Lietuvos ir Lenkijos, turi kokios tai naudos Rusija?! Toks įspūdis, kad skleisdamami tokią, sakyčiau visišką klaidingą, nuomonę, čia ieškote tik kvailelių.
        P.S. Visiškai pritariu argumentuotiems “Kažin” komentarams šiuo klausimu.

    • Kažin:

      O kodėl “dviejų tautų” priešpriešos nereikia Lenkijai! Kaip tik labiausiai ja suinteresuota – Lenkija. Ir tai suprantama, nes ji tarnauja Lenkijos vedamai Lietuvos, Baltarusijos, dalies Ukrainos vadinamai “repolonizacijos -atlenkinimo” politikai.
      Juk, kai Lenkija niekina lietuvius ar savinasi Vilnių, tai lietuviai pradeda dantį griežti ant lenkų gyv. Lietuvoje, jų nekęsti, o šie atsako tuo pačiu lietuvių, lietuvybės atžvilgiu. Taigi, taip visų pirma Lietuvoje kuriama “dviejų tautų priešprieša”, kuri, akivaizdu, trukdo lenkams integruotis į Lietuvos valstybę, formuoja jų nelojalumą Lietuvos valstybei, palaiko ir puoselėja viltį, kad Lietuva čia yra tik laikinai, kad Vilnius yra Lenkijos ir t.t. Taigi, iš “priešpriešos” gaunamas rezultas atitinka minėtą Lenkijos politikos strateginę liniją Lietuvos, kitų Rytų kaimynų atžvilgiu, tarnauja jai. Ar to tik nematote, ar sąmoningai tai nutylite!…

    • Amelija:

      Puikiai pasakyta. Pritariu.

  5. įdomūs faktai:

    Katynės katastrofos byla tokia pat neištiriama kaip ir mūsiške Garliavos.
    Įrodymus slepia abi puses. Rusų tyrėjai neva reikalavo, kad lenkai atsiųstų duomenis apie tai, kas ir kaip ruošė skrydžiui lėktuvą, tai buvo atsakyta, kad tai kone valstybinė paslaptis. tačiau kažkas tuos duomenis nusiuntė į JAV.

    Vienžo, kalti, IMHO, yra tie, kas išlošė iš šios katastrofos, kuri vienu ypu pašalino iš kelio visą opoziciją Truskos, Sikorskio ir jo giminaičio (lyg tai vedęs žmonos seserį) Adam Rotfeld pseudolibelams. Žuvo 90 opozicijos lyderių. Adam Rotfeld, buvęs URM, buvo tiesiogiai atsakingas už- “Katynės žudynių tyrimą”, jei ką. O prieš tai vadovavo galingam think-tank’ui, įkurtam Švedijoj. Bandė Sikorskį prastumti į NATO vadovo postą.

    Beje, prieš rinkimus ir dar prieš katastrofą labai gudriai buvo “neutralizuotas” Vatikano radijo Marija vadovas, turėjęs didelę įtaką katalikiškai visuomenei balsuojant ne už Tuskos-Sikorskio pseudoliberalus, bet už konservatoriaus Kačinskio partiją. Ilgokai buvo atakuojamas radijo Marija, kol pagaliau vienam vyskupui padedant jos vadovas buvo nuo eterio nušalintas. Neva pakeltas į aukšesnes pareigas. Visai kaip mūsų įtakingas ir išmintingas Marijos Kęstutis Kėvalas, kurį Tamkevičius pasiūlė paaukštinti į vyskupus. Dabar Marijos radijas merdi. Tik muzikėlė ir begaliniai poteriai. Stalino įvesta tvarka – nebepersekioti bažnyčios, bet ją stopiai prižiūrėti, neliko be pėdsako. Manau, kad iki šiol kunigija dar nėra apsivaliusi nuo užangažuotų kunigų.
    Panašiai buvo sunaikinta “Radio svoboda”, nuostabus tiriamosios žurnalistikos pavizdys.
    Štai kaip totalitarinė diktatūra vėl bando šliaužti į Europą. O mūsų Prezidentė yra viena iš didžiausių šio šliaužimo kliūčių.

    • Marta,:

      Adam Rotfeld, kaip ir Žirinovskis, yra kilęs iš Rusijos chazarų. Chazarų chanatas 9 amžiuje buvo priėmęs judaizmą, tad šie žmonės linkę save laikyti žydais pagal tikėjimą – aškenazais. Tačiau, kai jie tą tikėjimą praranda ir tampa ateistais, kaip dauguma Rusijos revoliucionierių, turėtų prarasti ir galimybę vadintis žydu. Nes kraujo žydai yra kilę iš dabartinės Palestinos-Izraelio teritorijos, dabar daugiausiai vadinami Safardais. Tarp visų, save vadinančių žydais, jie tesudaro kokią 10 procentų. O Izraelyje chazarų kilmės žydų yra didžioji dauguma. Pasklidę po pasaulį šie žmonės puikus ramstis Rusijai. Tur būt nėra ir geresnių už juos šnipų. Žinoma, yra ir tokių, kurie nuoširdžiai palaiko JAV. Bet net Kissingeris, tiek ilgai išdirbęs JAV vyriausybėje, buvo laikomas dvigubu agentu, pamilusiu Kiniją kaip savo kūdikį.(žr.wiki)
      O Greenspn’o vadovavimas Fed.Rezerv. net pakenkė JAV.
      Chazariškas Harvardas skleidė neotrockistinę ideologiją, o jų okupuotas Jeilis ruošė politinius artistus, tokius kaip Bušas.
      Chazariškoji “Čikagos mokykla” per jų pačių išliaupsintą ir jų įsteigtą antrąjį “Nobelį’ Švedijoj, (tam, kad įtikintų pasaulio snobus savų “išminčių” neklystamumu, greičiausiai, nes Nobelis buvo testamentu uždraudęs premijuoti “pinigų skaičiuotojus” ekonomistus) paskleidė Friedmano “laukinio kapitalizmo” idėjas, kurių taip godžiai stvėrėsi mūsiškiai po “perestroikos”. Ypač visažinis Vagnorius, Prunskienė, Glaveckas…
      Pasodinęs Chodarkovskį, iš kurio atėmė Jukos, ir uždėjęs apynasrį kitiems savų chazarų oligarchams bei jų mafijai, Putinas per jų ryšius galėjo manipuliuoti iš dalies ir buvusia Bušo komanda. Derepaška, pvz., turėjo kone tiesiogine įtaką McCeinui. Obamos komandoje jis tokių ryšių neturi. Jis kaip velnias kryžiaus bijosi Obamos “soft power”, todėl ir uždraudė nevyriausybines organizacijas. Man įdomus faktas, kad tik po pirmo Obamos išrinkimo Kissingeris slapta movė susitikti su Putinu. O kartu savo sūnų prastūmė į Baltuosius rūmus, bet Obamos patarėju jis netapo.

      Sikorskį prastumti į NATO vadovus būtų buvęs didžiulis Putino laimėjimas. Ir gerai kad net mūsų socdemų valdžia savo metu tam pasipriešino. Razmusenas atstovauja sveiką mąstymą. Jo pareikalavimas, kad Rusija privalo atsiprašyti už Žirinovskio gąsinimus Pabaltijui yra laiku ir vietoje. Linkevičius tai priėmė kone kaip puspročio sapaliojimus. Mol tokių pareiškimų buvo ir bus. Bet tai nėra vien Žirinovskio pozicija. Sirijos puolimą Putinas traktuoja kaip Rusijos puolimą. Tad pareikši NATO šalims kad jos bus okupuotos ar visai sunaikintos, Rasmusenas priėmė kaip mestą pirštinę NATUI. Padėtis aštrėja, bet gerai, kad pagaliau Rusija atsiskleidė.

  6. Griežtas:

    Garliavos įvykių, greičiausiai, iš viso nebuvo, todėl laikas baigti svaigti tas nesąmones.
    Beje, apie tai rašiau, perspėdamas, kad to nusikaltimo gali ir nebūti, dar visko pradžioje: paskaityk kokių komentarų (pas Račą, kuris, pasirodo, konfliktuoja su Bačiuliu dėl to, galimai :), kad Račas atstovauja rasiejinius, o Bačiulis ir C’o – vakarietiškus) pagrindu įtrauktas į tą sąrašą 15 – as ir įsitikinsi http://www.pipedija.com/index.php/Pedofil%C5%B3_gyn%C4%97jai

  7. Griežtas:

    Beje, ten nemažai komentarų to asilo raudonais batais ištrinta, bet mano pasisakymų esmė matosi.

  8. Griežtas:

    Kemblys:
    2013 09 06 10:20

    Marta, skaitau, skaitau čia daugelio atsiliepimus ir svarstymus, bet nesuprantu ar jūs esate tokie naivūs ir tikitės kažkokios įtakos visuomenei.
    ——
    O pats ko tada rašinėji?
    Algelę atidirbinėji? 🙂 🙂
    Žygeivis tavo veiduką parodė visom šviesom, beje.

  9. Marta,:

    apie seime viešinčio Rasmuseno pareiškimą čia: delfi.lt/news/daily/lithuania/nato-lyderis-iskele-salyga-rusijai-del-v-zirinovskio-pareiskimu.d?id=62251263

  10. Griežtas:

    Marta,:
    2013 09 06 11:42
    ———–
    Puikus komentaras.

  11. Kur mūsų savigarba?:

    T.Baranauskas: “Galima labai mylėti Lenkiją ir labai draugauti su lenkais, ieškoti ten dar daugiau ir daugiau draugų. Tik štai, kai kažkas iš ten pareikalauja nusilenkti ponui, tai kalbėti yra tų draugų reikalas, o mums su visa pagarba ir draugyste yra metas santūriai patylėti, palaukti geresnės progos – na, bent jau Gegužės 3-osios Konstitucijos metinių, jei geresnė nepasitaikys. Tai vadinama savigarba. Deja, ne visiems tai suprantama.”

    Pastebėsiu, kad PASIŪLYMAS draugystę su Lenkija pademonstruoti Gegužės 3-osios Konstitutucijos,visiškai panaikinusios Lietuvos valstybingumą, metinių proga yra nei kiek ne geresnis, o veikiau blogesnis. Juk šios Konstutucijos dvasioje 20-ojo amžiaus pradžioje Lenkijos nacionalistams kilo planai neleisti Lietuvai atsikurti kaip nepriklausomai valstybei, juk šios Konstitucijos dvasioje lenkai 1918-ais metais stengėsi okupuoti Lietuvą ir todėl 1920-ais metais netekome Vilniaus krašto. Iš tikrųjų, kur mūsų savigarba?!

  12. Kažin:

    Apskritai, kam čia Baranauskas burną aušina dėl tos Lenkijos – šalti kaimynų santykiai ir viskas… Juk su Lenkija vesti kalbas – tas pats, kaip su pliku peštis… Nejaugi Baranauskas kaip istorikas tuo neįsitikino…

  13. Audronė:

    Puikus straipsnis.Labai gerai,kad burną aušina, paaiškina nesuprantantiems kas yra savigarba.

  14. Jolė:

    Tikra tiesa parašyta.
    Lietuvą ir lietuvius “ponai lenkai” žemina, tyčiojasi ir galo nebus.
    Mūsų politikai tik lankstosi ir atsiprašinėja, o Seime jau laukia eilės LLRA priešvalstybiniai įstatymų projektai.

  15. kaunietis:

    Klausimelis lenkofilam. Ar lenkija gali apginti Lietuva nuo Rusijos? :))) Aisku, kad ne. Lenkija tik nori praryti Lietuva. Todel visi lenkofilai yra Lietuvos naikintojai.

  16. Jotvingis:

    Valstybė, turinti savigarbą, niekada nevadintų savo “strateginiu partneriu” valstybės, kuri kadaise okupavusi jos žemes, valdo tas žemes ir šiandien.

    • Kemblys:

      Man įdomu kaip supranti sąvoką ‘valstybė’. Jei norime pokyčių, turime vienodai suvokti sąvokas. Valstybė, mano manymu, negali ,,turėti savigarbos” – tai tik Žemės plotas, kurio piliečiais mes esame. Valdžią šiandien išrenkame vieną, rytoj kitą, kuri gali gadinti buvusios įdirbį. Piliečių visumos t.y. visuomenės niekas neatstovauja, apart valdžios. Patinka tau mano pastaba ar nepatinka, bet turime apibrėžti sąvokas. NETIKSLIEJI mokslai apie visuomenę yra didžiausia kliūtis tautos atgimimui – visi visuomenę supranta, kas kaip nori.

  17. arvydas damijonaitis:

    LIETUVOJE NĖRA LENKŲ, RUSŲ, ŽYDŲ „TAUTINIŲ MAŽUMŲ“

    Terminas “Tautinė mažuma” Tarptautinės teisės erdvėje yra susieta su „išorinės valstybės” sąvoka.
    Pagal tarptautinę teisę tautinės grupės Lietuvoje turinčios išorines tautines valstybes(Lenkija- 40 milijonų, Rusija – 150milijonų,Izraelis- 8 milijonai gyventojų) negali turėti „tautinės mažumos“ statusą Lietuvoje(3 milijonai). Tik žydai nevardina savęs „tautine mažuma“. Okupantų privilegijos : lietuviai išlaiko 120 lenkiškų mokyklų, kuriose lenkinami lietuvių kilmės “tuteišai“. Tai yra GINESO REKORDAS. Pvz. USA, nėra nei vienos lenkiškos valstybės išlaikomos mokyklos, jas išlaiko lenkų bendruomenė. Rusijoje yra tik 8 valstybės išlaikomos lenkiškos mokyklos.
    Lenkiškų mokyklų nusikalstamas valstybinis finansavimas yra žiaurios lietuvių kilmės „ tuteišų“ polonizacijos faktas, kurie kalba ne lenkiškai “po prostu“. Tuteišų polonizacija yra lietuvių savižudybė, o tai prieštarauja Dievo valiai.
    Lietuvoje yra tik dvi tautinės mažumos – karaimai ir totoriai, neturi išorinės valstybės. Tautinės mažumos Europos Sąjungoje turi išimtines teises, todėl darome Lietuvai meškos paslaugą neatsargiai vartodami terminą „tautinė mažuma“ vietoje tautinė grupė,bendruomenė.
    Lenkai Lietuvoje, kurie įžūliai, chamiškai laksto su tautine Lenkijos vėliava ,yra Lenkijos piliečiai ar ne? Jeigu jie yra Lietuvos piliečiai, tai lenkiškų vėliavėlių viešas brukimas yra Lietuvos pilietybės atsisakymo aktas . Kas juos klaidina? Rusijos spectarnybos, marionetes tomaševskiai. Lenkų ir rusų tautinės grupės atsirado okupacijų metu, todėl yra lietuvių priverstinės asimiliacijos baudžiamųjų bylų objektas.
    Pagarbiai Arvydas Damijonaitis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: